Sau 04 2010
Vienos tiesos sugrįžimas #3
Panašu, kad mūsų diskusija apie laisvos spaudos negalias, kylančias dėl staigių valdžios veiksmų, pribrendo trečiajai serijai. Pirmoji buvo Audriaus, antroji – Neriaus.
O trečioji yra šiandienos “Verslo žinių” redakciniame:
„Verslo žinios“ be gailesčio atsisveikino su 2009 m., nes jie buvo sunkiausi per visą 15 m. istoriją. Tiesa, nebuvome išimtis – tai buvo juodžiausi metai šalies žiniasklaidai nuo nepriklausomybės atkūrimo. Preliminariais vertinimais, sektoriaus pajamos pernai krito 40–60%. Dėl sudėtingos bendros ekonominės ūkio būklės 50–70% sumažėjo įplaukos iš reklamos – pagrindinio žiniasklaidos pajamų šaltinio. Dar skaudesnių padarinių sukėlė staigus mokesčių padidinimas: PVM nuo 5% pakeltas iki 21% be pereinamojo laikotarpio, jau priėmus lėšas už laikraščių prenumeratą, t.y. atgaline data, dėl to žurnalų ir laikraščių leidėjai patyrė dar daugiau nuostolių. Pabrangus leidiniams daugiau kaip ketvirtadaliu krito jų tiražai, nes sumenkus gyventojų pajamoms laikraštis daugeliui tapo prabangos preke.
Verta paskaityti ir kitą VŽ redaktoriaus teksto dalį, kur iš esmės patvirtinamos Audriaus tezės dėl taupymo, didesnių išteklių straipsniams parengti ir kt. Tik apie Audriaus minėtus autorinius VŽ nieko nerašo, matyt ženklų limitas neleido 
Mūsų įrašai, kuriuose (kaip supranta skaitytojai) giname spaudą, Jūsų yra vertinami prasčiausiai (išduoda toks balsavimas prie kiekvieno įrašo). Gal dėl to, kad dauguma nemėgsta R. Valatkos ir “Lietuvos ryto”. Nepatinka ir man kai kurie procesai, kuriuose aktyviai dalyvauja pastaroji media (štai, pavyzdžiui, sakėme, kad skaidrinimo pasekmės bus “pastebėtos”, taip ir nutiko). Tačiau mano supratimu, spaudos laisvė pasireiškia ne tik galimybe spjaudytis eteryje, bet ir galimybe pateikti kokybišką turinį (pavyzdžiui, atskleisti “Sodros” aferas). Todėl štai commonsense.lt taip ir giname savo cause&effect grandinę, kur cause buvo valdžios sprendimai, o effect turime atsivertę šiandieninę spaudą. Besispjaudančią. Nesigilinančią.
Žinome, galime diskutuoti, kurią seilių dalį iššaukė PVM, autoriniai ar “tiesiog krizė”, tačiau, manau, sutarsime, kad neįgali spauda yra dovana valdžiažmogiams.
Dar nespėjau paskaityti kitų laikraščių, ką jie žada šiems metams, tačiau VŽ sudeklaruota kryptis į gilesnį turinį man patinka. Kas-kur-kada galime pasiskaityti ir internetuose. Kadangi spausdinto žodžio plotas kainuoja, lai tame plote būna kuo vertingesnis turinys. Toks, kuris valdžiai badytų akis atskleistais faktais ir būtų priežastis keisti elgesį žmonių naudai. Spjūviai valdžiai, matome, neveikia, nes ji išmoko juos paversti krokodilo ašaromis ir aplieti jomis savo elektoratą.
