Monopolija – kiekvieno kapitalisto svajonė komentarai

Autorius: Ekspertas

Ekspertas — Tue, 12 Jan 2010 09:53:50 +0000

Beabejo, mano nuomone del Apple panasi, ne del technologinio pranasumo jie uzdirba milijonus o tikriausiai del to kaip pateikia savo produktus vartotojui. Nors tai taip pat patenka i produkto kurimo remus. Nebloga mintis del skirtingu iPhone pardavimu skirtingose salyse, tikriausiai pasigiline rastume jog Apple turi gana apibrezta tiksline auditorija siam telefonui, kuria po truputi plecia. Idomi tema.
Bet pradejome mes apie monopolija, ir pritaikant iPhone, Apple butu tiesiog nuostolinga jeigu “smart phone” rinkoje gyventu tik vienas produktas / viena kompanija. Dabar yra daug bandanciu sukurti savo panasu produkta, surmulys, ivairios diskusijos, pilnas internetas palyginimu ir panasiai. Potencialus vartotojas tiesiog negali atsispirti neisbandes siu naujoviu. Argi gamintojo tikslas gali buti sunaikinti visus konkurentus, tapti monopoliu bei kelti visa si surmuli (tikriausiai neimanoma misija) patiems?

Autorius: Audrius

Audrius — Tue, 12 Jan 2010 07:19:38 +0000

Mano nuomone Apple inovatoriskumas pasireiskia mokejimu, bet koki daigta auksu suzibinti. Ir tikrai niekas taip gerai nemoka, kaip jie. Nes jeigu kopijuoti iPhone, kaip telefona, tai tikrai tenai nera nieko ypatingo. Bet jeigu kopijuoti vartotoju palankuma? Tai tikrai dar niekam nepavyko ir gali buti, kad tik Google dabar yra rimciau i tai nusitaikiusi.

P.S. beje ne visose salyse iPhone sekmingai parsiduoda. O paaiskinimai, kodel taip atsitiko uzveda ant idomiu minciu

Autorius: Ekspertas

Ekspertas — Tue, 12 Jan 2010 00:02:38 +0000

Na galbut galime pavadinti inovatorisku produktu Apple iPhone? Kiek kopijuotoju atsirado, bet kolkas per 2 su trupucio metu niekas net arti nepriartejo pagal pardavimus / pajamas bei vartotoju palankuma.

Autorius: Audrius

Audrius — Mon, 11 Jan 2010 14:13:09 +0000

Dekui, uz pastebejima. As niekada nesusimasciau, kas tai yra “inovatoriskas produktas”, nes kol kas susidurdavau, tik su bandymais kopijuoti

Autorius: Audrius

Audrius — Mon, 11 Jan 2010 14:10:13 +0000

Karta matematikos destytojo paklausiau, kada didelis skaicius tampa begalybe? Jis man atsake, kad neziurinti kokia didele zeme, bet atomu skaicius yra baigtinis. O va tuo tarpu padalu skaicius tarp nulio ir vieneto yra begalinis. Taip ir su naujom rinkom, anksciau ar veliau jos baigsis ir mes pasieksime 4 zingsni. Tik tiek, kad vieniems anksciau, o kitiems veliau

“naujos kartos technologijos ateina vos ne kas pusmetį”, o gal tiesiog nesugeba nukopijuoti tokio verslo modelio kuris garantuotu inovacijas kas pusmeti? Nes kopijuojant svarbu ne tik nukopijuoti produkta, bet ir verslo modeli. Manau, kad kiekvienas galetu geresni hamburgeri padaryti, negu McDonaldas, bet ar galetume geriau parduoti? Tokiu gali butu antras punktas. Nors viskas priklauso nuo konkrecios situacijos.

Autorius: Ekspertas

Ekspertas — Mon, 11 Jan 2010 12:38:41 +0000

Tavo straipsnis Audriau daugiau tinka lietuviskai perpardavinejimo rinkai Taigi turetum rasyti 1. Nusprendziau perparduoti toki ir toki produkta…
Jeigu jau sukurei nauja ir gera produkta, kurimo procese (ir procese kol isdirbai produkta iki gero) turesi sukaupes pakankamai patirties ir ziniu kad butum visa galva aukstesnis uz kopijuotojus.
Toliau, bet kokios rinkos kapitalizme pagrindine ideja yra jog abi puses gauna nauda (ne tik tu uzdirbi bet ir produkto vartotojas gauna nauda uz kuria moka tau pinigus). Kuomet nors vienai pusei nauda dingsta, reikalai naturaliai uzsilenkia. Be konkurencijos net ir geriausias produktas labai greitai suprasteja ziurint is vartotojo puses nes gamintojui nera i ka lygiuotis (neprimena tarybines ekonomikos?). Sveika konkurencine aplinka kelianti vartotoju susidomejima (bei siais laikais jau ir prisijungima prie gaminio kurimo) yra tai ko reikia kievienai naujus inovatoriskus produktus kurianciai kompanijai, beabejo gyvenanciai normalioje laisvoje rinkoje. Ar ne?

Autorius: Fwd

Fwd — Mon, 11 Jan 2010 08:16:56 +0000

Penktame punkte trūksta pasirinkimo “nauja rinka”, kuris apverčia viską aukštyn kojom. Su tuo pačiu produktu ir tarkim panašia kainodara galima eiti į naują rinką. Kito miesto, kitos šalies. Tokie tad atviros ekonomikos privalumai.
Dėl 7 punkto.. Tam kad dirbtum sėkmingai, turi turėti konkurencinį pranašumą. Monopolija tam nereikalinga. Tarkime IT srityje neretai toks privalumas yra inovacijos. Pavyzdys – nVidia vs ATI, Intel vs AMD. Į šių kompanijų mūšį nauji žaidėjai neateina, nes realiai nepajėgia vytis tokio tempo, kai naujos kartos technologijos ateina vos ne kas pusmetį.

Autorius: Megejas

Megejas — Sat, 09 Jan 2010 16:57:31 +0000

Tai galėjot vietoj to ilgo ir man nesuprantamo įrašo parašyt štai šitą komentarą – ir trumpai ir aišku.

Autorius: Audrius

Audrius — Sat, 09 Jan 2010 14:17:32 +0000

Pagal apibrezima, yra maziausias ir dydziausias dydis. Taigi, kazkas tures maziausia savikaina plius marza priklausomai nuo jo savanaudiskumo. Bet jeigu tas savinaudiskumas lygus nuliui, tai gaunasi, kad jau visi kiti su savo savikainoms turi nuostolius.
Todel realiai gyvenime isgyvena imones kurios yra labai arti maziausios savikainos, nors nebutinai gali tureti pacia maziausia. O marza dalinama i keturias dalis.
1. Mokesciai
2. Darbo uzmokestis
3. Investicijos arba amortizacija
4. Pelnas.
Kai marzos pritruksta pirmiems dviems dalykams gali jau skelbti bankrota, nes tik tada turi minusi pinigu srauta, nors buchalteriskai ekonomini nuostoli jau seniai turejai.

Autorius: Mantas

Mantas — Sat, 09 Jan 2010 10:24:49 +0000

Didėjant konkurencijai, pelnas mažės kol taps nuliniu ekonominiu pelnu, bet juk tai yra daugiau nei tik savikaina. Bankrutuot gal nebankrutuos, tik gaus mažiau nei galėtų gauti kitur.
Ar aš čia jau kažką nebegerai supratau (šiame įraše ar per mikroekonomikos paskaitas)?