Archive for Sausis, 2010

Sau 27 2010

Išradingi, bet nepakankamai verslūs

Lietuvoje (…) nieko nėra svarbesnio kaip skatinti žmonių iniciatyvą kurti verslą ir naujas darbo vietas. (…)„Lietuvos žmonės darbštūs ir išradingi, tačiau dar nepakankamai verslūs. Kas penktas bedarbis šalyje yra jaunesnis nei 25 metų amžiaus. Todėl visi – valdžios institucijos, verslininkai, mokslininkai turi susivienyti bendram reikalui – skatinti žmonių, ypač jaunimo verslumą, palaikyti jų iniciatyvas ir padėti jiems imtis verslo”, – teigė D. Grybauskaitė. (Delfi.lt)

Lyg ir nieko naujo neišgirdome. Kuo tas verslas toks naudingas visuomenei – taip pat žinojome. O štai kad valdžios institucijos tuoj puls vienytis bendram reikalui – skatinti verslumą – tai didelė naujiena.

Tie, kas skaitote laikraščius ir panaršote internetą, turėjote girdėti, kad valdžia pastaruoju metu verslo skatinimo srityje nuveiks daug gero. Pavyzdžiui:

2009-10-13 Uždarųjų akcinių bendrovių įstatinis kapitalas galės būti ir 1 000 litų

…Ūkio ministerija siūlo sumažinti nustatytą uždarųjų akcinių bendrovių minimalų įstatinį kapitalą nuo 10 000 litų iki 1 000 litų…

2009-05-13 Šeimos įmonėms bus suteiktos mokesčių lengvatos

…šeimos įmonėms numatomi vadinamieji mokestiniai kreditai – po 5-erių metų bus galima sumokėti 80 proc. už pirmuosius metus, 50 proc. – už antruosius ir 30 proc. – už trečiuosius metus apskaičiuotų visų minėtų mokesčių sumos…

Paminėjau šias dvi iniciatyvas, nes jose ėjo kalba apie pinigus. O kadangi tokia kalba ėjo, tai iniciatyvos nepraėjo. Abiem atvejais buvo užstabdytos Seime. Ir štai dėl ko:

Kęstutis Daukšys, darbietis:

Mes ir taip turime apie 30 tūkst. įmonių, kurių šian dien niekaip negalima nei uždaryti, nei atidaryti, nes nei akcininkų, nei direktorių, nieko nebeliko. Turint omeny, kokia dabar yra pasaulio, ekonomikos padėtis, dar įsigyti kokius 30 tūkst. įmonių, kurių vėl negalėsime uždaryti arba atidaryti, suteikus 1 tūkst. Lt įstatinį kapitalą, būtų, ko gero, neteisinga. (…) Šiandien, aš manau, tas įstatymas yra betikslis, jo nereikia Seime toliau svarstyti. (…) Komitetas pataisė ir paliko 10 tūkst. (seną redakciją) įstatiniam kapitalui taip išsklaidydamas tas abejones, dėl kurių išgyveno Biudžeto ir finansų komitetas, kad 1 tūkst. bus per mažai. Aš manau, kad mes visi galime pritarti Ekonomikos komiteto nuomonei, nes tą nuomonę sudarė visų frakcijų atstovai – ir krikščionys demokratai, ir frakcija „Tvarka ir teisingumas“, ir visi kiti, kas šiek tiek toje ekonomikoje plaukiojo.

Vėl tas pats K. Daukšys, tik kitoje stenogramoje:

Aš ilgai galvojau, kaip čia pasisakyti – už ar prieš, nes įstatymas kaip toks reikalingas, tiktai tiek, kad matyti, jog jį ruošė žmonės, kurie apie smulkų ir vidutinį verslą nusimano labai mažai. Tai dabar pirmas dalykas, tie žmonės, kurie jau turi kažkokias įmones, šituo įstatymu pasinaudoti negalės. Tuo įstatymu pasinaudoti galės tik tie žmonės, kurie įmones uždarė arba dar jų neįkūrė. Toliau, jeigu mano brolio žmona turi akcijų kažkokioje įmonėje daugiau negu 10 %, aš negaliu šiuo įstatymu irgi naudotis, nes taip įstatyme parašyta. Kitas dalykas. Na, kas yra tas atidėjimas? Mes, pavyzdžiui, siūlome, kad įmonėms iki 1 mln. Lt apyvartos iš viso net nebūtų skaičiuojamas pelno mokestis, o jūs sakote, kad mes dabar 80 % atidėsime. Na ir kas, buhalterį reikės samdyti, mokesčius reikės skaičiuoti, valstybės nauda iš to bus kokie 3 arba 4 tūkst. maximum. Po trejų ar po penkerių metų iš tų 3–4 tūkst. gali iš viso nieko nelikti. Lygiai tas pats su „Sodra“ yra. Dabar jūs sakote – atidėsim, ar ne? Kaip bus tada, kai ta įmonė sužlugs po trejų metų, o už tuos darbuotojus, kurie ten dirbo, „Sodrai“ nebus sumokėta? Kaip tada su pensijomis, su gydymu, su visais kitais dalykais bus? Tai va tie dalykai yra visiškai neišspręsti. Tai yra, mano galva, šiek tiek populistinis įstatymas. Aš siūlyčiau jį ministerijai pataisyti ir atnešti, kaip priklauso, išspręstą, tam, kad jis iš tikrųjų būtų naudotinas ir veiksmingas Lietuvos sąlygomis.

Kaip Seimo nariai tarė, taip ir įvyko – įstatymų projektai buvo numarinti. Įstatinio kapitalo nemažinkim, nes dar ims kas nors ir bankrutuos. O šeimų įmonėms lengvatų irgi netaikykim, nes taip pat ims ir bankrutuos. Be to, ims ir padarys tai tyčia, prieš tai išdūrę biudžetą ir pavogę iš jo pinigus. Galiu suprasti, kad Šemetos projektas dėl šeimos įmonių buvo netobulas (negi turiu įsivaikinti savo būsimą verslo partnerį, kad gaučiau lengvatų?), bet negaliu suprasti, kodėl jis Seime nebuvo patobulintas iki tokios stadijos, kad skatintų verslumą?

Tačiau verslumą, kurio taip pasigenda Prezidentė, stabdo ne tik seimūnų baimė dėl būsimų bankrotų. Stabdom jį ir mes patys, jau prakutę verslininkai:

„Apmaudu, kad tvarkingai visus mokesčius mokėjusios įmonės su naujai įsikūrusiomis įmonėmis atsidurs nelygioje konkurencinėje padėtyje. Galima būtų susitaikyti su pelno ar nekilnojamojo turto mokesčių lengvatomis, bet „Sodros“ mokestis pats skaudžiausias, labiausiai spaudžiantis pradedantį verslą, kurį vėluojant tuoj pat pradeda tiksėti delspinigiai. O kažkas įsiregistruoja ir turi privilegijų“, – stebisi Jolanta Mikalajūnienė, UAB mados namai „Cantas“ savininkė (VŽ, 2009-05-07).

Citata įdomi ir tuo, kad verslininkė pripažįsta, kad pradėti verslą labiausiai smaugia “Sodra”. Bet jos mintis aiški, skatinti negalima, nes taip diskriminuojami senieji. Dilema: 1) vienodos konkurencinės sąlygos ir sunki naujo verslo pradžia ar 2) naujo verslo skatinimas ir konkurencijos iškreipimas? Matome prieštaravimą. O ar sugebame jame įžvelgti klaidingą prielaidą? Nepavyksta? Tokiais atvejais visuomet padeda prisiminti, koks gi pagrindinis tikslas. Skaitome pabrauktą Prezidentės sakinį įrašo pradžioje. Bingo.

Mano manymu, Lietuvos žmonės iš tiesų darbštūs ir išradingi, ir iš tiesų nepakankamai verslūs. Jei žiūrėtume globaliai į savo šalį, neverslumas yra mūsų išradingumo pasekmė. Nes mūsų išradingi gebėjimai pasinaudoti lengvatomis, išimtimis ir kitomis adatų skylutėmis, į kurias tilptų tik šiaudas skęstantiesiems, yra taip puikiai išvystyti, kad jie gąsdina net “plaukiojusius ekonomikoje” politikus. Jie lopo visas tokias skylutes, nes pro jas sunkiasi kažkas, kas skatina skendimą-bankrotą. Įkurs studenčiokai kokią siuvyklėlę, ir užlenks prabangius mados namus. O jei neužlenks, tai užsilenks patys. Ir, galimas daiktas, padarys tai tyčia. Visais atvejais bus skenduolių.

Todėl pradedančiuosius startup’us geriau skatinkime konsultacijomis ir pusiau užpildytomis formomis.

11 komentarų

Sau 19 2010

Ką slepia ministras Dainius Kreivys? (2)

Noriu pratęsti neseniai spaudoje pasirodžiusį straipsnį apie ‘iššvaistytus‘ Lietuvos milijonus.

Kaip žinia, nesu didelis valdžios mylėtojas. Ir tikrai esu metęs ne vieną akmenėlį (o kartais ir visą akmenų saują) į valdžios daržą. Todėl jaučiau pareigą ir šį kartą netylėti.

Pirmiausiai pasižiūrėkime kokius faktus mes žinome:
1. Lietuvos Ūkio ministerija pasižadėjo skirti “Barclays” bankui 6 mln lt.
2.“Barclays” bankas pasižadėjo sukurti 250 darbo vietų iki 2011 metų ir jas išlaikyti iki 2016 metų.
Kadangi kažkiek laiko teko dirbti IT sferoje, todėl ir dabar turiu šiokios tokios informacijos apie tai, kas darosi toje sferoje, todėl padarysiu vieną prielaidą, kad vidutinis priimto darbuotojo atlyginimas „į rankas“ bus 3000 Lt.
Pasinaudojęs mokesčių skaičiuokle galiu matyti, kad darbdavys mokėdamas darbuotojui 3000 Lt „į rankas“ dar sumokės 2174 Lt mokesčių per mėnesį. Per metus – 26088 Lt. O ar tai daug ?
Tarkime, kad “Barclays” bankas “apgavo” Ūkio ministeriją, ir įdarbins tik 100 Lietuvos piliečių. Tokiu atveju “Barclays” bankui skirta parama atsipirks „tik per 2 metus ir 4 mėnesius“. O jei įdarbins 150 darbuotojų ir vidutinis atlyginimas 4000 Lt ? Tuomet atsipirkimas mažiau nei per 1,5 metų. O jei visgi bus tie 250 darbuotojų ?

Čia nepaskaičiuota ir tai, kad bankas nuomosis patalpas, pirks įvairias paslaugas: energetikos, apsaugos, kanc.prekes, viešbučių, mokymų ir tt. (Jau dabar bankas perka darbuotojų atrankos paslaugas). Darbuotojai leis pinigus parduotuvėse ir mokės PVMą. Ir visi tie pinigai ateis iš užsienio už Lietuvoje sukurtą pridėtinę vertę.
Taip pat nepaskaičiuota, kad bankas irgi investuos iš savo pusės. O kokia nauda iš banko vardo pritraukinėjant kitus investuotojus ? Nors tą sunku pamatuoti, bet  negalime neimti domėn.

Taigi, ar geras investicinis projektas (valstybės mastu tik taip ir reiktų į šią situaciją žiūrėt), kuris atsiperka prie liūdno ‘rasklado’ per 2 su puse metų, o esant planuotai situacijai ir greičiau nei per metus ? Galbūt kai kam jis pasirodys neblogas.

Tačiau „geras“ – tai žodis santykinis. Kaip anekdote – 3 plaukai, tai daug ar mažai ? Jei ant galvos – gal ir mažoka, tačiau sriuboje…
Čia ir kyla kaikuriems “rašytojams” problemų. Juk jie (kaip ir  ne vienas iš mūsų) žino ne vieną projektą, kur su nedidelėmis investicijomis (pvz. smulkia dovanėle pirkimų komisijos pirmininkui) galima per trumpą laiką užsidirbti dešimteriopą pelną. Tenka konstatuoti, kad iš tokios pusės pasižiūrėjus šis projektas visiškai netinkamas…

Tačiau atmetus ironiją ir dar kartą pasižiūrėjus į skaičius, turiu konstatuoti, kad šis projektas tikrai labai naudingas Lietuvai. Ir jeigu kas manote kitaip, labai norėčiau išgirsti (perskaityti) jūsų nuomonę. Ir kas vis dėl to kažką slepia šioje istorijoje ?

P.S. Šis straipsnelis nereiškia, kad iš kritikų tapome valdžios gynėjais. Bet juos (valdžią) reikia tarkuoti už klaidas, bet ne už gerus darbus.

25 komentarų

Sau 17 2010

“Skurdas, jūs ką, nematote?!”

Parašė audrius temai Pastebėjimai

“Ask not what your country can do for you, but what can you do for your country.”                   John F Kennedy

Po truputį dingsta panika dėl ekonominių sunkumų. Pereiname prie per didelio jautrumo. Mus dabar erzina viskas – netikros nuolaidos, nesąžiningumas žmonių, iš kurių tikimės aukščiausios moralės demonstravimo, gyrimasis pinigais arba jų švaistymas.

Svarbiausia pasiekus dugną, nesikasti gilyn, o pradėti kilti. Ar Lietuva pasiekė dugną? Galime pasiginčyti, nors padidėjusį naujų bedarbių kiekį galėtume paaiškinti pasibaigusiomis kalėdinėmis nuolaidomis? Bet kokiu atveju reiktų jau planuoti, ką galima padaryti, kad pradėtume kilti iš duobės. Realiai kilimą iš duobės turėtų signalizuoti ne akcijų rinkos kilimas, bet bedarbių mažėjimas. Ir čia prasideda būrimas, kada tai įvyks, ir ko reikia.

Viename seminare teko išgirsti, kad nesvarbu, ar Lietuvos Vyriausybė elgėsi teisingai, ar ne, vis vien Lietuva bus prie paskutinių šalių, kurios išlips iš duobės. Kai paklausė šio orakulo, kodėl taip atsitiks, atsakymas buvo labai trumpas: “Skurdas, jus ką, nematote?”

Po tokio atsakymo niekas nesistengė klausinėti toliau. Bet man kažkaip toks atsakymas niekaip neišgaravo iš galvos. Ir va kitame seminare parodė Lietuvos gyventojų pajamų piramidę. Pajamos buvo apibrėžtos ne pagal tai, kas gaunama prieš mokesčius, bet pagal tai, kas lieka sumokėjus visus mokesčius (valstybės, lizingas, paskolos, komunalinės). Ir buvo paskaičiuota, kiek yra pajamų vienam šeimos nariui. Gavosi toks vaizdelis, kad daugiau nei 80% gyventojų turi tenkintis mažesnėmis nei 800 Lt pajamomis per mėnesį. Tiesa, niekas taip neskaičiuoja, bet vis vien susimąstai.

80% Lietuvos gyventojų gyvena skurde. Kiek gali susiveržti diržus, kai jau seniai sėdi be diržo ir kelnių? Va iš čia ir kyla visas susierzinimas. Taip pat iš čia kyla ir kitas jausmas – beviltiškumas ir noras kaltinti visus aplinkui, bet tik ne save. Šiomis nuotaikomis labai lengva užsikrėsti, todėl nebandysiu išsiginti, kad nebuvau ir aš paveiktas. Kaltinti valdžią yra lengviausia. Svarbiausia, kad kaltinant nereikia nieko daryti. O va būtent visiems ir reikia kažką daryti, kad gyventume geriau. Todėl jau tikrai nėra svarbu, kas buvo padaryta valdžios per 2009 metus. Dabar svarbiausia, kad kiekvienas neklaustų, ką valdžia gali padaryti, kad mums būtų geriau, o ką mes galime padaryti, kad mums būtų geriau. Būtent šito klausimo niekada neklaus žmogus, kuris kiekviena dieną žiūri skurdui į akis, jis tiesiog išvažiuos ten, kur skurdas geriau užmaskuotas.

Tuo, kad nėra labai norinčių dirbti, mes jau įsitikinom ieškodami darbuotojų. Bet tai tik viena medalio pusė. Yra ir kita. Koks tokio gyventojo pirkimo potencialas, jeigu daugiau nei pusė jo pajamų išleidžiama maistui? Praktiškai nulinis, todėl iš kur gali atsirasti paklausa prekėms? O jeigu nėra paklausos prekėms, jų nereikia gaminti, reiškia, nereikia kurti darbo vietų. Viskas, ratas užsidaro. Jeigu nekuri darbo vietų, tai ir neturės gyventojai pajamų, o tai reiškia, liks skurdžiai, kurie reikalaus iš valdžios, kad ji jais rūpintųsi. Išeiti iš uždaro rato reikia labai didelės politinės valios. Būtent dėl to niekas dabar ir prie valdžios vairo nesiveržia. Daug lengviau stovėti šalia ir užsiimti konstruktyvia kritika.

Pagaliau susikūriau nors kažkokią versiją, kodėl mums teks ilgai kapstytis ir vytis. Tai ir gera naujiena, ir bloga. Gera naujiena, kad pagaliau įsivardinom, kas yra blogai. O bloga naujiena, kad nėra akivaizdaus ir paprasto sprendimo. O gal reiktų ką nors nukopijuoti … paskelbiam kam nors karą ir po minutės kapituliuojam?

21 komentarų

Sau 15 2010

Sodros pasaka

Parašė audrius temai Pastebėjimai

Mama Sodra – mūsų visų svajonė. Tiesiog pažiūrėkite.

14 komentarų

Sau 13 2010

Anglų kalbos pamokėlė

Užtat mes excelį geriau mokam :P

16 komentarų

Sau 13 2010

Utopija

Parašė audrius temai Pastebėjimai

Savo gyvenime jau seniai įsitikinau, kad sudėtingi sprendimai neveikia. Sudėtingas problemas reikia spręsti paprastai, o dar geriau – sprendimus kopijuoti.

Tarkime, įmonė priima darbuotoją į darbą. Kadangi darbuotojas geras, ji pasiruošusi su juo derėtis dėl atlyginimo. Ir darbuotojas turi keletą pageidavimų: reiks kitame mieste gyventi, todėl problemos su gyvenamąja vieta, be to, keliauti, na, ir vis vien visko nespės, tai ir pagalba pravers. Koks bus įmonės sprendimas? Padidins atlyginimą. O kaip jau darbuotojas jį leis, tai jau jo problemos.

O dabar paimkime gerbiamus Seimo narius. Jiems sukurta tokia sistema, kad jie gali turėti nedidelį atlyginimą, ir toliau visi kiti pinigai pakišti tai po kanceliarinėm, tai po reprezentacinėm išlaidom. Tai kaip jomis nepasinaudoti? Va, ir gaunasi, kad naudojasi, kaip moka. O dar tas galvos skausmas, kur čia pajamos natūra? Nuo tokios sistemos visiems tik linksma darosi, nors turbūt kažkas norėjo, kad būtų pikta, ir ne sausio 13 d. prisiminta, o sausio 16 d.

Bet ar negalima vieną kartą tai išspręsti pasinaudojus kitų patirtimi. Paimkime ir leiskime seimūnams turėti individualią veiklą. Pradžiai visus reikalavimus galime nukopijuoti nuo konsultantų ir dėstytojų. Ir mokėkime jiems 30 tūkstančių litų per mėnesį. Ei, tik nepradėkite šaukti, kad tai daug. Pirmiausia, jie turės susimokėti mokesčius (iš tikro mokės metų pabaigoje, bet vis vien). Taigi liks tik kokia pusė iš pradinės sumos. Ir, beje, visiems bus gerai: ir valstybei, ir “Sodrai”. Nes dabar “Sodra” nuo kanceliarinių ir reprezentacinių špygą gauna.

Keista, kaip dar neužuodė šio kranelio. Beje, kadangi seimūnas gautų daugiau negu 100 tūkstančių litų pajamų per metus, tai dar reiktų ir PVM susimokėti. Beje, du kartus. Ir toliau tuos pinigus leisk kaip nori. Nori važinėti su autobusu, prašom. Norite 5 patarėjų, irgi jokių problemų. Gyventi 5 žvaigždučių viešbuty? Mielai kviečiame. Trys biurai? Tik nepamirškite juose lankytis. Bet kokie kaprizai už jūsų pinigus! Norite susimažinti mokesčius – pasinaudojate leidžiamais atskaitymais. Jeigu sugebėsite.

Nauda visiems. Pirmiausia seimūnams: jiems patiems teks gyventi pagal pačių priimtus įstatymus. Kaip kažkas sakęs, savo produktą reikia patiems pirmiems paragauti. Valstybei – surinks daugiau mokesčių, ties,a tai bus vienų pinigų perkėlimas iš vienos kišenės į kitą, bet vis vien plius prie pajamų. Ir “Sodra” savo biudžetą papildys.

Eilinis rinkėjas galės eiti drąsiai prašyti finansinės paramos pas savo seimūną. Jis juk daug uždirba, ir pats gali pasidalinti, o ne aiškinti, kad eis kažkur, kažko prašys ir kitų metų biudžete pinigų gal rasis. Kaip sakoma, gausime pinigus neatsitraukiant nuo kasos. O spauda galės išrašyti pilnus puslapius, apšviesdavimi labdaringą seimūnų veiklą. Tiesa, vis dėlto vieni bus nepatenkinti – tai geltonoji spauda. Bet kas ją skaito?

Oi, kaip nusirašiau. Visai utopija gavosi, nors ir graži, kaip komunizmas su kūju ir pjautuvu.

13 komentarų

Sau 13 2010

Nusišypsokime, ir važiuojam į Paryžių

Parašė audrius temai Pastebėjimai

Mes visi išalkę gerų naujienų. Vieną pateiksiu, pagaliau aplenkėm Angliją. Pasirodo, pas mus jau geriau gyventi. Šaukiam visi: „Hip, hip, valio!!!”. Reikėtų ir laikraščiuose parašyti. Kas pirmas parašys, galės sau visus nuopelnus prisiimti.

O bloga naujiena, kad nėra pigių skrydžių į Australiją, todėl teks mokytis prancūzų. Nors tai irgi neblogai, pats laikas po Turkijos ir Egipto Paryžių aplankyti. Vyno nugerti, romantiškom nuotaikom apsikrėsti.

4 komentarų

Sau 08 2010

Monopolija – kiekvieno kapitalisto svajonė

Finansais tenka visada pasidomėti, bet niekad neteko įgyti akademinio išsilavinimo. Gal todėl, kad visos knygos, kurios man papuolė į rankas apie finansus, kažkodėl nugrybaudavo iki kraštutinumų. Tai kokia nors nereali, kiekvieno pirstelėjimo apskaita – ABC, pasaulinės ekonomikos tendencijos aprašytos formulėmis, kurių elementų neįmanoma išmatuoti, ar iš vis nuvažiuojama į spalvotus vandenynus. Taigi nieko neliko, tik skaityti straipsnius ir rinkti mitus. Mitai – tai gerai surinkti faktai, sujungti įmanomais ryšiais, ir labai lengva patikėti, kad tai tiesa. Bet tai visiškai nereiškia, kad realiam gyvenime suveiks.

Nagrinėdamas kapitalizmą, aš visada ieškodavau parametrų, pagal kuriuos galima būtų pamatuoti, kiek mes esame kapitalistiniai. Kol kas vienintelis visur minimas yra konkurencija. Bet įdomu, kaip konkurencija įtakoją pelną? Kažkur buvo tyrimas, kuris sakė, kad tas, kas pirmas sugalvoja naują produktą, tas gali nusistatyti kokią nori maržą, t.y. kokį nori pelną. Bet kiekvienas ateinantis konkurentas konkuruos ne tik papildomomis produkto savybėmis, bet ir kaina. T.y. didėjant konkurencijai, mažėja gamintojo pelnas, ir tam tikru metu jis turėtų tapti nuliniu. Vartotojams gautųsi grynas rojus, viskas perkama už savikainą. Bet tada prie ko čia monopolija? Toliau ir pabandysiu sudėlioti visą mitą ir skaitytojams paliksiu patiems spręsti, kiek tuo tikėti.

  1. Taigi sukūriau produktą, galiu nustatyti kokią nori kainą. Pradžiai nustatau didelę kainą, kad pirmas pardavimas atsipirktų. Originalumas juk daug kainuoja, ar ne? Toliau kainą mažinu ir bandau pelną uždirbti jau iš kiekio.
  2. Konkurentai pamatė, kad man neblogai sekasi ir todėl daro „copy-paste“. Kadangi tokiose kopijose daug klaidų, tai galimi du variantai. Arba tokios blogos kopijos sugadina mano produkto įvaizdį ir jį nustoja pirkti, arba nežiūrint visko, nemažai pirkėjų po nesėkmingos kopijos naudojimo nusiperka originalą.
  3. Laikas eina, ir kopijos pradeda ne tik nenusileisti originalui, bet ir siūlyti kažką papildomai už tą pačią arba net mažesnę kainą. Tenka ir man mažinti kainą, pradedu matyti, kaip drastiškai tirpsta pelnai.
  4. Rinka įsisotina, ir uždirbti vien tik iš masto pasidaro labai sunku. Taigi lieka vienintelis kelias – kainos mažinimas.
  5. Pasiekiau ribą, kai mažiau savikainos mažinti negaliu. Yra trys pasirinkimai: naujas produktas, bankrotas arba žiemos miegas – gal pavyks išlaukti. Bankrotas – tai labai aišku. Naujas produktas, tai tiesiog grįžtame į pirmą žingsnį, o kaip dėl laukimo?
  6. Tarkim, aš nebuvau suvalgytas didesnės įmonės, ir sugebėjau išgyventi laikotarpį, kai konkurentai mirė kaip musės. Reikia pradėti galvoti, kaip padaryti, kad vėl neatsirastų naujų konkurentų. Nes išgyvenau vien tik mirštančių konkurentų dėka ir perimdamas jų klientus.
  7. Kadangi formaliai jau mūsų liko nedaug rinkoje (oligopolija), tai bendrai apjungus jėgas pavyksta prastumti įstatymus, taisykles arba technologinius reikalavimu,s kurie dirbtinai sukuria rinkos įėjimo barjerus.
  8. Formaliai tenka vis dar konkuruoti, nors konkurentų kainodoros sekimo sistema kuo puikiausiai žingsnis po žingsnio kelią produktų maržas ir pelną.
  9. Galu gale suradau būdą, kaip numarinti konkurentus ir tapti monopolistu. Valio, aš vėl turiu tokį patį pelningumą, kaip ir esant naujam produktui, tik dabar neskauda galvos dėl konkurentų.

Konkurencijos mitas kažkaip taip atrodytų. Jeigu tikime tokiu eiliškumu, belieka tik paimti industrijos nišą ir pažiūrėti, kas vyksta ir ko tikėtis. Tarkim, paimam vaistus ar elektronikos pardavėjus. Kažkaip atėjo išvada, kad kiekvieno kapitalisto svajonė yra monopolija, bet ne ta pirmoji, kai jis dar yra vienas, bet tą paskutinioji, kai jau jis liko vienintelis.

11 komentarų

Sau 07 2010

Eikite na…tūros susimokėti

Galbūt būsiu nepopuliarus, bet labai džiaugiuosi įsigaliojusia GPM įstatymo pataisa dėl pajamų natūra apmokestinimo.

Kaip žinia, nuo šių metų pradžios reikia pradėti mokėti mokesčius už tarnybinius automobilius, kuriuos darbuotojai naudoja asmeninėms reikmėms. VMI netgi tvarką “supaprastino”, ir tereikia susimokėti kas mėnesį mokesčius nuo 0,75 proc. tikrosios automobilio rinkos kainos.

Sveikindamas šią iniciatyvą atsidarau Tomo sukurtą puslapį, susimoku SMS vieną litą ir gaunu galimybę vieną kartą pasitikrinti, kiek kainuoja koks nors automobilis.

Žinoma, tikrinu, kiek kainuoja A. Baukutės Toyota Land Cruiser 100. Kadangi tokio sąraše nėra, imu siūlomą Land Cruiser 4.5 D-4D Luxury. Tomo stebuklingi skriptai išmeta tokį štai rezultatą:

Leidinys:

2010-01
Lengvasis a/m:

HONDA Land Cruiser 4.5 D-4D Luxury
Kategorija:

M1G—
Kėbulo tipas:

Visureigis
Durų
skaičius:

5
Kuras:

Dyzelinas
Variklio darbinis tūris:

4461 cm3
Variklio galia:

195 kW / 265 hp

Gamybos periodas:


2008 – 2010
Pasirinkti metai:

2008

Kaina be PVM:

155753 Lt / 45107 EUR
PVM:

32707 Lt / 9473 EUR (21 %)
Kaina su PVM:

188460 Lt / 54580 EUR

Kaip matome, Toyota pavirto į Hondą, bet Tomui sumokėto lito nebeatgausiu niekados.

Taigi iš palubinsko traukiu, kad A. Baukutės 2009 m. Toyotos vertė šiandien yra 120.000 Lt. Vadinasi, kas mėnesį apmokestinama yra 900 Lt, kuriuos A. Baukutė gavo natūra grįždama namo po savo rinkėjų aplankymo.

Vadinasi, A. Baukutė jau sausio mėnesį turi susimokėti iš “į rankas” gautų pinigų 216 Lt (135 Lt GPM, 54 Lt PSD, 27 Lt socialinio draudimo). Atitinkamai A. Baukutės darbdavys – Seimas – turi “Sodrai” sumokėti 278,82 Lt (3% sveikatos draudimo įmokas ir 28% socialinio draudimo).

Gaunasi, kad iš A. Baukutės suremontuoto džipo Lietuva per 2010 m. turės naudos iš pačios A. Baukutės už 2.592 Lt (atitinkamai sumažės jos alga į rankas). Be to, 3.345,84 Lt, kuriuos Seimas yra susibiudžetavęs kažkam kitam, dabar bus pervesta į “Sodrą” pensininkams remti.

Turint minty, kad tokių baukučių yra visas Seimas, ministerijos ir apie 5.000 (niekas tikslaus skaičiaus nežino) valdiškų įstaigų, pensijos artimiausiu metu turėtų pradėti didėti.

Manau, kad A. Baukutės teigiamu pavyzdžiu paseks ir didžioji dalis Lietuvos verslininkų ir samdinių su valdiškomis mašinomis. Dalis jų netgi išnuomos tarnybinį automobilį savo pavaldiniams abiems valandoms. Jei padoraus automobilio veiklos nuoma atsieina po 1000 Lt per mėnesį, tai tos abi sąžiningos valandos, kurias darbuotojas automobilį nuomosis asmeninėms reikmėms, jam kainuos 10 Lt. Tai bus išskaičiuota iš algos pagal nuomos sutartį. O pajamų natūra neliks, nes gi darbuotojas automobilį toms reikmėms išsinuomojo.

Žinoma, bus ir dar sąžiningesnių verslininkų, kurie vykdys skaidrią ir išsamią kelionių apskaitą, ir apskaitys tas vidutiniškai dvi asmeninių reikmių mėnesines valandas ir atitinkamai parems pensininkus pagal Finansų ministerijos rekomendacijas. Šiuo skaidrumu nepatenkinti samdomi tarnybinių automobilių vairuotojai, manantys, kad gauna per dideles algas, gali savanoriškai apdrausti kokį nors pensininką, kad ir “Avivoje”.

Beje, minėtose rekomendacijose nieko nekalbama apie mobiliojo ryšio naudojimą asmeninėms reikmėms, nepaisant to, kad jį galima tiksliai apskaityti. Aš jums paaiškinsiu kodėl. Tai sukeltų tam tikrų nepatogumų valdžiai. Tektų suskaičiuoti valdiškas SIM korteles, be to, paaiškėtų tikslios kainos (kai kurios valdiškos įstaigos, ne paslaptis, iš to paties garbaus Operatoriaus perka paslaugas jau 10 metų prieštvaniniais tarifais, po, tarkime, 60 ct/min.). Valdininkų kasmetines deklaracijas tektų papildyti nauju punktu dėl artimųjų ir pažįstamų telefono numerių. O pokalbių išklotinės paskleistų lemtingą blogybę: gi tuo metu, kai Premjeras valdišku telefonu šnekėjo su žmona (pokalbis truko, tarkime, 4:30), jis tai darė svarbiais šeimyniniais reikalais. Vadinasi, reikėtų ne tik apmokestinti tą gautą naudą natūra, jei žmonai skambino A. Kubilius, bet ir išskaičiuoti iš jo algos atlygį už 4:30 min. net ir tuo atveju, jei skambino ne jis, o žmona. Juk šnekėdamas su žmona darbo Lietuvai gi nedirbo!

Todėl, mieli verslininkai ir samdomi tarnybinių telefonų naudotojai, nesibaiminkite: į šitą tarpą tarp durų VMI snapo anei kitų organų nekiš.

Užtat galės apskaičiuoti, kiek suvalgo koalicijos partneriai per nesibaigiančius krizinius/antikrizinius pusryčius, juk visiems į lėkštes kraunama po lygiai, sąskaita gaunama bendra. Juk jei dėl telefonų pokalbių reikšmės Lietuvai dar galima ginčytis, tai dėl skrandžio užpildymo naudos gavėjų abejonių nekyla.

Tad sekite A. Baukutės pavyzdžiu ir sąžiningai mokėkite už asmeninėms reikmėms naudojamus tarnybinius automobilius, juolab PVM už juos jau susimokėjote.

4 komentarų

Sau 06 2010

Parduodamas butas Vilniuje!

Parašė galvazmogupuosia temai Mes kitokie












Daugiau informacijos – skelbime.

32 komentarų

Next »