Kai nėra kas veikti

Atėjo laikas, kai ir mūsų tinklaraštis pradėjo 1:1 kopijuoti ir publikuoti valdžiažmogių pranešimus:

Seimo narys klaipėdietis Evaldas Jurkevičius (nuotraukoje – pirmas iš dešinės – g.) kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl valstybės tarnautojų bei politikų pareigų pavadinimų.

„Labai dažnai žiniasklaidoje valstybės tarnautojai vadinami „valdininkais“, Lietuvos Respublikos Seimo nariai – „seimūnais“. Manau, kad tokie viešai skelbiami pavadinimai yra nekorektiški valstybės tarnautojų ir politikų atžvilgiu“, – sakė Evaldas Jurkevičius.

“Tenka daug bendrauti su valstybinių institucijų darbuotojais, kurie išreiškia nusivylimą žurnalistikoje vartojamais pavadinimais „valdininkai“. Valstybiniame sektoriuje dirbantys žmonės turi būti vadinami valstybės tarnautojais, nuo žodžio „tarnauti“, – įsitikinęs Seimo narys Evaldas Jurkevičius. Politikas tikisi, jog tada sumažėtų priešiškumas tarp žmonių, dirbančių valstybiniame sektoriuje, ir į juos besikreipiančiųjų.

Parlamentaras prašo komisijos išaiškinti, ar žiniasklaidos atstovai, vadindami valstybės tarnautojus „valdininkais“, o Seimo narius – „seimūnais“, nepažeidžia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso.

Visiškai pritariame tokiam teisingam siūlymui. O kadangi pritariame, tai siūlome nevartotinais paskelbti ir daugiau nekorektiškių žodžių. Pridedame netgi ir sąrašą, kurį drauge komentaruose galime pratęsti:

  • Žurnalistas – viešosios informacijos rengėjas
  • Poliklinika – ambulatorinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga
  • Ligoninė – stacionarinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga
  • Mokykla – formaliojo arba neformaliojo ugdymo švietimo įstaiga
  • Mobilusis ryšys – judriojo telefono ryšys
  • Žmona – sutuoktinė
  • Mašina – lengvoji transporto priemonė

Siūlome Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai užtikrinti, kad straipsniai spaudoje, kuriuose minimas Lietuvos Respublikos Seimo narys Evaldas Jurkevičius, skambėtų tokioje dvasioje:

Vieną gražią dieną Lietuvos Respublikos Seimo narys Evaldas Jurkevičius išsiruošė darban. Sėdant į lengvąją transporto priemonę, sučirškė viešojo judriojo telefono ryšio aparatas galinis įrenginys (pataisyta pagal red_apples siūlymą – g.) Atsiliepus skambutį paaiškėjo, kad skambino viešosios informacijos rengėjas iš vietinės visuomenės informavimo priemonės. Seimo narys, rimtai atsakęs į viešosios informacijos rengėjo klausimus, jau buvo beužvedąs savo lengvąją transporto priemonę, kai išgirdo ypatingą melodiją, sklindančią iš viešojo judriojo telefono ryšio aparato galinio įrenginio. Skambina sutuoktinė. Sako, žinai, buvau ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tai nuramino, sakė viskas tvarkoj, į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą gultis tikrai nereikės. Nusiramino Seimo narys. Jau buvo beužvedąs lengvąją transporto priemonę, kai viešojo judriojo telefono ryšio aparatas galinis įrenginys sučirškė dar kartą. Šįkart skambino nepilnametis vaikas. Teiravosi, ar tėvas galės, pasibaigus formaliajam ugdymui, pasiimti jį iš formaliojo ugdymo švietimo įstaigos. Žinoma, negalės, nes tuo metu  Lietuvos Respublikos Seime vyks svarbus pasitarimas dėl nekorektiškų žodžių vartojimo apribojimo. Išjungė viešojo judriojo telefono ryšio aparatą galinį įrenginį ir nuskubėjo darban.

komentarų yra lygiai 22

  1. Terminai išties yra svarbūs ir tą valdžia gerai supranta. Vengimas vadinti daiktus tikraisiais jų vardais yra propagandos, skirtos užmaskuoti tikrąją valdžios paskirtį, dalis.

    Jei aš susitaręs su dviem kaimynais (pvz. balsuojant) atimsiu pinigų iš ketvirto ir pasidalinsiu juos su sėbrais, aš būsiu banditas, o mano veiksmas bus plėšimas.

    Tačiau jei politikai, net ir susitarę su dauguma (ko dažniausiai net nebūna), atima iš mažumos pinigų ir pasidalina su sėbrais, išgirsime propagandą – politikus jau reiks vadinti ne banditais, o valstybės tarnautojais, o jų veiksmus ne plėšimu, o mokesčiais, renkamais visuomenės labui.

    Banditą pavadinus politiku ar tarnautoju jo esmė nesikeičia, kaip ir nesikeičia esmė tarnautoju pavadinus valdininką, kuris niekam ne tarnauja, o tiesiog valdo kitus – grasindamas fiziniu susidorojimu nurodinėja kurie kitų 2 žmonių abipusiai naudingi ir niekam nežalingi veiksmai gali būti atliekami, o kurie ne.

    Ir taip yra su absoliučia dauguma valdžios veiksmų ir funkcijų. Tiesiog sugalvojus švelnesnį terminą pavadinti veiksmui, kuris jau turi pavadinimą, lengviau užmaskuoti tiesą.

  2. Tai gal p. Evaldas tokiu apdairiu būdu bando užkirsti kelią pirmosioms orwelliškojo “1984” newspeako (atsiprašau, nežinau kaip šis terminas buvo išverstas lietuviškai) apraiškos valstybinėje Lietuvos Respublikos kalboje? Per daug tų trumpinimų, supaprastinimų bei dviprasmybių, oi per daug!
    Kaip sakoma, tyli kiaulė…

    • nwespeak – naujakalbė (bent jau taip buvo išversta tame leime, kurį aš skaičiau) :)

      • Ačiū. Man teko rankose laikyti tik angliškus arba rusiškus variantus. Rusiškame buvo, rodos, “новояз”.
        Anyway, štai su kokiais pliušiniais tigrais ir vėjo malūnais kovoja mūsų seimūnai, tskant.

  3. Ta proga – gerb Seimo nario kalėdinis sveikinimas :) http://yfrog.com/4fzlrhj

  4. krstn

    geras “najezdas” :) labai laiku ir vietoj. kitaip tariant, ne vardas žmogų puošia, o žmogus vardą 😉

  5. Audrius

    Kazkada man smetoniskas mokytojas apie etika sake, kad tie kurie turi etika savo gincams spresti kreipiasi i gincu komisija. O tie kurie neturi, i etikos komisija. Kiekviena karta isgirdus “etikos komisija” man sukelia sypsena, ypatingai is zmoniu, is kuriu tikiesi etisko elgesio.

  6. reikėtų dar parašyti ‘viešojo judriojo telefono ryšio galinis įrenginys’, o ne aparatas 😀 kaip yra rašoma dokumentuose :)

  7. pow

    o aš maniau, kad tiesiog judrusis ryšys, be jokio telefono..
    man tai irgi nepatinka, kai seimūnus ir paprastus tarnautojus sulygina. O tokius visokius darbus susigalvoja, tik kad nukreiptų nuo kitų darbų…

    • Audrius

      Jo o mobiliaka, vadinti reikia judrukas.

  8. “Kai nėra kas veikti” autoriui ar Jurkevičiui? :) prisijuokiau iš mažo literatūrinio inkliuzo 😀

  9. Karakumų asilėlis

    Buvo toks posakis: jei žmogų 9 kartus pavadinsi kiaule, 10 kartą jis pradės kriuksėti. Pavadinimai šį tą reiškia, kad ir kaip absurdiškai tai atrodytų po galvazmogupuosia straipsnio.

    Vien jau ko vertas buvo kompjaunimo tiesos epitetas “seimo vedejas” su ryškia aliuziją į seimo pirmininko praeities karjerą, kuri deja niekaip nesirišo su dabartine. Kadangi epitetas buvo kartojamas kiekvieną dieną, tai jau buvo pasidarę visuomenine norma.

    • Tačiau kiaulė, pavadinta ėriuku, kriuksėti nesiliaus.

      • Atkreipkite dėmesį, kad žmogų, o ne kiaulę ar avį pavadinus gyvulio vardu 10 kartų jis pradės panašėti į tą gyvulį, todėl jūsų pasiūlymas su kiaule ir ėriuku yra ne į temą. Beje žmogus pradės kriuskėti visu pirma to kuris jį pavadino kiaule galvoje. Todėl įvairių žeminančių epitetų primetimas neveda į taikų sugyvenimą, o tik į dar didesnį susiskaldymą. Jau kas kas, bet profesionaliai rašantis žmogus turėtų suvokti žodžio galią.

        • Pirma, yra daroma prielaida, kad minėti epitetai žemina. Kas taip sugalvojo?

          I. Smetonienė:

          „Visą laiką mąsčiau, iš kur galėjo kilti nuostata, kad „ūnas“ galėtų turėti neigiamą reikšmę. Yra maža grupė su „ūnas“ priesaga iš veiksmažodžių padarytų žodžių, kurie turi neigiamą reikšmę. Tačiau tada ir pamatinis žodis turi neigiamą reikšmę – šaipytis-šaipūnas, keiktis-keikūnas“, – aiškino I. Smetonienė.

          Tačiau yra ir kitokių iš veiksmažodžių padarytų žodžių: malti-malūnas, žygiuoti-žygūnas. „Vadinasi, negalima apibendrinti, kad visi iš veiksmažodžių su priesaga „ūnas“ padaryti žodžiai yra neigiamai konotuoti“, – teigė VLKK pirmininkė.

          „Tad drąsiai galime iš Seimo padaryti „seimūnas“. Man net nebūtų atėję į galvą pamanyti, kad čia yra neigiama reikšmė. Neigiama reikšmė paprastai suteikiama žodžiui – jis siejamas su tam tikrais darbais, tam tikromis nuostatomis, ir tada pasidaro neigiamas. Tiesiog reikia dirbti, kad žmonės būtų patenkinti, ir neigiama reikšmė žodžiui nebus suteikiama“, – konstatavo VLKK pirmininkė.

          Antra, ar “į taikų sugyvenimą” veda draudimai ir persekiojimas?

      • Aš šiuo atveju komentavau Karakumų asilėlio pasisakymą ir jūsų atsakymą į jį. Ir čia mes apimam platesnę problemą, kurią šis seimūnas iškelia ir kuri manau verta aptarimo (kas kad tas seimūnas parinko ne pačius geriausius pavyzdžius?)

      • Galų gale, norėjau pasakyti – jei valstybės tarnautojus dažniau vadintume tarnais, o ne valdininkais, tai manau dažniau ir gautume tarnyste paremtą santykį, o ne aroganciją. Aišku, cenzūra čia gali pridaryti daugiau blogo negu gero, tai turėtų vykti laisva valia, bet tam turbūt reikia subręsti?…

  10. Traveleris

    Seimunas suklydo tik del seimuno, o del vadininko yra teisus. Paziurekime i sakni “vald” – nuo zodzio valdyti, taciau tai nera tiesa. Realiai zmogus samdomas i valstybes tarnyba (!) Vadinasi jis samdomas tarnauti zmones (tiems kas ji samdo, kas moka jam pinigus), vadinasi ji turetume vadinti tarnautoju, bet jau tikrai ne valdininku. Pritariu Megejas. Vat kai pradejome juos visi vadinti valdininkais, tai ir turim problemu, biurokratiniu kliuciu, atsirasinejimo ir pan. Gal cia as pernelyg optimistiskai parasysiu, taciau tikiu, kad jei pradetume juos vadinti tarnautojais, padetis pradetu keistis, juk viskas ir prasideda nuo mazu dalyku.

    • Gal daugelis iš jūsų neturėjo progos (arba jau užmiršo) pagyventi ‘šviesaus rytojaus laikais’. Tarybiniais laikais visa valdžia buvo vadinami ‘liaudies tarnais’. Tačiau tai nieko nekeitė. Manau, kad ne pavadinimuose esmė.

  11. […] toks Seimo narys. Jurkevičius jo pavardė. Evaldas. Konservatorius. Kadaise rašėm apie jį, kai ans iš neturėjimo ką veikti įšoko į trasą su siūlymu paskelbti žodį […]

Jūsų komentaras