Vienos tiesos sugrįžimas #2

Net keista, kiek diskusijų sukėlė Audriaus straipsnis. Ir nustebino ne vienas dalykas.

Šią mintį apie spaudos (ne)priklausomybę su Audrium išgirdome Japonijoje TOCICO konferencijos metu. Pranešėjas, Japonijos žinomas žurnalistas, pristatinėjo įvairių gyvenimo sferų priežasties pasekmės ryšių suvokimo svarbą. Ir vieną iš pavyzdžių paminėjo ekonominių svertų įtaką spaudos (ne)priklausomybei.  Po konferencijos su Audriumi detaliau diskutavome apie pranešėjo minčių aktualumą Lietuvos situacijai. Tačiau mes padarėme ESMINĘ KLAIDĄ – čia Lietuva, todėl mes kitokie (“pas mus specifika”) ir pasauliniai priežasties pasekmės ryšiai čia neveikia. Tai priminė pirmuosius metus po Nepriklausomybės atgavimo, kuomet buvo užsimota sukurti tautinę (lietuvišką) fiziką, matematiką ir pan.

Kitas  nustebinęs dalykas, tai džiaugsmas dėl staigiai pakeistų mokesčių spaudai. Va čia tai lietuviška – visada smagu, kai kaimyno tvartas dega. Buvo išsakytas kriterijus – juk kituose versluose kitokie mokesčiai. Imkime ir nuo kitu metų sausio 1 dienos visą LKL priverskime žaisti pagal futbolo taisykles (juk Europoje futbolas daug populiaresnis). Įdomu, kaip krepšininkai per tokį trumpą laiką persitvarkys ? Bet būtų smagu, kiek komentarų būtų ir pan.

Trečias labai nustebinęs dalykas – taip plačiai paplitusi ciklinė logika, dar kitaip vadinama tautologija (tautology). Spauda nieko gero (įdomaus, analitinio) nerašo, korumpuota. O korumpuota, nes nieko gero (įdomaus, analitinio) nerašo.  Dr. E. Goldratt‘as knygoje „Pasirinkimas“ rašė, kad tautologija – vienas iš pagrindinių kliuvinių aiškiam mąstymui. Tik aiškiai mąstydamas žmogus gali gyventi pilnavertį (meaningful) gyvenimą.  Kažkodėl  man atrodė, kad Dr. Goldratt‘as labai sutirštino spalvas dėl per dažno piktnaudžiavimo. Tačiau ši diskusija (ne tik commonsense.lt, bet ir balsas.lt ar lrytas.lt tinklapiuose) parodė, kokia tai dažna “yda”. Beje, ta yda dažna ir pačiai žiniasklaidai.

***

Ištrauka iš „Pasirinkimo“
Pagaliau sureagavo. Mažutė provokacija, ir diskusija prasidėjo. Tęsiu tvirtesniu tonu:
– Būtent tai yra mano problema. Sakai, jog norint mąstyti aiškiai, kaip tikram mokslininkui, reikia daug praktikos. Man atrodo, kad mąstau visą laiką, net jei to nesuvokiu. Bet kalbėdamas apie praktiką turbūt turi omenyje ką kita, tai gal galėtum paaiškinti, kaip mokytis aiškiai mąstyti?
Tebežiūrėdamas į saulės zuikučius nustebęs jis sako:
– Argi ne akivaizdus skirtumas, kai žmogus kalba protingai ir kai švaisto laiką tauškėdamas?
Neleisiu nustumti temos į šalį.
– Ar gali duoti aiškų šio skirtumo pavyzdį? – užsispyrusi klausiu.
Jis atsako gana abejingai:
– Blaivaus mąstymo raktas – ciklinės logikos vengimas, štai ir viskas.
– Tėti, – sakau tvirtu balsu, – ar galime tai aptarti? Man labai svarbu tai suvokti. – Pagaliau jis atsisuka ir pasižiūri tiesiai į mane. Po kurio laiko švelniai sako:
– Atleisk, dukra.
Jis prisidega pypkę, mąsto pūsdamas dūmus ir po kurio laiko pradeda:
– Kaip sakėme, viskas susiję priežasties ir pasekmės ryšiais, o visa ko pagrindą sudaro tik keli elementai. Taigi, aiškaus mąstymo raktas yra loginių žemėlapių kūrimas. Pradedi nuo pasekmės, bet kokios pasekmės, ir ieškai pamatinių priežasčių klausdama: „Kodėl pasekmė egzistuoja?“ Sunkumai prasideda, kai besigilindami anksčiau ar vėliau pasiekiame priežastis, o tuo pačiu ir kategorijas, kurių egzistavimo negalime tiesiogiai patikrinti savo pojūčiais – tai abstrakčios kategorijos.
– Patikslink, prašau, – mėginu sulėtinti jo tempą.
Jis nusišypso ir tęsia lėčiau:
– „Tiksliųjų mokslų“ srityje besigilindami ir klausinėdami, kodėl kažkas egzistuoja, po kelių iteracijų pasiekiame tokį gylį, kuriame nebegalime vadovautis savo pojūčiais, todėl tenka pradėti naudoti abstrakčias kategorijas.
– Abstrakčias kategorijas?
– Tokias kategorijas kaip, pavyzdžiui, atomai arba enzimai. Ar kas nors yra matęs atomą arba enzimą? Ar kas nors su jais kabėjosi arba lietė? Tikriausiai jie egzistuoja, bet žinome tai tik logikos pagalba, o ne tiesiogiai savo pojūčiais.
Niekada apie tai negalvojau šitaip, bet turbūt tai tiesa. Apsidžiaugusi sakau:
– Kaip gerai, kad pasirinkau socialinių mokslų sritį – nereikia turėti reikalų su tokiais neapčiuopiamais spėliojimais. Mokykloje nemėgau atomų, o mokytojas ėmė pasakoti apie dar abstraktesnius protonus ir neutronus. Dabar jie šneka apie elementariąsias daleles ir kvarkus. Man žymiai labiau patinka apčiuopiami dalykai, pavyzdžiui, žmonės.
Jis šypteli.
– Dukra, jei nemėgsti abstrakčių kategorijų, bijau, kad pasirinkai ne tą profesiją. Bendraudami su žmonėmis vos pradėję gilintis į priežastis susiduriame su tomis abstrakčiomis kategorijomis. – Nelaukdamas mano atsakymo jis aiškina: – Pavyzdžiui, paskutinis mūsų aptartas atvejis. Ar kada nors matei arba lietei „konservatyvumą“? Suvokiame, jog konservatyvumas egzistuoja, ne todėl, kad tai tiesiogiai patvirtina mūsų pojūčiai, bet todėl, kad nustatome jo buvimą pasitelkdami logiką.
Geriau pagalvojus, viskas, ką tiria psichologija – meilė arba neapykanta, motyvacija arba protas – yra suvokiama logikos pagalba. Tėvui tai veikiausiai taip pat apčiuopiama kaip atomai arba kvarkai.
– O kuo svarbios šios „abstrakčios kategorijos“ aiškiam mąstymui? – klausiu.
– Svarbu neužsimiršti, nes susidūrus su kategorijomis, kurių negalima patikrinti tiesiogiai jas stebint, nesunku prarasti tikrovės pojūtį. Labai lengva įkliūti į ciklinės logikos, tautologijų pinkles. O jau tada atsiveria kelias sudėtingoms nesąmonėms. Efrata, ar žinai, kas yra tautologijos?
– Galiu pacituoti tavo duotą pavyzdį apie planetų judėjimą, bet, atvirai kalbant, man reikia labiau pasigilinti, kad galėčiau jas susieti su kasdieniu gyvenimu.
– Mes esame apsupti tautologijų, – sako jis, – taip dažnai, kad jų nebepastebime. Jos pasitaiko beveik kiekviename pokalbyje arba laikraščio straipsnyje. Pavyzdžiui, sakinys „Jie pralaimėjo žaidimą, nes pritrūko motyvacijos nugalėti“. O likusioje straipsnio dalyje nerasi nė menkiausio tiesioginio įrodymo, kad komandai trūko motyvacijos. Dabar paklausk savęs: „Kodėl mes su tuo sutinkame? Iš kur žinome, kad komandai pritrūko motyvacijos?“ Atsakymas tikriausiai bus „Nes pralaimėjo žaidimą, ar ne?“ Tautologija.
Nusišypsau, bet paprieštarauju:
– Netikiu, kad dažnai vartoju tokius absurdiškus argumentus. Bent jau ne tada, kai jie svarbūs.
– Argi? – Šypsodamasis jis pažvelgia į medžių viršūnes ir sako: – Neseniai viena psichologė man teigė: „Nejauti nusivylimo, nes jį nuslopini“. Nepasivarginau klausti: „Iš kur žinai, kad nuslopinu savo nusivylimą?“ Nes jos atsakymas būtų buvęs: „Argi ne akivaizdu? Žinau, kad nuslopini, nes jo nejauti“. Cikliškas argumentas.
Po šios kandžios pastabėlės jis tęsia:
– Ciklinė logika yra aiškaus mąstymo aklavietė. Vieną kartą pritaikysi ir būsi atkirsta nuo pamatinės priežasties, statysi pilis ant lakaus smėlio. Didžiausia problema, kad ciklinė logika iš pažiūros skamba teisingai, o negalėdami jos tiesiogiai patikrinti esame linkę priimti, kaip tiesą. Efrata, tik pagalvok, kokia užtikrinta jauteisi kalbėdama apie mano nuslopintus jausmus, nors neturėjai jokio įrodymo.
Galvoju apie tai. Po kurio laiko klausiu:
– Tai kaip išvengti ciklinės logikos?
– Iš pradžių leisk išplėsti tavo pamatinį suvokimą.
– Puiki mintis, – paskatinu jį. Specializuojantis psichologijos srityje iš manęs nebuvo reikalaujama baigti nė vieno logikos kurso. Kodėl Tėvas tikisi, kad viską žinosiu? Gal todėl, kad logiką laiko pagrindiniu protingo žmogaus gebėjimu ir prilygina jį gebėjimui aiškiai save išreikšti. Šiuo aspektu jis gali būti teisus. Prisiverčiu apie tai nebegalvoti ir susitelkiu į jo žodžius.
O jis jau spėjo išsiplėtoti:
– Noriu pabrėžti, kad ciklinė logika nereiškia, jog pasekmei priskirta priežastis neteisinga – ji tiesiog parodo, kad, skirtingai nei susidarė pirmas įspūdis, priežastingumas nebuvo įrodytas. – Matydamas, kad nesuprantu, jis skuba pateikti pavyzdį: – Mūsų produktų pardavimas mažėja todėl, kad keičiasi rinkos skonis. Jei taip ir palikčiau, šis sakinys taptų dar vienu puikiu tautologijos pavyzdžiu.
– Tai tiesa. Dabar, kai imu pastebėti tautologijas, turiu pripažinti, jos neįtikina. Galėčiau sugalvoti daug kitokių „todėl, kad“ šalia „keičiasi rinkos skonis“. Galbūt pardavimas mažėja todėl, kad smuko ekonomika, todėl, kad atsirado naujų konkurentų, todėl, kad suprastėjo mūsų paslaugų kokybė, todėl, kad pakėlėme kainas. Yra labai daug tikėtinų priežasčių, o turint tik mums suteiktą informaciją nėra jokios priežasties rinktis vieną iš jų ir atmesti visas kitas.

***

Todėl norėčiau palinkėti neužsiblokuoti, nepasiduoti ciklinei logikai (tautologijai) ir visuomet ieškoti kertinių priežasčių.

komentarų yra lygiai 22

  1. Karvė

    Labai naudinga informacija. Bus galima pagaliau nutraukti keletą bergždžių diskusijų :)

  2. Alius

    Neiškentė poeto dūšia 😉 – užvažiavai … suprantu …

    Jei pateiktum tokius argumentus plačiajai visuomenei, turbūt užmėtytų akmenimis.

    Tikiuosi, kad bent jau šito blog’o skaitytojai yra pakankamai protingi, kad pamastytų, suprastų ir pasikeistų į gerąją pusę.

    Viso pasaulio neperdarysi, bet, kaip sakoma, one step at a time.

  3. azartas

    Kaip bemąstytumėm aiškiai (ar cikliškai ar tautologiškai), rytoj ryte (po mėnesio, po metų … po penkių metų?) spaudos kioske nusipirkę vieną iš “didžiausių“ Lietuvos dienraščių rasim tą patį šlamštą, kaip ir įsijungę kurį nors iš tautinės tv kanalų.

    • Bet kertinių priežasčių supratimas bent jau leis tikėtis, kad galima situaciją ištaisyti. O teiginys – “Pacientas serga, nes turi temperatūros, o turi temperatūros, nes serga” nelabai leis išgydyti ligonio.

  4. Povilas

    Gerb. p. Neriau ir p. Audriau,

    Labai zaviuosi Jusu darbu ir TOC.

    Bet turiu pora klausimu del PVM padidinimo.

    Ar padidinus mokescius 2009 m. pr. spaudos kokybe pablogejo/pagerejo/nepasikeite?

    Gal galima daryti prielaida, kad mokesciu padidinimas ir ekonomine krize, kaip tik gali paskatinti leidinius pasitempti ir patobuleti, kad sugebetu sukurti skaitytojui didesne verte? Jeigu nepaskatino, tai gal mokesciai per mazai buvo pakelti?

    • Diskusijos ir klausimai – štai ko mes tikimės iš šio tinklapio.

      Dėl spaudos kokybės
      Pats žodis KOKYBĖ yra ganėtinai abstraktus, todėl prieš pradedant diskutuoti apie pagerėjusią/pablogėjusią kokybę, sutarkime kaip matuosime kokybę. Mano manymu, vienas svarbiausių spaudos kokybės rodiklių yra faktų tikrumas ir objektyvumas. Ir šioje srityje spauda ryškiai suprastėjo po ‘naktinės reformos’. Nors šiaip, tai nemanau, kad valdžios galvos tą padarė specialiai (nesu tokios geros nuomonės, kad jie supranta tuos priežasties pasekmės ryšius)

      Dėl pagerėjimo
      Vėlgi panaudosiu sporto analogija – tarkime, mes krepšininkams prie kojų pririšame svarsčius, arba verčiame juos žaisti dėvint bokso pirštines. Juk tai paskata patobulėt ? argi ne taip ? Tačiau, net ir patobulėjus rezultatai netenkins, todėl bus susigalvota ‘apėjimų’. Ką spauda ir daro šiuo metu.

      Beje, nei aš, nei Audrius tikrai neturėjome tikslo parodyti spaudą, kaip labiausiai nuskriaustą. Tai tiesiog buvo vienos iš gyvenimo sferų priežasties-pasekmės ryšių analizė. Juk niekas nesakė, kad lietuviška spauda nekalta kaip Raudonkepuraitė. Tačiau tai visiškai nekeičia ten veikiančių priežasties pasekmės ryšių.

      • Dėl spaudos kokybės. Gal būt tai tas pats Neriaus objektyvumas, bet aš kokybę suprantu kaip įvairių nuomonių apie faktus pateikimu, taip pat ir netikėtų, priešingų įprastoms ir nusistovėjusioms.
        Tautologija, nuostatų pinklės, mintys-virusai ar kaip kitaip pavadinsi yra liga, kurią reikia gydyti, pirma ją pripažinti.

        • Sutinku su tokiu spaudos kokybės apibrėžimu

  5. Komentatorius

    Prajuokinote siuo straipsniu. Suvarete visa pereita diskusija abstrakciam terminui kuri bandote sukurti citata is knygos. Ar ne patys darote tai kuo kaltinote komentuotojus?

    1. Pradekime nuo Adomo ir Ievos. Tai yra nuo NEpriklausomos ziniasklaidos gimimo. Tikiuosi neklysiu ivardindamas tai Proncuzu revoliucijos laikus. Ane? Sekantis teiginys. Ziniasklaida buvo vienas is labai svarbiu varikliu, na gal ne varikliu bet jau benzinu tiems varikliams stumdant mases revoliucijos pradzioje ir jos metu. O ka gero padare revoliucija? Apart keliu milijonu zuvusiu ir desimciu milijonu nukentejusiu? Kur link suku. Tuoj. Pagrindinis teiginys, beje labai susijes su jusu gininga tematika.

    KA GERO PADARE NEPRIKLAUSOMA ZINIASKLAIDA? nuo Prancuzu revoliucijos priesausrio. Nepriklausoma ziniasklaida tai eiline sventa karve, kuria visi kazhkodel palaiko.

    Protingi zmones is karto prisikabins prie termino nepriklausoma. Ir labai teisingai padarys. Ziniasklaida visada pilde vienu arba kitu interesu uzsakymus. Neskubekite rekti.
    Labai daznai tie interesai yra pats ziniasklaidos biznis, kitaip sakant ziniasklaidos imonems reikia gyventi, ju vadovams reikia limuzinu, lektuvu, vilu Bahamuose ir pan. Todel ziniasklaida yra eilinis verslas.

    Mielai palyginciau su porstitucija, mano galva geriausias palyginimas, bet ramybes delei sakykime kad ziniasklaida tai biznis kaip zuvininkystes pramone.

    O dabar paliesiu kita tema susijusia su ziniasklaidos bukle. Ar niekam nekilo ivairiu minciu apie versla paskutiniais metais? Na gal taip buvo daug seniau, tik mes Lietuvoje verslo neturejome. Man tai kilo minciu kad verslas yra totaliai issigimes.
    If it is not good let’s make it look good.
    Negirdeta? O gal sutikta?

    Verslas geradavo (gal jis toks visada buvo kapitalizmo salygomis) i totaliai pelno peikima bet kokiomis priemonemis. Kaip gaunamas geriausias pelnas: brangiai parduodant produckija pagaminta maziausiomis sanaudomis.
    Jeigu neapsimoka pardavineti zuvies, nes gaunasi brangu, tai malkime ka pagauname i sh.. ir pardavinekime uz truputi mazesne kaina nei tikra zuvis ir visi pirks. Ir kokia marza gausis…

    O dabar apie ziniesklaidos versla: juk sunku rasyti protingus straipsnius. Tam gi pastangu reikia. Daug paprasciau sukurti koki nors ale skandala ir parasyti. valanda darbo ir jokio smegenu sukimo.
    Aha is karto sakysite, kad ziniasklaida tenkina zmoni poreikius, tipo verslas, klientu paklausa. Na taip zmones mieliau skaito visokias blevyzgas, kriminalines suvestines, nes tada jauciasi geriau. Nes tipo o blyn kaip ten o mano gyvenimas visai geras. Ir gera ir smagu. Negalvoja, kad po to tik kriminalus ir bjaurasti gyvenime ir lieka matyti.
    Tai kaip su tais poreikiais? Jei psichinis ligonis ateina pas chirurga ir praso amputuoti ranka (yra tokia liga, nepamenu pavadinimo) tai chirirgas turi taip ir daryti? O ziniasklaida daro.

    Jau daug metu ziniasklaida yra tokia kokia ji yra. Ir nereikia sieti mokesciu ziniasklaidos verslui su jos kokybe. Jos kokybes buti niekada negali, niekada nebuvo, niekada ir nebus. Tam turi kapitalizmas is esmes priimti:
    tiesios,
    morales,
    pagarbos,
    gerumo,
    atsakomybes sampratas.

    O nemanau kad tai is vis imanoma, nes pelno siekimas daznai yra visai i priesinga puse sukantis dalykas.

    Taip kad jei tikrai ir blaiviai mastysite kaip rekomenduoja Goldratas, tai suprasite, visa ziniasklaida is esmes tai dar vienas kontroles mechanizmas, zmoniu galvu plovimo, formavimo, sukimo reikima linkme mechanizmas. skirtas uzdirbti piningus, suteikti valdzia, kontrole.

    Dar sio straipsnio autoriui noriu pasakyti: atsiprasau bet nereikia uzkrauti mums atsakomybes, kad ziniasklaidos kokybe bloga nes mes jos neperkame, lyg mes turetume pirkti slamsta ir tiketis kad del to kad perkame pasidarys ne slamstas. Slamstu ziniasklaida visada buvo. Nepriklausomai nuo salygu.

    dar vienas pazydys, turejau susidurima su zuranlistais, tai gero teigiamo straipsnio ponas Valatka nedejo kelis menesius. Nes kam jo reikia…. niekam neidomus geri dalykai, geriau parasykime kas pas ka kelnese darosi. (priezastys mano, Valatkos necituoju, nes tada reikes rasyti keiksmais)

  6. Gerb. p. Neriau,

    Del analogijos: “Vėlgi panaudosiu sporto analogija – tarkime, mes krepšininkams prie kojų pririšame svarsčius, arba verčiame juos žaisti dėvint bokso pirštines. ”

    Ar manote, kad krepsininkai pradejo prasciau zaisti del to, buvo padidinti mokesciai autorinems sutartims?

    Jei dalis leidiniu bankrutuos, padides konkurencija tarp zurnalistu del darbo vietu. Islike leidiniai, tures didesni darbuotoju pasirinkima idarbinant.

    • Bet jei komandos savininkai galėtų sumažinti žaidėjų skaičių komandoje (išlaidų taupymo tikslais), ar pagerėtų komandos žaidimas ? Net jei kiekvieno krepšininko žaidimas ir pagerėtų ?

      • Aurelijus iš VK pirmu komentaru Audriui, kurį tikiuosi ir tu ,Neriau, perskaitei, pateikė gerą nuorodą.
        Darau prielaidą, kad nepasiskaitinėjot:), bet jau tiek to – vieną dar įmesiu:
        Žiniasklaida tai verslas ir…
        “Often, when an industry faces decline, management and ownership will opt to take door number three; rather than reinvesting profits in new businesses or redistributing them to shareholders, they’ll direct them to legislators and lobbyists in an effort to buy themselves protection from competition. This has been the strategy used by agricultural and manufacturing interests, often, though not always, with success. I’m actually a little surprised that journalism has not been more aggressive or successful with appeals for government help. I don’t imagine that a tecnology as revolutionary as the internet could have been quashed by government interventions (though its development could have been checked in important ways). But I would have imagined that the press might have been able to win public support for its operations based on the “public interest” role it plays.”
        http://www.economist.com/blogs/freeexchange/2009/09/what_should_newspapers_have_do

  7. Gerbiu Jūsų blogą, bet su šia tema IMHO truputį nuvažiavote į lankas ir net pradėjote patys sau prieštarauti. Tai kodėl žiniasklaidqai turi galioti kitokios apmokestinimo taisyklės? “Nes pas juos specifika?” Visus kitus verslus mokote neverkšlenti dėl krizės ir mokesčių, o ieškoti paslėpto efektyvumo, o čia kaip? Didžioji dauguma komentaruose pasisakiusių žiniaskalaidos vartotojų teigia, kad lietuviška žiniasklaida nekokybiška (neobjektyvi, angažuota, užsakyta…) jau bent 10 metų ir mokesčių pakėlimas jei kuo nors prisidėjo, tai tik pagreitino puvimo procesą. O tezė ‘žiniasklaida nebeįdomi nes pakėlė mokesčius’ labai jau primena post hoc ergo propter hoc.

    • Norėčiau, kad nurodytumėte mano (ar Audriaus) įrašuose vietą, kurioje sakome, kad spaudai turėtų būti taikomi kitokie mokesčiai ?

      Mes komentuojame tik staigų žaidimo taisyklių pakeitimą. Daugeliui verslų tas pakeitimas nebuvo toks didelis, nes keitėsi tik PVM (keletu procentinių punktų) ar autoriniai. Tuo tarpu spaudai PVMas išaugo kartais IR darbuotojų apmokėjimo (didžioji išlaidų dalis) mokesčiai. Ir viskas (galima sakyt) per keletą dienų.

      Ir toks žiniasklaidos verslo sąlygų apsunkinimas įtakoja jų kokybę. Žiniasklaidos verslas mažiau pelningas del tų mokesčių netaps. Tačiau mes kaip vartotojai nukentėsime, nes vis mažiau gausime kokybiškos (žiūr. ankstenius komentarus) žiniasklaidos.

      Paprasčiausias veiksmo-atoveiksmio (priežasties-pasekmės) ryšys. Apsunkinom verslo sąlygas, turime daugiau oficijozų (atstovaujančių vieną nuomonę).

      Jeigu norima kelti mokesčius (vardan suvienodinimo), gal reikėjo pagalvoti, ką reikia padaryti papildomai, kad tokios neigiamos pasekmės nepasireikštų.

      Bet visuomet paprasčiau vadovautis rusų patarle – mišką kerta, skiedros lekia…

      • truputi

        sakemis ant vandens rasyta. rodos, jus pirma padarote isvada, ir tada ieskote faktu traktuociu jai patvirtinti, o ne atvirksciai.

        be to, neteisingai traktuojate terminu. pvm lengvata galiojo ne ZINIASKLAIDAI, o PERIODINEI SPAUDAI. televizjos naujienu tarnyboms itaka nera tokia, kokia cia kalbate.

        pvz., kaip mokesciu sumazejimas paveike portala delfi.lt? pvm lengvata jis niekada nesinaudojo, darbuotojams alga moka švariai, be jokiu honoraru. tas pats, pvz., naujienu agenturoje bns. tai gal jei zaidimo taisykles ziniasklaidoje issilygina, is anksto apsitavrkiusios imones atsidurs geresnėse sąlygose pries konkurentus? ar viskas, kas yra blogai spaudai, yra blogai ziniasklaidai?

        be to, ar jus zinote, kas spaudai smoge is esmes – tai, kad zlugo reklamos rinka, ar kad isaugo mokesciai? gal prastai padarytos investicijos, pvz., pastatytos spaustuves, kuriu dabar niekam nereikia, bet bankai pinigu nori uz paskolas? taip, papildomi kazkiek litu, neduotu valstybei, padeti kiek pagerintu, bet ar tai teisingiausias budas remti spauda (tuo paciu ja statant i geresne padeti preis interento bei televizijos ziniasklaida)? jei lietuvos rytas nepamatuotai plete versla, investavo i spaustuve ir del to krizes beveik bankrutavo, ar mokesciu moketojams reikia gelbeti jo savininkus nuo neteisingu ju sprendimu?

        tamstos kolega galvazmogupuosia yra minejes, kad jis ne neisivaizduoja, kiek pvm padidejimas itakojo spaudos (ne visos ziniasklaidos!) versla. jus, rodos, irgi tik spejimais remiate savo teorijas.

    • Man rodos, kad žibalo į ugnį įpylė pats lrytas.lt, nes jie pakeitė Audriaus antraštę į savo susigalvotąją.

      • Galbūt, tačiau savo bloge laisvi pavadinimus ir savus publikuoti:)?,
        nes perskaičius tekstus po šios serijos pavadinimais, norisi pakeisti į “Dalinė tiesa arba kaip pakalbėti apie pasekmes, bandant neatskleisti tikrųjų priežasčių”.

  8. azartas

    Štai dar vienas vieno tinklaraščio įrašas, paliečiantis ir žiniasklaidą: http://blog.delfi.lt/donskis/6053/
    Dėl kertinių priežasčių supratimo: galima suprasti priežastis, bet galima ir įsivaizduoti, kad jas supranti. Niekada negali būti tikras, ar ta priežastis, kurią tu manai esant tikra, tokia ir yra. Gal ji irgi tik pasekmė. Bet čia jau viskas priklauso nuo turimos informacijos.

    • Kiekviena priežastis yra tuo pat metu ir pasekmė. Tačiau analizavimo gylį nulemia ne tik informacijos kiekis, bet ir analizės tikslai. Tai, kad žiniasklaidos verslui įtaką daro ne tik mokesčiai, nieks neneigia. Audrius paminėjo tik vieno veiksmo (mokesčių pakeitimas) efektą.

      • na

        gal tiksliau butu pasakyti “uzakcentavo ir viska suverte ant vieno efekto”. jo tekste gana aiskiai sakoma – ziniasklaida (ne spauda) tapo nepelninga vien todel, kad valdzia ja samoningai zlugdo. faktus pakeitus apmastymais;) bent kiek rimtesnes analizes kitu veiksmu (reklamos rinkos griuties, verslo klaidu) ir bent kiek rimtesnes analizes, kiek isties mokesciu pakeitimas itakojo ziniasklaidoje, ir kurioms jos atkarpoms, ir kokiu budu mokesciu moketojai turetu remti ziniasklaida (ir ar turetu), kad tai butu teisinga, lyg ir nebuvo.

        jei analizes tikslas ir priezastis tera pasakyti, kad valdzia kiaule, nes kelia mokescius, tai geriau i viena is daznejanciu mitingu nueikite. ten analize panasaus lygio.

        isvis, man asmeniskai kyla itarimas, kad Audrius (dirbantis IT versle) yra suinteresuotas, kad autoriniu apmokestinimas nekiltu. nes jais naudojasi nusukti darbo jegos mokescius nuo valstybes. todel kyla “ginti ziniasklaidos”, kuri, kaip jis tvirtina neturedamas tikslu faktu, zlugs, jei mokesciai bus per dideli.

        kitaip nelabai suprantu, kodel lyg ir mastantis zmogus tokiomis pigiomis priemonemis “stumineja” prastai pagrista ideja apie sriti, kurioje mazai ismano.

        • Nu va pagaliau, ir patys pradejote sau priestarauti. Nes kaip galima nusukti tai, kas yra legalu. Dabar reiktu visus sportininkus vadinti sukciais, kad jie sumoka visus mokescius naudojantis veikianciais istatymais ir ju veikla traktuojancius kaip autorinius kurinius. Beje taip pat keitesi mokesciai ir individualioms imonems. Beje butent tokia as uzdariau, ir ji dirbo visai ne IT sferoje. Nors pripazinsiu, siam segmentui nuostalgija liko.
          Bet geriau palieskime didesni pajamu netekima. Net valdzia neoficialiai sutinka, kad emigravo apie 0.5 mln lietuviu. Beje dirbanciu ir mokanciu mokescius.
          Tarkim vidutinis atlyginimas 2000 Lt, bendra darbo vietos kaina yra 2621, zmogus gauna “i rankas” yra 1554, taigi skirtumas yra mokesciai kurie lygus 1067, kas padauginus is 0.5 mln bus daugiau nei puse milijardo per menesi. As dar nepridejau, kad is likusiu 1554 reikia susimoketi PVM 21% ir gaunam viso apie 0.7 milijardo per menesi.
          Gal reiktu susimasti ties siais skaiciais, o ne keliais tukstanciais ziniasklaidos atstovu ir beveik 60 tukstanciu individualiu imoniu darbuotoju?
          Siaip tai cia diskusija labai nukrypo i sona. Jeigu prisimus Chernobilio katostrofa, tai tenai visa eile veiksmu privede prie sprogimo, bet visi prisimena paskuti paspaudusi mygtuka. Straipsnyje pamineti, tik paskutiniai veiksmai kurie tik uztvirtino ziniasklaidos bejegiskuma.

        • na

          nesutinku, kad straipsnis buvo kalbetas tik apie paskutinis veiksmus. jusu straipsnyje (#1) tekstas deliojamas taip, kad susidaro ispudis, jog tai vieninteliai veiksmai.

          valdzia nori, kad spauda rasytu tik gerai, todel didina mokescius del ko zlunga verslas, cituoju: “Taigi panaikinama PVM lengvata spaudai, padidinami autoriniai mokesčiai – žiniasklaidos verslas liaujasi būti pelningas. Išgyventi gali, bet sunkiai, juolab reklamos rinka nukrenta drąstiškai. Taigi prasideda taupymas” pas jus deliojami akcentai gana aiskiai – svarbiausia nepelningumo priezastis yra mokesciai.

          apie nieka daugiau nekalbama. nepastebima, jog ziniasklaida siubuoja visur. nenagrineta, kodel ji nuostolinga, kiek mokesciai prisidejo/neprisidejo. yra parasytas tik vienas dalykas: buvo ziniasklaida, tada valdzia pakele mokescius, tada ji tapo nepelninga. turbut maziausia, ka apie sia nuomone galima pasakyti, tai kad ji nera issami.

          geras klausimas, kiek legalu yra moketi autorinius zmonems, kurie turi darbo sutarti. t.y. uz tai, kad ateini darba, gauni atlhyginima, o uz tai, kad ten dirbi – autorine.

          kiek suprantu, darbo inspekcija nedrista ne pagalboti, kad galetu tikrinti ziniasklaida ir rasti pazeidimu. tai viskas taip ir laikosi. deja, nesu teisininkas, tai teisiniu argumentu pateikti negaliu. pasitikiu pokalbiais su patyrusiais zmonemis, kurie isreiske tokiu abejoniu. jei klystu, atsiprasau, bet noreciau ir isgirsti teisiskesni pagrindima, kodel.

          kiek suprantu, autoriniu sutarciu sistema atsirado tam, kad konkretu vienkartini darba padare zmones, su imone daugiau nesusije, galetu paprasciau gauti atlygi. bet kai sia sistema buvo pradeta naudotis, kad etatiniams darbuotojams neliktu mokesciu (ir ivairiu sodros bei darbo kodekso garantiju) sistema tapo iskreipta. deja, butent del tokio piktnaudziavimo niveliuojami mokesciai visiems. autoriai turetu piktintis ne valstybe, o tais, kurie sistema panaudojo “schemelems” ir realiai nepaliko kitos iseities, kaip ja naikinti.

          beje, galima pastebeti, kad ir jus sau priestaraujate. viena vertus, rasote, jog valdzia bando sudaryti “tokias ekonomines salygas, kad labai nedaug kas noretu tapti zurnalistu”. kita vertus, nekreipiate demesio, kad gaudami per autoriniu “schemele” alga zurnalistai gauna gana prastas ekonomines salygas (iki minimumo sumazeja darbo kodekso garantijos samdomiems darbuotojams), del ko patyre zurnalistai realiai pereidavo i kitas profesijas su “svariais” atlyginimais.

          del emigracijos irgi geras klausimas – kiek isvaziavo, kiek dabar jau sugrizo? isities tikslios statistikos neegzistuoja, valdiski skaiciai visada kele dideliu abejoniu. kitas klausimas – negi manote, kad visi tie 0.5 mln. zmoniu, kurie isvaziavo, butu rade darbo vietas uz vidutini uzmokesti? 😉

          taip, tema apie tai, kiek mokesciu turetu rinkti valdzia (tiek darbo jegos, tiek kitu), ypac turinti ant kupros simtus tukstanciu pensininku, kurie nenori mazintis pensiju (pripazinkime, “sodros reforma” yra tik kitas budas pasakyti “mazinti pensijas”). tikiuosi, gal parasysite. gal bus idomesne, nei pastarieji pensininku mitingo lygio tekstai.

Jūsų komentaras