Vienos tiesos sugrįžimas

freedom

Atsivertę laikraštį ar įsijungę TV, radijo žinias, tikimės sužinoti objektyvias naujienas. Tie, kas atsimena, kaip atrodė žiniasklaida (tuomet vadinta masinėmis informavimo priemonėmis) sovietmečiu, nenorėtų grįžti į anuos – vienos tiesos – laikus. Tačiau mes sėkmingai grįžtame. Nepastebėjote?

Apie tai parašiau komentarą, kurį šiandien publikavo lrytas.lt

Bet kuri valdžia norėtų, kad žiniasklaida nušviestų tik tai, kas valdžiai naudinga, ir nepastebėtų to, kas jai nenaudinga. Sveikinu, esame liudininkai ir dalyviai vienos nesudėtingos schemos, kuri leidžia dabartinei valdžiai įgyvendinti šią seną visų valdžių svajonę.

Atėjus sunkiems laikams ir trūkstant pinigų, spauda yra linkusi dvigubai švariau skalbti įvairaus plauko politikų ir valdininkų apatinius. Tai sudaro papildomų problemų valdantiesiems, todėl surandamas prevencinis sprendimas. Beje, toks, ant kurio nelieka pirštų antspaudų.

Taigi panaikinama PVM lengvata spaudai, padidinami autoriniai mokesčiai – žiniasklaidos verslas liaujasi būti pelningas. Išgyventi gali, bet sunkiai, juolab reklamos rinka nukrenta drąstiškai.

Taigi prasideda taupymas. Pirmiausia pradedama taupyti nuo žurnalistų. Neišsiplečiant, vardan taupymo maždaug pusė žurnalistų buvo priversti palikti redakcijas ir išėjo šunims šėko pjauti. Bet likusiems darbo nesumažėjo. Reklamos stygius paplonino laikraščius ir žurnalus, bet ne tiek, kad išretėjusi žurnalistų kariauna sugebėtų juos užpildyti kokybiškais tekstais. Ženkliai sumažėjo laiko, kurį žurnalistai skiria vienai temai. Dabar žurnalistas turi suktis labai greitai, labai.Apie tai užsiminė ir dansu.lt anonimas:

Reikia pabrėžti, kad ir žurnalistai nėra kalti – dėl sunkmečio jų skaičius mažėja, o reportažų kiekis, kurį reikia padaryti, išlieka toks pat.

Ką tai reiškia mums, žiniasklaidos vartotojams?

Tarkime, kokiam nors Balbieriškyje įvyko susišaudymas. Apie tai sužinojus iš policijos suvestinių, reikėtų parengti straipsnį, tačiau tam reikia vykti į įvykio vietą, rasti liudininkus ir padaryti interviu. Tai užims visą dieną, o tokios laiko prabangos negali leisti joks žurnalistas. Juk jis turi parengti dar 3-4 naujienas tą dieną, t.y. gali skirti daugiausia 2 valandas vientai temai. Belieka perpasakoti oficialią įvykio versiją. Arba ignoruoti įvykį.

Arba, tarkime, išleidžiamas naujas VMI potvarkis. Gauname finansų ministrės oficialų pasisakymą, dar turime valandą, kad gautume papildomai nuomonei. Žinome, kad SEB banko prezidento patarėjas į žurnalistų užklausas atsako per pusvalandį, taigi džiaugiamės jo tokiu operatyvumu. Dar pamėginam paskambinti keliems pažįstamiems šaltiniams, tačiau temai nagrinėti skirtas laikas baigiasi, užgriūva kita tema ir vartotojus pasiekia standartinė informacijos dozė – valdžios atstovė ir banko patarėjas.

O jei VMI desantas nuvyksta į Kaišiakus patikrinti visų įmonių, bet VMI apie tai nepateikia oficialios informacijos, vadinasi, tokio įvykio ir nebuvo. Nepastebėjote, kad nepriklausoma spauda dabar cituoja tik oficialią nuomonę iš oficialių pareigūnų? Ar nepasigendate įdomių teminių straipsnių, kuriems sukurti reikėtų žurnalistinių tyrimų, trunkančių ilgiau nei dieną?

Prie tokio darbo krūvio žurnalistams praktiškai nelieka nieko kito, kaip tik cituoti oficialią nuomonę, versti straipsnius iš užsienio spaudos arba ieškoti naujienų tinklaraščiuose. Pastarieji dar silpni, o vertimai – neatspindintys mūsų aktualijų. Turime puikią terpę plisti oficiozinei informacijai.

Valdžia galėtų didžiuotis savimi, kaip gudriai viskas sugalvota.

Anksčiau diagnozavęs spaudos mirtį, buvau neteisus dėl priežasties. Ne naujos technologijos ją pražudys. Televizija taip ir neįveikė spaudos, tačiau ją įveiks valstybės politika, (ne)sudarytos sąlygos. Lieka vienas neatsakytas klausimas: kada ir kokiu būdu apynasris bus uždėtas tinklaraščiams?

komentarų yra lygiai 45

  1. jeiu tikrai įdomios šitos temos, siūlau periodiškai skaityti šitą:

    http://www.editorsweblog.org/

    kas ne kas pasirodys kitaip.
    nebent diagnozuotume pasaulinį visų valdžių sąmokslą.

  2. Komentatorius

    Labai naiviai ieskote tiesos ziniasklaidoje.

    Kaip zinia 4toji valdzia yra labiausiai parsiduodanti. Tiesiog parsidavimas jos gyvavimo budas. Ziniasklaida tarnauja vienam tikslui – savo pinigu uzdirbimui. Tad asmeniskai nematau jokios problemos del prostituciu veiklos suvarzymu (nors ju net ir nera daugiau nei bet kokios kitos veiklos).

    Taip, kad nereikia daryti eilines manipuliacijos kaip iprasta ka galima rasti ziniasklaidoje del vargsu purvasklaidininku skriaudimo.

    • Labai taiklus pastebėjimas dėl parsidavimo. Kai žiniasklaidai buvo pabloginta situacija, parsidavimas dar labiau sustiprėjo. Iš to išlošė valdžia, nes bet kokį skandalą ant jos gali nurašyti, kaip “užsakytus oligarchų”.

  3. na

    idomu. verslo konsultantas kaip ziniasklaidos komentatorius. ar tai reiskia, kad profesionalus zurnalistai yra tie, kurie gali geriausiai ir kompetitngiausiai komentuoti versla?

    tik viena detale – autoriniai, kuriu apmokestinima autorius aprauda, yra mokami nelabai teisetai. darbuotojai turi darbo sutartis, taciau jiems uz darba toje pacioje darbovieteje tam paciam darbdaviui dar primokama per autorinius. kitaip sakant – nusukami mokesciai nuo valstybes (autoriniai apmokestinami maziau), zurnalistai paliekami be jokios darbo kodekso apsaugos. panasiai, beje, mokejo flylal atlyginimus stiuardesems ir lakunams. jei be galimybes taip sukciauti ziniasklaida zlunga, tai… net nezinau, ka pasakyti.

    bet nieko, verslo konsultantas tuoj kompetetingai ir ismananciai paaiskins apie politiku ir ziniasklaidos santykiu subtilybes.

    • Mes esame verslo arba tiksliau sistemu konsultantai. Todel pagal darbo specifika daznai tenka nagrineti ivairias schemas, vienokiems arba kitokiems tikslams pasiekti.

      Todel nereikia ieskoti kompetencijos kur jos nera, nes nera musu sritis nagrineti “politiku ir ziniasklaidos santykiu subtilybes”.

      Noreciau priminti, kad autoriniu schemas pirma pradejo naudoti vienas is musu labai besirupinanciu pinigais ministeriju, mokedama savo programeriams atlyginimus ir autorinius, o jau veliau visa sia schema nukopijavo visas verslo pasaulis. Todel del teisetumo reiktu pirmiausia pradeti nagrineti si precedenta.

      • na

        jei tai nera tamstos kompetencija – kodel apie tai rasote su tokiu isitikinimu?

        ar pvz., tikrai daugiausia tai, kad laikrasciams pradingo pvm lengvata bei padidejo mokesciai uz autorinius, kuriais “schemuotojai” nusukineja pingus nuo valstybes bei socialines garantijas nuo darbuotoju, padare ziniasklaida nepelninga? tuo labiau, kad daugumoje atveju autoriniu mokesciu augimas buvo kompensuotas paprasciausiai atitinkamai mazinant algas darbuotojams (nes autoriniai ne darbo sutartis, darbo kodeksas negalioja, galima moketi tiek, kiek imones vadovas nusprendzia moketi), tad finansine sito itaka is esmes patyre darbuotojai, o ne imones verslas?

        gal, pvz., pagrindine ziniasklaidos nuostolingumo priezastis yra tai, kad nuosmukio metu praktiskai nebeliko reklamos, sumazejo ir perkanciu/prenumeruojanciu laikrascius? galbut rimtesne problema ir tai, kad kai kurie leidiniai pasistate spaustuves su mintimi, kad krizes nebus, ir dabar nebeturi is ko issimoketi? zinoma, nepadeda tai, kad valdzia uzdaro skyles daryti “schemutes”, bet ar tikrai tai svarbiausia problema?

        tiesa, su tokiomis mintimis lietrytyje tavo pavardes ir titulo turbut neatsirastu.

        • Dar ne karto nemaciau, kad nukritusio nesuspardytu. Nejaugi manote, kad krize nebuvo gera proga viska damusti iki pabaigos.
          Nu jo kalta krize ir autoriniai atlyginimai kurie buvo palaiminti valstybes istatymuose. Kaip viskas paprasta, tik kodel tokias pacias schemas galima rasti ir kitose salyse?
          Bet siaip tai jusu komentaras parodo, kad sutinkate su tuo kad spauda, jau seniai yra politikos ruporas, ir teikia informacija tik is vieno saltinio. Ir vienintele schema tokiai situacijai pasiekti, tai sumazinti kiek imanoma nepriklausomu zurnalistu kieki. Pats paprasciausias budas sudaryti tokias ekonomines salygas, kad labai nedaug kas noretu tapti zurnalistu. O ir tie kurie dirba, butu neprosali prisidurti.

        • Spauda (bent didzioji dalis jos) yra ne politiku o jas kontroliuojanciu strukturu ruporas. Savininkai diktuoja ka spauzdinti (ka pamauti ant kuolo).

        • na

          nerandu nuorodos “atsakyti”, tai atsakau cia.

          as dar syki stebiuosi, kad tamsta su tokiu pasitikejimu komentuojate sriti, kurios ekspertas pripazistate nesanciu. itariu, kad jus stebintu zurnalistas, kuris su patosu aiskintu nesamones apie verslo procesus, ir jus tai kritikuotumete. keista, kad tai leidziate sau.

          mano komentare nieko nebuvo rasoma kad “spauda, jau seniai yra politikos ruporas, ir teikia informacija tik is vieno saltinio”. deja, kyla abejoniu del tamstos analitiniu sugebejimu stiprumo. buvo pastaba apie tai, kad tamstos vienpusis, neissamus, diletantiskas ir tendencingas tekstas atitiko vieno konkretaus laikrascio interesa (kuris yra (a) saukti, kad dabartine valdzia bloga (b) kas mokescius jai reikia mazinti), ir todel buvo isspausdindas. apie “spauda” apskritai tai nebuvo sakoma. jei, jusu nuomone, visa spauda yra vienas laikrastis, man sunku su jumis diskutuoti.

          manau, jus galite parasyti panasu komentara, kad valdzia kovoja pries advokatus ir samoningai siekia, kad ju nebutu pakankamai advokatu (nes, pvz., sunkmeciu daug zmoniu gali teistis su valdzia del sios galimai neteisetu veiksmu, todel preventyviai sumazina nepriklausomu advokatu kieki). juk advokatai atlyginimus irgi per autorinius issimoka, nusukdami mokescius. pagal jusu primityvoka logika tai visai tiktu.

          galetumete paanalizuoti, pvz., kiek isties itakos pvm mokescio lengvata turejo ziniasklaidos verslui, ir kurioms jo dalims, ir kiek tai lyginasi su kitais faktoriais. taip pat panagrineti, kaip atsiliepe augantys autoriniai. taip pat isanalizuoti, kaip valdzia galetu remti ziniasklaidos versla – ar tik pvm lengvatomis (beje, nepadedanciomis pvz., rengti geresniu televizijos laidu) ir pusiau legaliu budu nusukti sodros mokescius nuo valstybes, ar kitaip. tai turbut atitiktu jusu kaip verslo konsultanto kompetencija geriau, nei skelbti apie valdzdios samoksla pries ziniasklaida.

          kalbant apie zurnalistu ekonomines salygas – irgi puiki tema. panagrinekite, kodel nemazai patyrusiu (t.y. valdziai baisesniu) zunralistu begdavo is ziniasklaidos. gal jiems uzsinoredavo “sodros” bei darbo kodekso garantiju, kuriu nesuteikia “autoriniu” sistema? ironizuojant, cia turbut galima irgi iziureti valdzios samokslo pasalinti patyrusius zurnalistus. ypac jei, kaip ir tamstos komentare lietuvos ryte, nesiremti konkreciais pavyzdziais, neanalizuoti issamiai situacijos, o tik rasyti prielaidas ir is ju daryti toli siekiancias isvadas.

      • Valdančiųjų noro kontroliuoti informavimo priemones – nepaneigsiu, tačiau taip vienpusiškai godoti dėl padidėjusio ir pasikeitusio apmokestinimo žudančio žiniasklaidą yra trumparegiška.

        Kardinaliai keičiasi visas pasaulinis žiniasklaidos landšaftas ir žiniasklaidos verslo modelis, ekonomikos nuosmukis tik paspartino pasikeitimus.

        -laikraščių monopolijų laikai baigėsi. Juos supa nauja konkurencinė aplinka. Todėl jie jau nebegali, kaip anksčiau buvo, nustatinėti kontento ir reklamos kainodaros. Besikeičianti rinka tai atliks.

        -senasis laikraščių verslo modelis neefektyvus. Naujienų padalinys, turėdamas žymiai mažiau darbuotojų, gali tiekti ne ką mažiau kokybiško kontento. Ir apie tai stengiamasi nutylėti, kai verkšlenant kalbama apie neįgalumą išlaikyti naujienas – ir iš kitos pusės -apie pelno ir nuostolių ataskaitas.

        -naujienų padalinys privalo kurti pridėtinę vertę organizuodamas naujienų srautus. Senasis laikraštinis modelis pašvinko ir tokio produkto vertė sparčiai nykstamai mažėja. Ne toks produktas dabar kuria vertę – galvokit apie procesus:)
        Paprasčiausiai – galvokit:)!

    • Būtų labai įdomu sužinoti, kiek buvo surenkama GPM iki naktinės mokesčių reformos iš žiniasklaidos priemonių, ir kiek dabar. Bet to nesužinosime. Nes valdžia tokių skaičių neturi, o laisva spauda neįgali to sužinoti, apskaičiuoti.

      • na

        gal ir taip. kodel tada tamstos tinklapio kolega verslo konsultantas – kaip sakote, neturedamas duomenu apie pvm mokesciu itaka verslui – gali padeti visai savo varda ir pavarde po siais zodziais:

        “panaikinama PVM lengvata spaudai, padidinami autoriniai mokesčiai – žiniasklaidos verslas liaujasi būti pelningas”

        • Dėl LRytas – žr. čia: http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/lietuva/g-vainauskas-molinemis-kojomis-228866

          Dėl kai kurių kitų – turime informuotų šaltinių iš vidaus.

        • na

          nesiginciju, kad nemaza dalis ziniasklaidos siuo metu nuostolinga, tam tikrai dalis jau mato artejancia giltine. kaip ir daugumoje kitu verslu krizes metu, beje.

          taciau, kiek sugebu analizuoti teksta, gaunasi, jog anksciau minetoje citatoje tamstos kolega daro tiesiogini rysi, kad KADANGI naikintos pvm lengvatos bei autoriniai apmokestinami, TODEL tapo nuostolinga ziniasklaida.

          kitaip sakant, prielaida pateikiama kaip faktas nors, kaip sakyta, pvm lengvatos itaka spaudos ziniasklaidos verslui net jusu garbiam blogui nera iki galo aiski, o pvz., televizijos, interneto ziniasklaidoje jos nera isvis.

          pvz., delfi, bns pagal p. Audriaus peikiamas taisykles zaidzia jau senokai – pvm lengvata jiems niekada negaliojo, atlyginimai mokami be autoriniu “schemeles”. ir neblogai isgyvena.

  4. Virgis

    Kažkaip straipsnis visiškai kertasi su realybe – taip tiesa yra viena, tačiau absoliučiai VISI valdžios sprendimai pateikiami tik iš blogosios pusės. Aišku, čia pasižymi flagmanas , LR, kuris daugiausia pyksta už visiems vienodus mokesčius, Kirkilo nesėkmę ir LeoLT panaikinimą.
    Tai kurioje čia vietoje valdžia kontroliuoja žiniasklaidą ?
    Netgi baisiau – žiniasklaida pas mus be jokios atsakomybės, gali rašyti bet ką. Net ir šmeižtą.

    • Virgi, pasirodo (Audrius būtent į tai atkreipė dėmesį), kad nebūtina žiniasklaidos kontroliuoti ir teptis rankas. Galime turėti aukštą 10 vietą pasaulyje pagal spaudos laisvės indeksą, ir tuo pačiu turėti ją neįgalią. Dabartinė spauda yra neįgali, pavyzdžiui, atkapstyti korupcijos valdžios sluoksniuose, todėl tenkinasi Seimo narių išlaidų išklotinėmis.

      Laisva, bet neįgali.

      • Kaip manote, kodėl spauda neįgali atkapstyti korupcijos valdžios sluoksniuose?

        • Nesugalvoju, kaip tiksliau atsakyti. Na, tarkime, kaip mes manome, kodėl kai kurie žmonės yra neįgalūs? Jiems kažko trūksta (rankos, kojos, akies, ausies, etc.). Tų pačių organų, mano manymu, trūksta ir spaudai.

      • Pabandysiu paklausti kitaip – kas trukdo – kokią negalią turi žiniasklaida, dėl kurios neįgali atkapstyti korupcijos valdžios sluoksniuose?

  5. Žiniasklaida kaip kūdikis – čiulptukas jau atimtas, dantukai dar neišaugo. Verkia, pasakyt ko nori, nemoka, už tai gauna į burnytę valdžios papą (informacijos viešinimo asignavimus), ir jo neatsisako.

    Nebūtų bedantiškai apolitiška – gyventų geriau. Juokinga girdėti, kad daugiamilijoninė industrija, girdite, tiek nubiednėjo ir išseko, kad jau nebeturi jėgų padoresniam rezonansiniam tyrimui.

    Finansiniai nuostoliai yra ne anemijos priežastis, o rezultatas.

    Daugiau kaip prieš metus Verslo žinių vadybininkėms, siūlančioms pratęsti prenumeratą, tiesiai atsakiau – nedomina prenumeratos akcijos, nėra ką skaityti. Išskyrus Verslo klasę, tiesiog kraudavau iš pašto dėžutės į krūvą. Beje, FT pilnos elektroninės versijos prenumerata akcijų metu pigesnė, nei VŽ popierinės.

    Dabar dėl tinklaraščių. Rašote

    Prie tokio darbo krūvio žurnalistams praktiškai nelieka nieko kito, kaip tik cituoti oficialią nuomonę, versti straipsnius iš užsienio spaudos arba ieškoti naujienų tinklaraščiuose. Pastarieji dar silpni, o vertimai – neatspindintys mūsų aktualijų.

    Jeigu (lietuviški) tinklaraščiai atrodo silpni, o užsienio spauda – neaktuali, vertėtų tuomet paskaitinėti užsienio tinklaraščius. Jeigu žurnalistai tam per daug išsekę, tai nors redaktoriams. Ir su savo vedamaisiais pasilyginti.

  6. Pasitaisau – VŽ prenumeratos atsisakiau daugiau, nei prieš du metus. O televizorius stovi kampe neišpakuotas kartoninėje dėžėje. Naudingas tiek, kad katinas turi į ką nagus galąsti.

  7. Virgis

    anarchistas > aš irgi atsisakiau prenumeratos, nes VŽ lygis kritęs žemiau plintuso. Paskaitykite vien tik šiandienos antraštes, darosi nebeaišku, ką skaitau – Vakaro žinias ar Verslo žinias.
    Kodėl tokia “Valstybė” gali rašyti gerus straipnius, o VZ – ne.

    • Pataisykit, jei suklydau – “Valstybė” atsirado gana neseniai, o VŽ gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Spėju, kad dauguma VŽ skaito iš įpročio, o ne poreikio ar suinteresuotumo, todėl VŽ arba dar nejaučia poreikio reaguoti, arba nebesugeba. Spėju pastarasis variantas.

      • Komentatorius

        aha as save pagavau pries pora metu, kad skaitau VZ is iprocio, ir kad nieko ten nebera, kas buvo anksciau.
        Meciau. Skaityti. Prenumeruoti.

  8. Na, kodėl taip pesimistiškai? :) Yra ir gerųjų pusių, va pvz. komsomolkė ir Jūsų straipsnius spausdint pradeda, ir kitų įdomesnių blogerių straipsnius žinau graibosi.

  9. Karakumų asilėlis

    Žiniasklaida bankrutuoja todėl, kad jos niekas neskaito. Neskaito todėl, kad LT žiniasklaida nėra kokybiška, o jos “penktas puslapis” jau užima visus puslapius. Žmonės, kuriems reikia penkto puslapio, paprastai neturi pinigų už ką tą žiniasklaidą pirkti.
    Negatyvus bet kokios informacijos pateikimo būdas yra vienintelis dabar žinomas, paskaičius “Komjaunimo tiesos” perliukus atrodo, kad Lietuvoje nieko gero nevyksta.
    Valdžios kritika irgi jau peržengia bet kokias ribas- tai jau panašiau į opozicijos užsakomuosius straipsnius ,o greičiausiai taip ir yra. Visiškas atsakomybės nebuvimas už savo pezalus- va čia tai tikra bėda.

    Tokios žiniasklaidos, kokia ji yra dabar, niekam nereikia. Ir nereikia pasakoti, kad dėl prastos žiniasklaidos kokybės yra kaltas keliolika procentų jiems pakeltas PVM tarifas. Ne ką kokybiškesnė ji buvo ir prieš pakeliant jiems tą tarifą.

    • Tu tikras dėl “peržiangia ribas”? Kai nacionalinis transliuotojas per rinkiminę kampanija kandidatams užduoda kryptingus klausimus ir akivaizdžiai palaiko tik vieną… Kam iš vis tokia žiniasklaida reikalinga? Juk tai nacionalinis transliuotojas, tas už kurį mes visi mokam mokesčius ir kuris turėtų būti NEPAPERKAMAS.
      Bet čia gal iš svajonių sferos … :]

  10. Perskaitęs autoriaus straipsnį buvau linkęs sutikti su jo mintimis, tačiau kolegos komentatoriai nuomonę pakeitė. Iš tikrųjų atkreipiau dėmesį, kad spaudos kokybė Lietuvoje paskelbus krizę smuko. Tačiau, ji smuko į tą pusę, į kurią jau kurį laiką ridenosi.

    Ar galima skaityti laikrašti ir suvokti, kad tai ką jis pateikia tikriausiai nėra tikroji informacija, o greičiau informacinio karo dalis. Spauda atrodo, kaip politinių grupuočių karo laukas, na o karas sukasi ne apie idėjas ir sprendimus, o apiebandymus palenkti skaitytojo nuomonę į savo pusę ir sukompromituoti oponentus (ne sąžiningai nugalėti o paskleisti dezinformacija).

    Kaune tai itin gerai matosi, kai vietinė spauda ir TV praėjusios kadencijos merą, kurio pavardė jau tapo korupcijos sinonimu, gaudo ir prašo komentuoti, kaip neskaidriai dirba dabartinė koalicija.

    • Toyota suradus problema paklausti 5 kartus, kodel? Tas paskutinis kodel turbut ir bus pagrindine priezastis. Jau gerai pastebejote, kad Lietuvos spaudos kokybe, seniai nesiekia net geltonosios spaudos lygio. Bet as ir kita pastebejau, kad perskaicius viena laikrastis, tas pats, kaip perskaityti visus.
      O dabar pabandykite 5 kartus paklausti kodel? Ir galu gale prieisite, kad visi naudoja tuos pacius informacijos saltinius. Ir vel tada atsiranda klausimas kodel? Tik nesakykite, kad krize. Tai tik buvo gera situacija, kad viska uzbaigti.

  11. giedrius

    “Atėjus sunkiems laikams ir trūkstant pinigų, spauda yra linkusi dvigubai švariau skalbti įvairaus plauko politikų ir valdininkų apatinius.”

    bet skalbia tik tuos kurie nesusimoka už “neskalbimą”

  12. Gediminas

    Gal autorius galėtų pavardinti nors 3 žiniasklaidos priemones, kuriose veikia aprašyta valdžios sąmokslo teorija?:) Kam aušint burnas apie Toyota. Pailiustruokite prašau praktiškai- kuriuose leidiniuose veikia ši sistema, kai “nušviečiama tik tai, kas valdžiai naudinga, ir nepastebima, kas jai nenaudinga” 😉

    • Nepilna citata: “Bet kuri valdžia NORĖTŲ, kad…”

      • Gediminas

        Išsisukinėjate Audriau :)
        Todėl laukčiau konkrečių veikiančios schemos pavyzdžių.
        Štai pilna citata apie jūsų minimą schemą:
        “Bet kuri valdžia norėtų, kad žiniasklaida nušviestų tik tai, kas valdžiai naudinga, ir nepastebėtų to, kas jai nenaudinga. Sveikinu, esame liudininkai ir dalyviai vienos nesudėtingos schemos, kuri leidžia dabartinei valdžiai įgyvendinti šią seną visų valdžių svajonę.”

        • Pakreipsiu klausimą kiek kita linkme: ar galite pasakyti keletą pastorojo laiko rimtesnių tyrimų, kur būtų ne tik “problema+viena pusė+antra pusė=straipsnis”?
          Pritariu Audriui 100% – schema tikrai nesudėtinga. Užkeliam (“lyginam”) mokesčius –> sumažėja HR redakcijose –> nebėra galimybių gilintis –> padidėja greito uždarbio poreikis –> žiniasklaida dar sunkiau atsispiria greitiems pinigams (korupcija) –> galim ramiai malti su miltais žiniasklaidą, rodydami, kokia ji purvina ir t.t. Neveltui ją spaudėm, štai kokia ji blogietė.

  13. Jau seniai seniai Lietuvoje neliko zurnalistu. Tik raseivos, kurie dazniausiai neturi jokio supratiko apie tai ka raso. Del to ir laikrasciu niekas nepera.

  14. asta

    ” Ar nepasigendate įdomių teminių straipsnių, kuriems sukurti reikėtų žurnalistinių tyrimų, trunkančių ilgiau nei dieną?”

    tikrai pasigendu. taip pastaruosius … eee… na jau net sunku pasakyti kiek metų. o gal net galėčiau sakyti, kad niekad tokio dalyko Lietuvoj ir neturėjom. ir tai neatsirado kartu su PVM pasikeitimu ar krize. tiesiog rašyti “biliaką” yra daug paprasčiau, o jei tas “biliakas” dar atskiestas lavonais, garsiais vardais ar bent jau kraujomaiša – tai dar geriau, auga tiražas. sakot, žurnalistams neužtenka laiko? tai kodėl, pvz., Kedžio istoriją reikia narstyti mėnesį (sąrašą tokių “aktualijų” nesunkiai galima pratęsti)?

    • Labai geras pavyzdys su Kedžio istorija. Ją narpliodamas kasdien paduosi po dozę, kurią tauta vis tiek sukramtys. O štai bandydamas išsiaiškinti “Sodros” viešuosius pirkimus, gali porą savaičių neturėti jokios dozės. O gal ir išvis jos negausi. Todėl “Sodroje” viskas gražu. Na, tik netyčia 1000 PC po 4k Lt nupirko. Visa kita ten gražu. Todėl imkime už ragų Kedį.

      • asta

        o tai ne redaktoriaus pareiga pasikviesti darbuotojus ir pasakyti: “Kedys – ne tai, apie ką mes rašysime. todėl pas jo pusbrolio kaimynę neikite.”? jei redakcijai ir savininkams patogiau 60% spaudos skirti bulvarščinai, o 40% – reklamai ir užsaknr, tai jau jų veiklos pasirinkimas. ir jei šis “biznio planas” nesuveikia, reikėtų pagalvot apie naują, o ne pulti kaltinti kitus.

        beje, jei kalbėsime apie autorinius atlyginimus, tai tie patys žurnalistai prieš kelis metus skundėsi, kad taip jie neturi socialinių garantijų, ir kalbėjo, kaip jie norėtų atsisakyti autorinių honorarų bei tapti etatiniais laikraščių darbuotojais. kas gi pasikeitė, kad tas noras staiga išgaravo?

        • Taip, Asta, tai redatoriaus pareiga formuoti turinį. Formuoti pagal tai, kokius tikslus kelia leidėjas. Dabar pas daugumą tikslai tie patys – pinigai, ir kuo greičiau. Todėl jei jie galėtų, užsakomiesiems skirtų ir visus 50% ploto, jei tik tiek būtų užsakovų.

          Skaitau mūsų visų komentarus ir mąstau tokį dalyką: mes norime kokybiškos žiniasklaidos, kuri atliktų MISIJĄ. Tačiau tuo pačiu norime, kad ji būtų reglamentuojama, kaip bet koks kitas verslas. Kai taip įvyko (jokių lengvatų, apmokestinimas kaip gamyklos darbuotojų), turime tik pelno siekiančias žiniasklaidos įmones, kurioms MISIJA nebetikslas. O kokio velnio vykdyti tą MISIJĄ, jei žiniasklaida prilyginta bet kuriam verslui??

          Vėlgi Audrius, mano manymu, teisus: valdžiai naudinga, kad žiniasklaida neatliktų savo misijos, todėl per mokestinius įstatymus ji buvo suniveliuota su kitais verslais.

        • na

          “apmokestinimas kaip gamyklos darbuotoju”

          😉

          taip – gamyklos darbuotojai dirbdami kaupia pensijai, ju atlyginimo virsinininkai negali sumazinti ar padidinti pagal savo nora ir be leidimo, jie gali buti ramus, jog susirgus, isejus atostogu gaus ismokas is sodros (ziniasklaidoje gauna tik tokiu atveju, jei virsininkas nusiteikes palankiai ir sutinka moketi – realiai – is savo kisenes).

          jie taip pat ramus, kad jei virsininkas juos atleistu, jie gautu iseitines ismokas nuo visos algos.

          be to, jie gali ramiai gimdyti vaikus ir eiti ju auginti. zurnalistai velgi turi tiketis virsininko malones, kaip taisykle ju pajamos per motinyste laikinai mazeja, nes jie buna dirbtinai ir laikinai “isodrinami”, kad gautu ta motinystes ismoka. velgi, jei virsininkas sutinka.

          bet taip, jei valstye nusprendzia, kad zurnalistams priklausytu tos pacios socialines garantijos, kaip ir gamyklos darbuotojams, tai ji zlugdo ziniasklaida.

          apie tai kalbant – ar nera straipsnio autoriaus (dirbancio it srityje) motyvacija “ginti ziniasklaida” tai, kad uzdarydama autoriniu skyle ziniasklaidai jie nusuka autoriniu skyle ir jo programeriu verslui?

  15. azartas

    Visi čia rašantys savaip teisūs. Jau seniai mes nieko neturime – nei spaudos, nei televizijos. Nors neesu sąmokslo teorijų gerbėjas, bet vis dažniau susidaro įspūdis, kad vykdoma globali antivalstybinė-antilietuviška veikla. Pvz. kokį pusmetį paskaičius “lietuvos rytą” gali tapti puikia suicidiškai-šizofreniška asmenybe. Didžioji dalis informacijos nukreipta į žmonių bukinimą, skatinimą negalvoti, pilkos masės ugdymą. Aišku, tai patogu tam tikroms grupėms, nes tokią masę lengva valdyti. Atitinkamai iš tos pilkos masės išrinktus pilkus atstovus lygiai taip pat lengva valdyti finansinėmis priemonėmis. Taip ir gaunasi finansinio krioklio principu – nuo viršaus į apačią išsibėgantys srautai, arba pateksi prie srovės (ir darysi/rašysi/rodysi ką užsakys srauto savininkas) arba liksi be nieko.
    Aš asmeniškai jau nieko nebesitikiu iš žiniasklaidos, kaip beje ir iš mūsų visuomenės. Išaugo ta ilgai laukta nauja karta – deja, tų pačių pataikūnų ir oportunistų. Kas augino – tą ir išaugino. Suveikė natūralios atrankos dėsnis – išlieka geriausiai prisitaikę.
    Ką daryti? Laukti naujos kartos? Grįžtančių iš užsienio kitokio mąstymo žmonių? Ar vis tik patiems imti arklą, knygą, lyrą…?

  16. S

    nemanau, kad panaikintos PVm lengvatos ir padidinti autoriniai mokesciai galejo tureti esminine itaka musu ziniasklaidai.nesu uz pakeltus autorinius, bet kazkaip nenormalu ir kai darbuotojas alga gauna ir pagal darbo sutarti ir pagal autorinius.
    Kad ziniasklaida pradeda merdeti mano manymu ne mokesciai kalti, o pati ziniasklaida…su amzinu informacijos iskraipymu ir amzinu nuomones formavimu pagal kazkieno suvokima.Nuomone patys galime susidaryti is faktu visumos , ir be ziniasklaidos pagalbos.O ne kaip amzinai raso ir nedaraso iki galo….
    Gal tiesiog laikas ziniasklaidai pateikinet faktus ir tik faktus, o ne vaikytis garsiai rekenciu antrasciu (turinys paprastai buna nieko vertas arba is tuscio i kiaura papilstymas)
    Kazkaip juk nieks nenorit moket uz nekokybiskus daiktus savo pinigu??Visada lengviausia kaltinti kitus , bet ne save, bet cia jau panasu i musu nacionaliniu turtu bruoza…gal reiktu pradet ziniasklaidai tiesiog nuo saves ir pagalvot kaip pasiulyt potencialiam skaitovui kokybe uz sumoketus pinigus, o ne popieriaus pluosta uzpa…. nusivalymui..gal tada ir padidejes pvm ir autoriniai mokesciai nebutu baisus?

  17. giedrius

    kažkaip iš commonsense.lt autorių tikėčiausi pasiūlymų žiniasklaidai kaip efektyviau organizuoti savo procesus ir įžvalgų, kad gal ne visur krizė ir valdžia kaltos :)

  18. M

    Kiek pamenu anksciau giretes, kad ne tik blogas naujienas teikiat, bet pamatot problema, isanalizuojate ir pasiulote sprendima.
    Sitas straipsnis yra tos lietuviskos geltonosios spaudos lygio, kuri patys keikiate komentaruose.. kazkaip nesirisa.

  19. […] keista, kiek diskusijų sukėlė Audriaus straipsnis. Ir nustebino ne vienas […]

  20. ghoul

    Taigi, jei gerai supratau straipsnio mintį, Lietuvos spauda yra iš principo nepajėgi vykdyti savo funkcijų (objektyviai informuoti visuomenę), jei jai nesudaromos išskirtinės šiltnamio sąlygos (mokestinės lengvatos ir t. t.)? Bet tokiu atveju ar tikrai reikia kaltinti valdžią? Gal problemos glūdi pačioje spaudoje ar, tiksliau, jos gamintojuose?

Jūsų komentaras