Metodikos šerdis

core-element

Praeitame įraše apie vadybininkus paliečiau socialinių santykių temą. Bet liko kita tema, kurios vystymu labai didžiuojasi universitetai. Tai visokių vadybinių sistemų studijavimas.

Realiai gyvenime reikia žinoti daug ir įvairių schemų, kaip uždirbami pinigai. Taip, reikia žinoti, kaip tos schemos dirba, t.y. išsiaiškinti ir nukopijuoti naudojamas metodikas. Čia ir turi galimybes pasireikšti akademinis pasaulis. Deja, laikui bėgant aš supratau, kad sėkmingam kopijavimui reikia žinoti atsakymus į keletą klausimų, kurie visiškai neįdomus akademiniam pasauliui.

Visu pirma, reikia žinoti, kokioje aplinkoje sistema sėkmingai dirbo. Dažnai universitetuose gauni abstraktų atsakymą, tarkim, automobilių pramonėje. Tiesa pasakius, visiškai bevertis atsakymas. Nes joks studentas nežino, kas yra tokio specifinio šio pramonėje, ir kodėl tokia sistema ar metodika veikia automobilių pramonėje.

Kitas mane dominantis klausimas yra, o kokios naudos ir problemos lyginant su kitomis metodikomis? Geriausiu atveju gali internete surasti naudų sąrašą internete. Bet jos ne visada yra išmatuojamos ir sunkiai palyginamos.

Ir paskutinis klausimas, kuris praktiškai visada “nužudydavo” dėstytoją. Kas metodikoje yra pagrindinė šerdis, t.y. ko negalima keisti, nes jeigu šioje vietoje padarysi pakeitimą, tai visa metodiką subyrės? Klausimas atrodo labai sudėtingas, bet pateiksiu pavyzdžius, kurie iliustruos, ko aš ieškau.

Tarkim, perskaitėte įdomią knygą apie Lean. Nusprendėte sutvarkyti kelias darbo vietas. Praeina keletas savaičių, ir vėl viskas grįžta į savo vietas. Bloga metodika, blogi žmonės? O gal ne viską nukopijavote? Gal kurią nors labai sunkiai vykdomą metodikos dalį nusprendėte eliminuoti?

Norint, kad pakeitimai išgyventų, reikia kiekvieną dieną daryti inventorizaciją. Tai sunku ir nuobodu, plius nemažai konfliktų sukurianti procedūra. Bet, deja, tai ir yra kertinė metodikos šerdis arba esminis elementas, visa kita tik įrankiai, kurie padeda gauti maksimalią naudą. Be jos metodika greitai tampa tik dar vienu „bandėm – neveikia“ šūkiu.

Norite kito pavyzdžio? Tarkim, Kanban sistema buvo sukurta, kai nebuvo kompiuterių. Pagrindinis tikslas informuoti darbo vietą, ką ir kokiu eiliškumu gaminti. Bet gamyboje dirba vadovai, kurie mąsto tik apie efektyvumą, ir tam, kad pasiektų geresnius efektyvumo rodiklius, kartais sukeičia Kanban eiliškumą – gaunami geri lokalus efektyvumai, bet bendrai įmonė nieko daugiau neuždirba. Bloga metodika, ar gal kas nors modifikavo pagrindinę metodikos idėją?

Karinėje mokykloje aš gerai išmokau vieną pamoką: bet kokią gerą idėją galima suprivesti iki absurdo. Universitete studijuodamas sistemų teoriją supratau, kad kiekviena metodika turi vieną ar kelias taisykles, kurios ją daro efektyvią, visos kitos prielipos skirtos tik tam, kad tos taisyklės veiktų skirtingose sąlygose. O dirbdamas konsultanto darbą randu to praktinius įrodymus.

Gaila, kad tai supratau praėjus 10 metų nuo universiteto užbaigimo. Norėčiau, kad dėstytojai universitetuose verstų vadybos studentus ne tik metodikų autorių pavardes prisiminti, bet ir suprasti, kodėl sistemos konkrečiose situacijose neveikia. Nes dabar universiteto absolventas turi savo nuomonę apie visas sistemas, bet, atvirai pasakius, nežino kur ją kišti.

komentarų yra lygiai 2

  1. galėčiau drąsiai lažintis, jog apie tai, ką rašai, 70% susijusių dėstytojų neturi nė menkiausio pajautimo

  2. Marius

    Tam kad galėtum tai daryti, reikia ne dėstytojo teoretiko, o praktiko, kuris tai yra išbandęs. Universtitetas (bent jau VU) kelia sau tikslą (esu tai girdėjęs ne kartą iš labai skirtingo rango atstovų), kurti mokslininkus , o ne amatinininkus. Žodyje “mokslinininkas” jie supranta žmogų kaip teorijų teorinį išmanytojas. Jeigu prisimintumėme tarybinis laikus, tai prie universitetų buvo institutai, laboratorijos, gamyklos ir t.t. visų jų paskirtis buvo – praktinis teorijų pritaikymas. Mes gi sau pasilikome tik universitetus – įstaigas, kurios dėsto kažką, kas įrašyta studijų programoje. Kas nors klausė, kodėl studijų programa tokia, o ne kitokia? Teisingai Audriau pastebėjai, studentams tokie klausimai dar nekyla, o kai jie kyla, jau būni nebe studentas :)

  3. […] metodika yra paremta tam tikromis esminėmis prielaidomis, ir, nesuvokus metodikos šerdies, galima priskaldyti daug malkų. Apribojimų teorija seniai apibrėžė, ką reikia keisti valdymo […]

Jūsų komentaras