Kai valstybės finansai valdomi kaip šeimos piniginė

pinigine

Šįryt paskaitęs dar vieną finansų ministrės leptelėjimą, pamaniau vakarop jį aprašyti. Bet Dainiaus, besidžiaugiančio tėvystės atostogomis, reakcija buvo greitesnė. “Seniai nebestebina politinės valdžios keistenybės – jie prognozuoja vienaip, gyvenimas viską koreguoja, o tie patys politikai vėliau kritikuoja ne savo prognozes, o realų gyvenimą. Šį kartą buvo lygiai taip pat”, – parašė Dainius. Taip jis įvertino I. Šimonytės frazę apie šiai valdžiai netikėtas sunkmečio pasekmes:

“Tikėjome, kad verslas stengsis išlaikyti darbo vietas mažindamas to paties darbo užmokestį (nes buvo būtina mažinti sąnaudas). Raginome taip elgtis, bet rezultatas, deja, liūdnesnis”.

Beskaitydamas Dainiaus išaiškinimą, kodėl taip nutiko, mąstau: negi I. Šimonytei neužteko proto išsilavinimo, patirties, kad numatytų pasekmes, kurios yra visiškas common sense? Jei neina numatyti, tai imkite ir paklauskite pačių verslininkų, kaip jie reaguos į valdžios veiksmus ir rinkų smukimą.

Bet pati I. Šimonytė interviu paaiškina, kokiu principu yra valdomi valstybės pinigai:

Ir čia norėtųsi paminėti, kad mes labai dažnai pamirštame, jog valstybės finansai niekuo nesiskiria nuo šeimos finansų: jeigu šeimoje dėl įvairių priežasčių sumažėja pajamos, lieka dvi išeitys – prisidurti iš santaupų arba skolintis. Bet kai skolintojai pradeda įtarinėti, kad galbūt negalėsi skolų grąžinti, ir skolinti nustoja, belieka arba ieškoti antro darbo, arba labai radikaliai karpyti išlaidas. Viskas gana paprasta ir todėl stebina, kai žmonės valstybės kišenę įsivaizduoja kitaip, nei savą.

Suprantu, kad norint žmonėms išaiškinti valstybės politiką tenka griebtis paprastų pavyzdžių. Ačiū, dabar supratom. Pastarasis I. Šimonytės pavyzdys išryškino, kad Finansų ministerijoje vyrauja samdinių ir išlaikytinių mąstymas.

Keletas valstybės skirtumų nuo šeimos:

1. Šeima einamosioms išlaidoms nesiskolina. Taip, daugelis turi būsto kreditus, bet nėra taip, kad kiekvieną mėnesį skolintųsi ir skolintųsi… Tačiau, yra šeimų, kurios yra nuolatiniai visokių SMS123 ir panašių “kredito įstaigų” klientai.

2. Šeima neturi tiek neefektyvių išlaidų…. Tačiau  yra šeimų, kurios perka buitinę techniką tik dėl to, “nes yra nuolaida“. Yra ir tokių, kurios pinigus prageria, o priduotus butelius – irgi prabaliavoja. Kitos išgyvena tragediją dėl sėdinčiųjų ant adatos.

3. Šeima iš savęs nevagia… Tačiau yra ir tokių, kur vaikai pakrausto tėvelių kišenes, gal net seifukus.

4. Šeimoje negrėbia kieme lapų, jei juos kitas šeimos narys ką tik sugrėbė. Dukart nesiurbliuoja to paties kambario tą pačią dieną. Ir antrąkart nedažo ką tik perdažytos sienos… Tačiau yra ir tokių šeimų, kuriose remontas (dulkės, balaganas) yra amžina būsena.

5. Šeimoje suprantama, kad jei viename darbe mažai moka, galima jį pakeisti geresniu. Nebūtina dirbti antrą darbą (kaip siūlo I. Šimonytė), galima dirbti kitą samdomą darbą. Arba įkurti savo verslą… Tačiau yra daug šeimų, kuriose žmonės visą gyvenimą pradirbo toje pačioje valdiškoje įstaigoje ir net nebandė patys keisti savo padėtį.

6. Šeima gali investuoti į save. Skirti pinigų laiko ir pastangų savo tobulėjimui… Tačiau yra ir tokių, kurie nėra perskaitę knygos, buvę užsieny ar kitame mieste, domėjęsi galimybėmis.

7. Šeima, sukaupusi pinigų, apmąsto, kur juos investuoti, kad būtų maksimali grąža… Tačiau kai kurios šeimos griūva, nes jų nariai nejaučia saiko ir savo bei artimųjų turtą pralošia prie ruletės ar lošimo automato. Dauguma šeimų, žinoma, apskritai nieko nesukaupia ir nežino, kas yra investavimas.

8. Šeima gali sėkmingai gyventi Lietuvoje ir neduoti jokio fakoAlgis Greitai) apie valdžią ir jos nesąmones… Tačiau tūkstančiai tautiečių emigruoja ir, būsimam dideliam finansų ministrės nustebimui, emigruos dar labiau, kai Lietuvos ekonomika dar kris kitoms šalims jau kylant.

Kaži kokią šeimą I. Šimonytė turėjo minty, prilygindama jos kišenę valstybės kišenei?

komentarų yra lygiai 3

  1. Atrodo pamirštas esminis skirtumas, dėl kurio ir atsitinka visos šiame straipsnelyje aprašytos nelaimės.

    Šeima leidžia savo uždirbtus pinigus, o jei jau skolinasi, tai žino, kad reikės paskolą grąžinti iš savo uždarbio.

    Kai tuo tarpu valdžia leidžia kitų žmonių pinigus (dažnai savo arba savo draugų labui), taip pat skolinasi kitų žmonių vardu, todėl skirtingai nuo šeimos, neduoda jokio fako (C tas pats Algis) nei pinigus leisdama, nei juos skolindamasi.

  2. Geriau nepakonsultuočiau! ;]

  3. […] padėti atsikratyti nereikalingų išlaidų, tačiau kokia šeima norėtų būti mūsų valstybė? Prasiskolinusia, su bemoksliais vaikais ir badmiriaujančiais seneliais? Ak, ir dar nemokanti anglų kalbos? Nes taip pasiklysti vertime reikia sugebėti. • Dalis […]

  4. RS

    Pesimizmo ir cinizmo kupini straipsniai. Man gaila taves.

  5. […] panašu, kad turime atsakymą p. Šimonytei, nusistebėjusiai, kad verslas ėmėsi atleidinėti darbuotojus užuot visiems mažinęs atlyginimus. Beje, apie atlyginimus 2009-08-26 p. Dundulis, […]

Jūsų komentaras