Kuriuos mokesčius didinsime?

zeneva

DELFI.lt ir Finansų ministerija kviečia tautą įsijungti į diskusiją dėl valstybės biudžeto ir netgi sukūrė webinę formą pagal Šemetos excelinę lentelę, kad kiekvienas tautietis galėtų numygti savo siūlomus pakeitimus.

Jei Finansų ministerija turi laiko žaidimams, tai OK, galima maigyti. Bet paskaičius tai, ką žaidimo aprašyme nurodo Finansų ministerija, norisi pasukioti pirštą jiems prie smilkinio.

Girdėta arba-arba dainelė:

Užduoties tikslas – ne tik pamėginti sudaryti savo valstybės kitų metų biudžeto išlaidų planą, bet ir siekti, kad biudžeto deficitas (tai yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų) – o tuo pačiu ir valstybės skolinimosi poreikis – būtų kuo mažesnis. Tam galima mažinti biudžeto išlaidas arba didinti pajamas iš mokesčių.

O štai čia Finansų ministerijos pravalas atsiskleidžia visu savo gražumu:

Siekdami sumažinti biudžeto deficitą ir surinkti daugiau pajamų į biudžetą, kuriuos mokesčius didintumėte? (galima rinktis kelis atsakymus)

Siūlau Finansų ministerijai pažaisti kitą žaidimą.

Įmonės “Kanopos ir ragai” tikslas – gauti kuo mažesnį nuostolį. Bo tuomet akcininkams reikės mažiau mestis, kad padengtų. Kaip žinia, įmonė gamina du produktus: kanopas ir ragus, kurių, kaip žinia, niekas neperka. Ir nepirks, nes niekada nepirko. Tačiau daryti kažką reikia.

Variantai:

  • tęsti gamybą išlaikant dabartinį lygį, nes yra tikimybė, kad kanopos ir ragai taps paklausūs,
  • atleisti pusę darbuotojų ir tęsti gamybą mažesne apimtimi, nes yra tikimybė, kad kanopos ir ragai taps paklausūs.

Atsakymus rašykite DELFI komentaruose, atsirinksim.

Kol sprendžiate šį rebusą, grįšiu prie ano DELFI biudžetinio žaidimėlio. Aš jį pavadinčiau “Susikiršinkite, tautiečiai”. Rėžkite vieni nuo kitų pagal tai, kokioje srityje dirba jūsų artimieji, draugai, jūs pats ir jūsų nedraugai. Vis tiek nežinote, kas slepiasi už tų ‘programų’. Tai nėra būtina. Juk jūs turite unikalią galimybę pasinaudoti tais dviem matematiniais veiksmais, kuriais grindžiama Šemetos finansų politika – sudėtimi ir atimtimi.

Taigi Finansų ministerija daro prielaidą yra garantuota, kad didesnes pajamas į biudžetą lemia tik didesni mokesčiai. Nesivelsiu į internetuose neslopstančią ekonomistų, politikų diskusiją dėl mokesčių tarifų dydžio ir pajamų surinkimo, nes priežasties-pasekmės argumentai neveikia, kol viskas gali būti nurašyta krizei (prajusią ir šią savaitę lankiausi Šveicarijoje. Apie krizę jie girdėjo, bet nelabai ką gali apie ją pasakyti. Šveicarai, žinoma, kitokie, nes turi bankus, gamina laikrodžius ir peiliukus).

Tačiau ir tūpam turėtų būti aišku, kad kalbant apie galutinę eilutę (pelnas-nuostolis / biudžeto perviršis-deficitas) tavo turima marža (tarifas) nieko nereiškia, kol nežinai, koks bus vienetų skaičius per laikotarpį. Ką labiau apsimoka pardavinėti – automobilį su 15 proc. marža ar degtukus su 5 proc. marža?

Taigi jei padidinsime mokesčius, tačiau turėsime mažiau mokesčių mokėtojų, tai biudžeto pajamos, deja deja, nepadidės.

Subalansavimas negali būti biudžeto tikslas. Biudžeto tikslas – jau rašėm – darbo vietų skaičius ir darbo vietose sukuriama pridėtinė vertė. Visos ekonominės programos, mokesčiai turi būti subordinuoti į šiuos abu rodiklius. Kai bus maža bedarbystė, o dirbantieji užsiims ne muda, bet realiai uždirbinės pinigą, tuomet ir valstybė surinks oi kiek daug mokesčių.

Bet juk ūkio (verslo) reikalai nėra Finansų ministerijos reikalas, čia, matyt, asmeninis D. Kreivio komandos daržas. Na ir dar keliolikos ekonomistų, opozicionierių, blogerių, kurie kišasi, kur nereikia. Davai, duokim jiems visiems delfyje prabalsuot.

Kai pagalvoji, tai metai nuėjo velniop.

komentarų yra lygiai 41

  1. Aleksej

    nesinori kartot tos iki dantu skausmo zinomos tiesos, bet kai dar labiau pagalvoji, tai ne tik metai velniop (kaip bebutu, tai JAU praeitis), bet tai dar tas laikotarpis kiek sugebes issilaikyti siuometine valdzia irgi nueis ten pat…

    Uz straipsni +, nes gerai, kad nenusileidzia rankos kovoti pries visiska bukuma civilizuotais budais.

  2. Aleksej

    p.s. o siap apie krize ne tik Sveicarijoje ne kazinka gali papasakot (neturiu omenyje visuotinio polinkio pasilazdavoti sia tema), bet ir praktiskai bet kokioje salyje, kuri yra kiek toleliau nuo Baltijos trijules.

  3. Ekspertas

    Geros mintys galvazmogupuosia, kaip visada.

  4. Kaip įdarbinti visas šias nuostabias mintis ir idėjas? Nes panašu, kad per rinkimus (kas būtų teisėtas ir realus tautos įrankis) to padaryti nepavyksta.

  5. Mantoske

    O aš šį kartą visai nepritariu įrašo autoriui. Kaip nepritariu ir žaidimui “sukiršinkime tautą”.

    Yra pasaulyje ir tokia nuomonė, kad visi ekonomikos stimulai yra pinigų švaistymas. Ir aš asmeniškai linkęs jei pritarti. Šiuo atveju kalbama lyg ir ne visai apie tai, bet iš esmės apie tą patį. Nelabai tikiu valdžios galia paskatinti verslą, ir ypač mokesčių mažinimu. Tie, kurie teigia “sumažinkite mokesčius ir surinksime daugiau” labai primena paskutinius Darbo partijos siūlymus. Tai yra tiesiog wishfull thinking. Kita vertus, padidinę mokesčius irgi galime nesulaukti laukto rezultato.

    Biudžeto deficitą reikia mažinti realiu ir ženkliu išlaidų mažinimu. Jau nebegaliu žiūrėti į Kubilių su jo idiotišku nacionaliniu susitarimu, kuriame jis įsipareigojo kažkam nebemažinti akivaizdžiai nepakeliamų išlaidu.

    • Ką reiškia “Nelabai tikiu valdžios galia paskatinti verslą, ir ypač mokesčių mažinimu”?..
      Tapkite darbdaviu (įsteikite įmonę) ir labai greitai patikėsite 😉

  6. g

    Veselka, čia tavo rašinėlis?

  7. Mantoske

    Pakantumo kitokiai nuomonei norėtųsi. O tai patys i Veselkas panašūs.

    Jei steigsiu savo įmonę, tai tikrai man nerūpės pelno mokestis 15 ar 20 procentų. PVM 18 ar 21. Nuo tokių dalykų įmonės nepasidaro sėkmingos ar nesėkmingos.

    “Nelabai tikiu valdžios galia paskatinti verslą, ir ypač mokesčių mažinimu” tą ir reiškia, kas parašyta. Nelabai tiki ir daugelis blaiviai argumentus vertinančių ekonomistų, tarp jų ir linksniuotų šiame bloge.

    Dar man baisoka, kai paskaitai: biužeto pajamos 22mlrd, iš jų 8 mlrd – EU parama. Ant kiek mes (tiksliau viešasis sektorius) gyvename ne pagal kišenę.

    • Aš su šypsenėle, nepanašia į Veselkos burnojimą 😉
      Įmonių sėkmę, iš tiesų, lemia ne mokesčių tarifai – čia sutinku 100%. Tačiau mokesčiai lemia bendrą verslo aplinką, kur arba apsimoka imtis verslo, kurti darbo vietas, rizikuoti, arba neapsimoka. Ir uždirbtus pinigus arba verta dėti į savo verslo plėtrą, t.y. kurti naujas darbo vietas ir t.t., arba ne: nusipirkti lexusą ir oriai važinėti į savo sodybą.
      Pelno mokesčio dydis Jums pasidarys įdomus ne steigiant įmonę, bet po pirmųjų metų, kai savo prakaitu, stresu (ir pradžioje – asmeniniais pinigais) uždirbsite (po visų GPM, sodrų ir t.t.) pinigų, o valdžia pasiūlys su ja pasidalinti.

    • Mantoske, jei nors karta dirbai legaliai, siulau suzinoti kiek sumoki mokesciu. Is bet kurio banko el. sistemos galima prisijungti prie e.valdzios portalo ir jame susizinoti, kiek per gyvenima sumokejai sodrai. Gal ir GPM ten bus… Kai pirma karta pamaciau bendra suma uz kokius 3-4 metus, man labai parupo mano mokami mokesciai ir ka uz juos gaunu… Pasiziurek darbdavio mokescius nuo Tavo algos. Juk tai Tavo pinigai. Darbdaviui dzin i kieno saskaita pervesti, tai darbuotojo kaina.
      Man asmeniskai labai gaila, kai matau, kad valstybe mano pinigus lengva ranka i desine kaire leidzia ir pasakoja kaip jie nusipelno gyventi geriau.

      • Mantoske

        Nesu gavęs nelegaliai nei vieno lito. Žinau kiek mokesčių sumoku. Bet nemanau,kad keliai, darželiai, mokyklos ir visa kita už dyką atsiranda.

        Ir ką?

        • Mantoske

          O koks iš šių dvieju pasakymų gyvenime svarbesnis:

          – Every little helps (mobilių telefonų pakrovėjų išjungimo iš rozečių kampanijos UK šūkis)

          ar

          – Only big counts (pavyzdžiui visuotinis namų apšiltinimas)

        • Keliams, darželiams ir švietimui, net pensijoms man nė kiek negaila tų pinigų. Kaip ir teismams, ir policijai ir t.t. Bet man labai gaila, kai už mano pinigus seimūnas išsinuomoja hummerį arba turiu laukti pora valandų pasų poskyryje, kol ten dirbančios moteriškės pasikalbės apie pirmą sniegą. Iš mano sumokėtų mokesčių jos gauna algą, o aš savo versle dirbu savaitgaliais, kad nuo mokesčių ypač šiais metais liktų nors kiek ir mano šeimai.
          Va būtent – smulkmenos dažnai yra labai svarbios. Ir kažkieno pusvalandis sukuria labai didelę vertę valstybei arba atima dvigubai iš jos. Nelygu ką per tą pusvalandį žadi veikti.

    • asta

      sakote, Jums visai nesvarbu, kiek pinigų tiesiog atiduodate? ką gi, būna ir toks altruizmas (nors vis tik dažniausiai net ir altruistai nori žinoti, KUR bus panaudoti jų sunešti pinigai). net galėčiau iš dalies sutikti, kad tarp 15% ir 20% – nedidelis skirtumas. deja, kai važiuoju neapšviestomis gatvėmis, noromis nenoromis kyla negera nuojauta, kad mano sumokėti pinigai patenka “ne ten” (kad ir kas tas “ne ten” bebūtų). ir tuomet nenumaldomai kyla noras nemokėti daugiau.

  8. Mantoske

    Mokesčiai ir taip Lietuvoje palyginus nedideli, tai gal verslo aplinkos gerinimo priemonių reikia kitur ieškoti…

    • Problema ne tik mokesciu %, bet ir apmokestinamoje bazeje, t.y. ka gali itraukti i islaidas.
      Taip pat mokesciu sistemos stabilumas ir paprastumas yra labai svarbu. Kad ir pavyzdys – kazkas pasirase kontrakta su klientu (paskaiciavo savo islaidas, mokescius ir pan) ir staiga, mokesciai keiciasi/dideja. Vadinasi tavo islaidos dideja. Ir svarbiausiai – be normalaus perejimo laikotarpio (suzinai pries menesi).

    • Yra tokia diena, kai mes sumokame visus mokescius. Kiek pamenu USA balandi svencia, o mes geguze. Ir kazkaip nesimato, kad mokedami maziau USA turi blogesnia gyvenimo kokybe. Todel gal nereikia lygiuoti i kokia nors Etiopija, kur mokesciai yra zymiai didesni? Nes man kazkaip tai nera geru pavyzdziu. Viskame reikia surasti balansa. T.y. kaip tureti geriausia gyvenimo kokybe, maziausiai mokant. Ir imti pavyzdi is tu saliu, kurios pasiekia geriausius rezultatus. O ne ieskoti pavyzdziu, kas dar daugiau moka ir gal but, truputi geriau gyvena.

  9. Ekspertas

    >>Mantoske04 Lap 200913:52
    Jeigu kambaryje salia taves yra dramblys bet tu stovi uzsimerkes ir nenori jo matyti tai kazkas tau bandantis pasakyti jog jis yra bus negerietis? :)
    Faktas, kad neprofesionaliai tvarkomasi Lietuvoje sios krizes metu. Galbut tokio kalibro kriziu valdymo specialistu nera Lietuvoje, taciau cia jau problemos pripazinimo ir bandymo juos surasti uzsienyje reikalas.
    Pateisinti pinigu masinos ijungima (tapatu Lietuvos vyriausybes skolinimosi vajui) galima tik su viena salyga, jog didesne dalis siu pinigu bus skirta generuoti / sukurti vertei, kuri ilgainiui padengs “popieriu su rasalu” (arba leis atiduoti skolas Lietuvos atveju).

    • Kad valdzia niekaip negali apsispresti, kas yra “verte”. Tiksliau jie supranta labai tiesiogiai: kas man is to? (reprezentaciniu islaidu istorija) Nors jeigu perziureti Olandijos ar Vokietijos veiksmus, labai greitai supranti, kad tenai verte yra darbo vietos issaugojimas. Tai beje lengvai ismatuojamas dydis, ir daugumai suprantamas. Galim sakyti, kad yra daug nuansu, bet jau geriau toki musu valdzia pasirinktu vertes supratima, negu jokio.

  10. ewal

    valdžioje sėdi visai durni, o tu žinai, kaip iš tikrųjų reikėtų viską daryti. ar teisingai supratau?

    • Sėdėjimas valdžioje nėra proto požymis.

      O nesėdint valdžioje sprendimai matosi gal net geriau, todėl nieko stebėtino, kai valdžioje nesantys žmonės pasiūlo racionalių sprendimų.

    • Buti valdzioje yra purvinas dalykas, bet nieko nera blogiau, kaip durniu buti valdomui. Va ir reikia apsispresti :)

  11. ewal

    dabar toks protingučių metas. kada staiga atsiranda labai daug labai protingais save laikančių žmonių, kurie puikiai žino, kaip teisingai valdyti valstybę ir pakelti ekonomiką. praeis.

    • Čia ne argumentas. Jei manote, kad valstybės daromos išlaidos neturėtų būti nukreiptos į vertės kūrimą (kaip siūlo Ekspertas), būtų įdomu sužinoti, kodėl. Dabar niekas, deja, neskaičiuoja, kiek naudos davė valdžios išlaidos. O kai neskaičiuoja, tai ir to nesiekia.

      • Politikai skaičiuoja kiek valdžios išlaidos duoda papildomų rinkėjų balsų bei rėmėjų pinigų.

    • asta

      kažkada skaičiau vieno anglo mintį: “jei atsikelčiau vieną rytą ir nerasčiau nė vieno valdžią kritikuojančio straipsnio, pagalvočiau, kad kažkas ne taip su mūsų šalies demokratija”.

      teisinga mintis. ir ne tik krizės laikotarpiu 😉

  12. Zao

    Paskutinius menesius visi tik ir sako kaip blogai yra valdoma valstybe reikia kurti naujas darbo vietas, bet ne vienas nepasako, kaip tai padaryti. Dedu –

    • Verslininkai žinome, kaip reikia kurti darbo vietas, nes tai esame darę ir iki šiol darome. Kurtume ir dar labiau, tačiau šiuo metu valdžia daro viską, kad mes to nedarytume. Verslui tereikia vieno dalyko – leiskite mums dirbti (investuoti ir prognozuoti bent pusmetį į priekį).

      • Augustas

        Cia kaip dvi barikadu puses: vieni mato, kad sumazinus mokescius butu galima islaikyti darbo vietas. Tik kazin ar islaikius darbo vietas imone isplauktu krentant paklausai ir pajamoms visuose sektoriuose. Kitoje puseje vaizdas toks, kad sumazinus biudzeto pajamas, reiktu dar daugiau skolintis, dar daugiau sumoketi skolos aptarnavimo ir tureti dar didesni deficita.

        Taip ir stumdomasi, nuo trumpalaikiu tikslu “skatinti versla dabar ir prasiskolinti valstybei” link ilgalaikio tikslo “balansuojam biudzeta ir gal nereikes bankrutuoti kaip latviam”.

        O FinMin zingsnis su biudzeto balansavimu manau yra sveikintinas – visi pamate kiek kainuoja mokytoju, policininku algos ar socialines pasalpos. Ir taip – niekas nesigincys kad sios lesos yra neefektyviai panaudojomos, nes jos nekuria pridetines vertes. Taciau biudzete yra ir nuostabios eilutes kaip ES pinigai – kur situos pinigus gali kiekvienas verslininkas pasiimti ir efektyviai panaudoti. Tad siulau nekritikuoti to, kas neisvengiama (biudzeto balansavimas ar 1mln reprezentaciniu islaidu seimo nariams), o geriau pasukti galva, kuri sritis ar verslai bus verti demesio ir pinigu po krizes prasidedant kitam ekonomikos ciklo pakilimui.

  13. Šitoje Finansų ministerijos iniciatyvoje (eiliniams piliečiams leisti pažaisti su šalies biudžetu) aš įžvelgiu FinMin sąmokslą, bet ne kvailumą, dėl kurio norėtųsi „pasukioti pirštą jiems prie smilkinio“. FinMin sąmoningai bando žmonėms įteigti, kad padidinti biudžeto pajamas galima tik didinant mokesčius: siūloma rinktis iš baigtinio sąrašo, kuriuos mokesčius pakelti, tačiau nėra atsakymo varianto „nedidinti jokių mokesčių“, ar juo labiau „mažinti tokius ir tokius mokesčius“.

    Delfyje jau yra apie 20 tūkst. atsakymų į klausimą „kuriuos mokesčius didintumėte?“. Tai reiškia, kad bent 20-čiai tūkst. žmonių FinMin jau praplovė smegenis: šie žmonės jau „žino“, jog biudžeto pajamos gali didėti tik didinant mokesčius, ir nekvestionuoja kitų biudžeto subalansavimo ar optimizavimo metodų. Nauda FinMin ir valstybei – mažiau pasipiktinusių piliečių, kai mokesčiai eilinį sykį bus pakelti.

    • O delfi.lt šiam reikalui patogus įrankis :(

  14. antakalnis

    sorry, bet isties panasu i Veselka, Vagnoriu ar Uspaskicha. o gal skaiciais kazka pabandytumet pateikti?

    • Galim ir skaičiais: pagal Finmin logiką, visus mokesčius pakėlus 100 proc., biudžeto pajamos padidėtų 100 proc.

      • Mantoske

        O pagal galvazmogupuosia paskačiavimus sumažinus mokesčius iki 0% būtų pats optimaliausas variantas.

        Pritariu, kad valstybės lėšos dažnai naudojamos neefektyviai.

        Bet nepritariu svaičiojimams,kad mokesčių mažinimas leis geriau kovoti biudžeto deficitu. Nerealias išlaidas reikia mažinti.

      • antakalnis

        o kur pasiulymai biudzeto surinkimui? vien akmenukai – tai taip lietuviska

  15. […] kurstomas valstybės finansų politikos. Galima svarstyti iki pamėlynavimo, bet man labiau patinka pasiūlymai žaisti žaidimus. Net jei trumpam apsimesime, kad valstybės biudžetas yra šeimos išlaidos, kaip mat rasime, ko […]

  16. Lietuvos silpnoji vieta – kapitalo pritraukimas iš užsienio. Biudžeto subalansavimas sumažintų palūkanas (VILIBOR, valstybės obligacijų palūkanas) ir daugiau investicinių projektų pas mus įgautų ekonominę prasmę.

    Biudžeto subalansavimas didinant mokesčius kerta per investicinių projektų pajamas, todėl biudžetą geriau balansuoti mažinant išlaidas.

  17. Artūras_Salda

    dešimt balų įrašui

  18. Kalbant apie mokescisu reiktu nepamirsti kad mes per rinkimus balsavome ne uz liberalus..

  19. spintos

Jūsų komentaras