Tautvydas Lukaševičius, Kazys Lukaševičius. Iššūkis krizei – veiksmų planas jos šaknims pakirsti

Daugelis šiandien vartojame žodį krizė ir suprantame, jog jis reiškia ne pačius geriausius dalykus. Iš paaiškinimų žodyne (Alkonas) taip pat galime suprasti, jog krizė reiškia „kainų, paklausos smukimą“ bei „ekonominio aktyvumo sumažėjimą“. Šiame darbe neturime tikslo plačiau diskutuoti apie krizės sąvokų interpretacijas, daugiau dėmesio norime skirti situacijos analizei ir problemų sprendimo moduliui parengti. Užtektų tiktai pažymėti, jog krizės nevertėtų lyginti su kokiu nors maru ar stichine nelaime, bet sutikti su anksčiau pateiktu paaiškinimu. Tačiau vadybos specialistui turėtų kilti klausimas, ką reiškia ekonomikoje „kainų, paklausos smukimas“ bei „ekonominio aktyvumo sumažėjimas“. Ar tai yra ekonominė problema? Šioje vietoje galima tikėtis aponentų pasipriešinimo, tačiau atsakyti teigiamai į tą klausimą negalima. Ekonominių bei vadybinių problemų identifikavimo specialistai turėtų drąsiai pasakyti, kad „kainų, paklausos smukimas“ bei „ekonominio aktyvumo sumažėjimas“ nėra ekonominė problema. Tai yra tiktai simptomai ( ženklai), rodantys, kad ūkio valdyme turime problemų. Kita vertus, kainų smukimas yra tiktai sumažėjusios paklausos rezultatas. Įvardinti problemas be išsamesnio tyrimo yra labai neatsakinga, tačiau pagal neigiamus simptomus (mažos užsienio investicijos, didėja kapitalo išvežimas į užsienį, mažinamos darbo vietos, mažėja oficialus darbo užmokestis, auga protų emigracija, didėja visuomenės nepasitenkinimas valdžios veiksmais ir kt.) galima spėti, kad turime problemų su mokesčių sistema, valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos organizavimu, rinkos reguliavimu, mokslo motyvacija, teisėtvarka ir kitais ekonomikos valdymo mechanizmais. Galime kiek norite plakti arklį, bet įklimpusio ir likusio su trimis ratais vežimo jis nepatrauks.

Suprantama, jog ekonominės problemos yra glaudžiai susiję su socialinių reikmių finansavimu. Sumažėjusio verslo aktyvumo rezultatas – mažesnės valstybės biudžeto pajamos ir su tuo susijęs grėsmingas biudžeto deficitas, didėjanti valstybės skola. Ar yra išeitis iš to užburto rato? Ar tikrai Lietuva nieko negali pakeisti, o tiktai guostis, kad kažkur kitur irgi ne viskas gerai, kad Lietuva maža šalis ir jos ekonomika priklauso nuo išorės veiksnių? Sutikime, jog visų šalių ekonominę plėtrą vienaip ar kitaip veikia įvairūs išorės veiksniai, tačiau yra ir daug vidinių veiksnių, lemiančių ekonomikos ir gyvenimo lygį. Todėl šiame darbe daugiau analizuosime vidaus veiksnius, problemų priežastis bei sprendimo kelius.

1. Ekonominės krizės užuomazga XXI a. pradžioje

Ekonominė krizė neatsiranda staiga – tiek teigiamiems, tiek neigiamiems ekonominiams pokyčiams reikia laiko subręsti, susiformuoti. Galima ginčytis dėl konkrečių krizės terminų, tačiau ne tai yra svarbiausia. Strateginiu požiūriu svarbiau yra sugebėti laiku įžvelgti artėjančias grėsmes ir imtis savalaikių ir efektyvių priemonių jų neigiamam poveikiui sumažinti. Tad reikėtų pabandyti atsakyti į klausimą, ar prieš keletą metų nebuvo kokių nors ekonominių simptomų, bylojančių apie esamas bei būsimas problemas. Pabandykime rasti atsakymą į šį klausimą, pažvelgę į Lietuvos makroekonominius rodiklius. Kaip žinome – ekonomikos plėtros pagrindas yra investicijos. Netgi Kinijos ekonomiką išjudino milijardinės užsienio investicijos. Kokia situacija Lietuvoje?

Nežiūrint padidėjusių investicijų į Lietuvos ūkį po įstojimo į ES, užsienio investicijų lygis, palyginus su BVP, Lietuvoje išlieka gana žemas. Pagal 2007 m. duomenis Lietuva gerokai atsilieka nuo ES vidurkio (žr.1 pav.), taip pat nuo kaimyninės Estijos, Lenkijos. Blogesnis šis rodiklis yra Latvijoje ir kai kuriose kitose žemesnio ekonominio lygio šalyse.

luk_1

1 pav. Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, proc. ((Šaltinis: www.stat.gov.lt))

Investicijų palyginimo su BVP rodiklis yra „negailestingas“ Lietuvos ekonomikai ir dar tokiu laikotarpiu – 2007 m., kada valdžia džiūgavo dėl BVP augimo. Mūsų mažesnė kaimynė Estija lygiuojasi su ES vidutiniais rodikliais, tokias šalis, kaip Italija, Vokietija, tuo tarpu Lietuvą nuo ES vidurkio pagal analizuojamą rodiklį skiria labai akivaizdus atotrūkis. Ar reikėjo daugiau ekonominių požymių, jog vien BVP augimas neparodo ekonomikos konkurencinio pajėgumo?

Kad tokių požymių yra ir anksčiau buvo, matome 2 pav.

luk_2

2 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymas Lietuvoje pagal ekonominės veiklos rūšis (investicijų sumos 2008 m. pradžioje) (Šaltinis: www.stat.gov.lt)

Užsienio investicijų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis taip pat neteikia pagrindo džiūgauti. Kaip matome iš 2 pav.. didžioji užsienio investicijų dalis yra susijusi su naftos produktų gamyba (Mažeikių nafta), prekyba, finansiniu tarpininkavimu. Tuo tarpu užsienio investicijos į kitus Lietuvai labai svarbius ūkio sektorius (baldų gamyba, transportas, radijo, elektronikos priemonės) yra palyginti nežymios.

Kodėl taip yra Lietuvoje? Atsakymai į šį klausimą yra gana dažnai kartojami mokslinių tyrimų išvadose, konferencijų pranešimuose, kada kalbama apie Lietuvos investicijų aplinką. Potencialius investuotojus dažnai atbaido netobula, neaiški ir dažnai keičiama mokesčių sistema, biurokratiškas verslą kontroliuojančių institucijų mechanizmas, aukštokas korupcijos lygis, nesąžininga konkurencija, monopolinių struktūrų dominavimas rinkoje, nesaugi aplinka (fizine ir teisine prasme), neaiški monopolizuoto energetikos sektoriaus perspektyva, mažėjantis kvalifikuotų specialistų pasirinkimas.

Paanalizavę Lietuvos materialinių investicijų struktūrą (žr.3 pav.), matome ne itin pageidaujamas proporcijas. Nors materialinės investicijos Lietuvoje po įstojimo į ES augo sparčiau, tačiau ekspertų vertinimais materialinių investicijų apimtys ir tendencijos jų dinamikoje yra mažai inovacinės, investicijų struktūra yra nepalanki šalies konkurencingumo atžvilgiu. Investicijos, nukreiptos į darbo našumo didinimą, sudaro mažą bendros investicijų vertės dalį, daugiau nei pusė lėšų skiriama statyboms, pastatams ir žemei įsigyti. Siekis nukreipti investicijas į pastatus ypač ryškus 2008 m. Tuo tarpu įrengimų remontui buvo skiriama labai maža investicijų dalis. Tokia situacija nėra gera, galvojant apie technologinio lygio gerinimą ir verslo konkurencingumo didinimą vidaus ir tarptautinėse rinkose. Todėl, nenuostabu, kad, sustojus statybų verslui 2009 m., Lietuvos ekonomika pasirodė beesanti 2005-2006 m. lygyje.

luk_3

3 pav. Lietuvos materialinių investicijų struktūra 2006 ir 2008 m. (Šaltinis: www.stat.gov.lt)

Lietuvai įstojus į ES, suaktyvėjo Lietuvos investicijos į užsienio šalis. Kadangi Lietuvos ūkis negali pasigirti dideliais užsienio investicijų srautais, kapitalo išvežimas į užsienio šalis nėra teigiamas reiškinys. Tai byloja apie nepakankamai gerą verslo aplinką Lietuvoje. 4 pav. parodyta Lietuvos investicijų užsienyje augimas. Akivaizdu, jog investicijos į užsienio šalis pradėjo sparčiai didėti nuo 2005 metų. Iš Lietuvos statistikos departamento pateikiamų duomenų galima daryti išvadą, jog Lietuvos investicijos į užsienio šalis nuo 1998 metų iki 2008 metų padidėjo nuo 103,9 mln. litų iki 3701,9 mln. litų arba daugiau kaip 35 kartus.

luk_4

4 pav. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje 2000-2008 m., mln. litų

(Šaltinis: www.stat.gov.lt)

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tiesioginės užsienio investicijos yra labai netolygiai pasiskirstę Lietuvoje pagal regionus. Didesnė užsienio investicijų tenka Telšių, Vilniaus, Klaipėdos, apskritims, tuo tarpu kitose apskrityse tiesioginių užsienio investicijų sumos žymiai mažesnės. 5pav. parodytos tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui 2008 m. pradžioje. Pagal šį rodiklį išsiskiria Vilniaus ir Telšių apskritys, blogesnė situacija – Klaipėdos ir Kauno apskrityse, o kituose šalies regionuose tiesioginės užsienio investicijos nesiekia nei 5000 litų vienam gyventojui.

luk_5

5 pav. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui 2008 m. pradžioje, litai (Šaltinis: www.stat.gov.lt)

Iš trumpos makroekonominės analizės galima daryti išvadas, jog ekonominę krizę arba jos gilesnę formą lėmė šie pagrindiniai veiksniai: santykinai mažos tiesioginės užsienio investicijos, neracionali ir neefektyvi investicijų struktūra, nepakankamai patraukli reinvesticijų aplinka. Apibendrinus galima teigti, jog Lietuvos ekonominė plėtra nebuvo efektyvi, Lietuvos verslas iki šiol yra nepakankamai konkurencingas užsienio rinkose. Nežiūrint į tai, valstybės valdymo mechanizmas yra brangus, biurokratiškas ir mažai atsakingas už šalies ekonomikos lygį.

2. Priemonės ekonominės krizės priežastims likviduoti

Detalesnis priemonių planas ekonominės krizės priežastims likviduoti išdėstytas toliau pateiktoje lentelėje. Rengiant planą, prioritetai tekti mokslui, verslo plėtrai ir konkurencingumui didinti, investicijų aplinkai gerinti, valdymui tobulinti.

Ekonominės ir vadybinės problemos

Spręstini uždaviniai

Uždavinių sprendimo keliai, priemonės

Nepakankamai patraukli investicijų aplinka

Subalansuoti mokesčių sistemą

Mažinti tiesioginius mokesčius (pelno, darbo pajamų);

Diferencijuoti netiesioginius mokesčius (PVM ir kt.) pagal prekių (paslaugų) grupes;

Taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą pelno daliai, panaudotai verslo konkurencingumui didinti, naujoms darbo vietoms įrengti;

Panaikinti investuotojams nepalankius veiksnius

Atlikti išsamesnius investicinės aplinkos tyrimus;

Pagal tyrimų rezultatus priimti atitinkamus teisės aktus arba jų pakeitimus;

Paskirti atsakingus už investicinės aplinkos gerinimą asmenis Vyriausybėje ir savivaldybėse

Plačiau įtraukti į šių problemų sprendimą mokslininkus

Mokslininkų atestacijos metodiką susieti su mokslininkų  parengtais ir ūkyje įgyvendintais pasiūlymais investicijų aplinkai gerinti, verslo konkurencingumui didinti;

Valstybės finansuojamų vietų magistrantų atliekamus mokslinius tyrimus baigiamuosius darbus susieti su investicinės aplinkos gerinimo problematika;

Organizuoti konkursus efektyviems investicinės aplinkos gerinimo projektams parengti;

Parengti investicinės aplinkos prognozes 10 -15 metų

Parengti darbo išteklių prognozes;

Parengti energetinio aprūpinimo prognozes;

Parengti mokesčių naštos mažinimo prognozes;

Nepakankamai gera verslo aplinka

Užtikrinti sąžiningą konkurenciją

Mažinti monopolinių organizacijų vaidmenį rinkoje;

Sugriežtinti atsakomybę už nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir pasekmes;

Pagerinti verslo kreditavimą

Sudaryti SVV kategorijai priskiriamų gamybinio pobūdžio įmonių kreditų palūkanų dalinio dengimo fondą;

Didinti viešų pirkimų administravimo efektyvumą

Sukurti viešų pirkimo tokią sistemą, kuri garantuotų efektyviausią pasirinkimą kokybės ir kainos aspektais;

Sumažinti biurokratizmą verslo kontrolės sferoje

Aiškiai reglamentuoti kontroliuojančių institucijų kompetenciją;

Panaikinti aiškiai neapibrėžtas teisės aktų nuostatas;

Numatyti materialinę valdininkų atsakomybę dėl nepagrįstų sprendimų, turėjusių neigiamos įtakos verslo rezultatams;

Pagerinti veiklos licencijavimo tvarką, atsisakant formalių reikalavimų, bet sugriežtinant reikalavimus veiklos kokybei;

Sumažinti verslo kūrimo riziką

Taikyti paprastesnes įmonių likvidavimo procedūras;

Taikyti paprastesnę mokesčių administravimo sistemą verslo įmonėms tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kada jos nėra uždirbę pajamų;

Atleisti nuo socialinio draudimo įmokų įmonių vadovus ir specialistus tais atvejais, kada jų pagrindinė darbovietė yra kitur ir jų draudžiamosios pajamos viršija nustatytą dydį;

Įteisinti eksperimentinės (bandomosios) įmonės statusą;

Gerinti ES paramos fondų panaudojimą SVV sektoriuje

Sukurti ministerijų ir savivaldybių padalinius, atsakingus už projektų ES paramai gauti parengimą ir administravimą;

Pagerinti projektų vertinimo tvarką, atsisakant neobjektyvių vertinimo kriterijų;

Įtraukti į projektų rengimą mokslininkus bei sukurti jų motyvacijos mechanizmą;

Gerinti verslo sąlygas kaime

Parengti verslo kūrimo kaime galimybių studijas;

Parengti tvarką, leidžiančią operatyviai keisti žemės paskirti;

Parengti atskirus teisės aktus kaimo statyboms reglamentuoti;

Sukurti savivaldybių padalinius, atsakingus už projektų ES paramai gauti parengimą ir administravimą;

Parengti papildomų išlaidų dėl įvairių draudimų ir suvaržymų saugomose teritorijose kompensavimo mechanizmą;

Užtikrinti kaimo verslo energetinį aprūpinimą palankiomis sąlygomis;

Numatyti  PVM lengvatas kaimo įmonių produkcijai bei paslaugoms;

Didinti verslo įmonių valdymo efektyvumą

Įteisinti galimybę bendrovės vadovo funkcijas perduoti vykdyti juridiniam asmeniui pagal administravimo paslaugų teikimo sutartį;

Nesurenkamos planuotos VSDF (Sodros) įmokos

Didinti mokesčio bazę

Įmokų dydį įmonėje susieti su pelno apmokestinimu (Vidutinio darbo užmokesčio augimas ir atitinkamai įmokų didėjimas tūrėtų lemti pelno mokesčio dydį);

Didinti darbdavių atsakomybę už neoficialų atlyginimų mokėjimą

Pertvarkyti teisės aktus, kad darbuotojas ir nutraukęs darbo sutartį, reikalui esant teismo keliu galėtų įrodyti tikrąsias darbo pajamas

Sudaryti sąlygas darbo rinkoje konkuruoti vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat riboto darbingumo asmenims

Taikyti mažesnius įmokų tarifus riboto darbingumo asmenims bei vyresnio amžiaus žmonėms (pirmiausia – turintiems reikiamą darbo stažą);

Neišnaudojamos Lietuvos kaimo galimybės

Aktyviau plėtoti kaimo turizmą

Sumažinti ekonominės veiklos draudimus spec. teritorijose (parkuose, draustiniuose ir pan.);

Parengti tvarką, įpareigojančią atitinkamas institucijas operatyviai (ne ilgiau 1 mėn.) žemės paskirties keitimo klausimus:

Parengti ir patvirtinti aiškią bei paprastą statybų reglamentavimo tvarką kaime;

Teikti žymiai didesnę paramą, rengiant ir įgyvendinant kaimo turizmo plėtros projektus:

Numatyti atitinkamų institucijų ekonominę bei administracinę atsakomybę už kaimo turizmo plėtros rezultatus;

Skatinti kurti ir plėtoti verslą kaime

Parengti ir įgyvendinti kaimo verslo kūrimo ir plėtros programą;

Nustatyti maksimalų mokesčių naštos dydį kaimo verslo įmonėms;

Numatyti atitinkamų institucijų ekonominę bei administracinę atsakomybę už kaimo verslo plėtros rezultatus;

Neefektyvi valstybės ir savivaldos institucijų veikla

Nukreipti ministerijų ir joms pavaldžių instituciją veiklą svarbiausiems šalies ekonominiams bei socialiniams uždaviniams spręsti

Sujungti Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijas ir įsteigti Kaimo plėtros ministeriją, pavedant jai spręsti žemės ūkio produkcijos konkurencingumo vidaus ir užsienio rinkose didinimo bei ekonominės ir socialinės kaimo plėtros klausimus;

Peržiūrėti Ūkio ministerijos funkcijas ta linkme, kad svarbiausiais šios ministerijos uždaviniais taptų Lietuvos verslo konkurencingumo didinimas tarptautinėse rinkose bei smulkaus ir vidutinio verslo sąlygų gerinimas;

Didinti valstybės institucijų ir konkrečių darbuotojų  atsakomybę už ekonominės ir socialinės  plėtros rezultatus

Parengti efektyvias atitinkamų tarnybų bei darbuotojų motyvacijos sistemas, kad jie ekonomiškai būtų suinteresuoti rengti ir įgyvendinti konkrečius  ekonominės bei socialinės plėtros projektus, programas.

Didinti Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybę už mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą šalies ūkio efektyvumui didinti

Parengti teisės aktus ir kitus reikiamus dokumentus, skatinančius mokslininkus tirti objektyvias ir šalies ekonomikai aktualias problemas bei įgyvendinti efektyvius tyrimo rezultatus.

Sukurti perspektyvių jaunųjų mokslininkų „slėnį“;

Didinti savivaldos institucijų atsakomybę už kaimo ekonominės plėtros rezultatus

Parengti efektyvias atitinkamų tarnybų bei darbuotojų motyvacijos sistemas, kad jie ekonomiškai būtų suinteresuoti rengti ir įgyvendinti konkrečius kaimo ekonominės bei socialinės plėtros projektus, programas.

Blogėjančios užimtumo tendencijos darbo rinkoje

Išnaudoti laikmečio galimybes

(įgyvendinti „Žydrųjų vandenynų strategijos“ autorių Ch. Kim ir R. Mauborgne idėjas)

Sukurti papildomas darbo vietas, organizuojant atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo  mažo galingumo (buitinės paskirties) priemonių gamybą;

Plėsti gyventojų finansuojamų paslaugų vykdymą

Sukurti realias (ne formalias) galimybes pereiti prie individualios šiluminės energijos apskaitos atskiruose butuose, kuriuos savo lėšomis ir savarankiškai apšiltino jų savininkai;

Įpareigoti šilumos energiją tiekiančias organizacijas įrengti apšiltintuose butuose iki kito šildymo sezono įrengti sunaudotos šiluminės energijos apskaitos prietaisus;

Individualių butų šiluminės energijos prietaisų gamybą organizuoti Lietuvoje, tam panaudojant ES paramos fondų lėšas;

Sutvarkyti teisės aktus, kad nebūtų pažeidžiamos butų savininkų teisės patiems spręsti savo turto renovacijos klausimus (atsisakyti prievartos ir butų savininkų „reketavimo“, renkant lėšas ekonomiškai neefektyviems ir „specialiai išpūstiems pagal kainą“ projektams finansuoti;

Tautvydas Lukaševičius, Kazys Lukaševičius

Jūsų komentaras