Spa 20 2009
Šarūnas Vimbaras. Lietuvos iššūkis krizei – Tavo veiksmų planas valstybei
ĮVADAS
Šiame darbe daug nerašysiu, kad valstybės vadovai nesugeba vadovauti, kad visa sistema yra jau pasenus ir neneša jokios naudos. Situacija tikrai yra bloga ir visi tai mato ir žino. Šią susidariusią situaciją galima pakeisti greitai ir neskausmingai. Neskausmingai – turiu omenyje eilinius Lietuvos piliečius, kurie dirba sunkų darbą, moka didelius mokesčius (nežinia už ką) ir bando pragyvent iš centų, kurie lieka grįžus iš maisto prekių parduotuvės. Skausminga būtų tiems, kurie sėdi vadinamam viršuje ar kitaip dar vadinami oligarchais. Oligarchai tai visų pirma žmonės, kurie valdo bankus, monopolines įmones, jie ir padarė tą krizę, nes mūsų ,,protingieji valstybės vadovai“ nesugebėjo arba nenorėjo pamatyti kas vyksta Lietuvoje, nors paprasti piliečiai jau buvo pradėję šnekėti apie neadekvačias nekilnojamo turto kainas ir bankų teikiamas paskolas. Kyla klausimas, ar tikrai valstybės vadovai yra įžvalgūs ir verti, kad dirbtų tokį atsakingą darbą? Susidaro įspūdis, kad valstybės vadovai nevadovauja mūsų valstybei. Jie pataikauja tiems, kurie moka didelius pinigus, kad aukščiausia valdžia vykdytų monopolistų interesus. Kas toliau?
Iškyla klausimas, kodėl yra priiminėjami įstatymai, poįstatyminiai aktai, pataisos, kurie didina biurokratizmą. Teisinė sistema yra nesureguliuota, nors ji turėtų būti nepriekaištinga. Tai yra tikrai sunkus darbas ir reikalaujantis daug žinių, daug patirties ir nepriklausomybės nuo niekieno pinigų. Svarbiausia, kad įstatymus priiminėtų tie žmonės, kurie yra atsidavę mūsų valstybei ir jos ateičiai.
Mes nesinaudojame, tuo ką gauname dykai, aš kalbu apie gamtinius išteklius, apie žalią energiją, kuri mus ir išvestų iš šios krizės, ji sunaikintų tas įsisenėjusias monopolistines šaknis, neliktų skolų už elektrą, už dujas, už benziną, už anglį ir t.t.
Mes vis ieškome pavyzdžių iš kitų valstybių, vis bandom taikyti ir daryti, ką daro dauguma. Kodėl nieks nedaro ką daro mažuma, kodėl būtinai reikia elgtis, kaip beždžionėms? Visi labai nori būti panašūs į JAV, nes jau seniai ,,Amerika“ vadinama svajonių išsipildymo kraštas. Aš sutinku tuo aspektu, kad dirbdamas JAV žmogus gali pragyventi, bet niekas nesigilina kodėl. Visi galvoja, kad JAV turi stipriausią ekonomiką, stipriausią armiją ir t.t. JAV visa tai turi tik dėl to, kad ji vienintelė valstybė pasaulyje, kuri po II pasaulinio karo pabaigos nežinia kodėl, gali spausdinti neribotą kiekį pinigų ir leisti juos į apyvartą. Kai visos kitos valstybės to daryti negali ir skolinasi iš pasaulinio banko, kuris yra JAV. Ar gi tai normalu?
MANO VEIKSMŲ PLANAS
Įstatymai
Mano veiksmų planas prasidėtų nuo vieno įstatymo priėmimo, kuris padarytų pradžią susidorojimui su oligarchais ir žmonėm, kurie susiję su nusikalstamu pasauliu. Šis įstatymas labai gerai veikia Suomijoje. Kalba eina apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų dydis nustatomas remiantis prasižengusio asmens uždarbio dydžiu. ,, Suomijos leidinys “Savon Sanomat” pranešė, kad vienas šios šalies pilietis gavo net 111 888 eurų baudą už greičio viršijimą. Suomijoje baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus dydis nustatomas remiantis prasižengusio žmogaus uždarbio dydžiu. Šiuo atveju greitį viršijo milijonierius Jaris Baras, kurio pajamos 2007 metais kas mėnesį buvo 570 tūkst. eurų. Eismo taisykles jis pažeidė sausį Silijarvio vietovėje“. [1] Tai būtu labai geras pavyzdys mūsų teisiniai sistemai. Visi vairuotojai taptų lygūs kelyje, nebebūtų skraidančių prabangių mašinų už kurių vairų sėdi arogantiški asmenys. Pagalvokite, kiek galima būtų surinkti pinigų, kiek galima būtų išaiškinti mokesčių slėpimų ir nusikalstamo pasaulio atstovų. Dabar galime įsivaizduoti tokią situaciją. Pvz.; sustabdomas prabangaus automobilio savininkas už greičio viršijimą. Jis pateikia dokumentus automobilio ir pareigūnai užsirašo pažeidėjo duomenys ir siunčia į mokesčių inspekciją, kad būtų nustatyta informacija apie pažeidėjo pajamas. Jei pažeidėjo pajamos didelės nustatoma ir atitinkama bauda, o jei pažeidėjas niekur nedirba ir jokių pajamų neturi, tada jau galima pradėti tyrimą iš kur pas pažeidėją prabangus automobilis ir t.t.
Mirties bausmė, viešieji darbai
Gyvename XXI a., bet nusikaltimai daromi, kaip viduramžiais. Kalėjimai perpildyti, nusikalstamumas auga, nes įstatymai ir jų nuobaudos juokingos. Už žmogžudystę duoda 14 metų, ar tai ne per maža bausmė? Suprantama reikia atsižvelgti į tai ar tyčinė žmogžudystė ar nelaimingas atsitikimas. Aš kalbu apie tyčines ir baisias žmogžudystes, kurias padarė, maniakai, recidivistai ir kitos visuomenės atmatos. Kaliniams yra skiriama 244 mln. Lt per metus.[2] Kodėl žmonės turi išlaikyti kalinius, kurie sėdi už žiaurius nusikaltimus. Mano siūlymas būtų atnaujinti mirties bausmę. Tai padėtų sumažinti nusikalstamumo augimą, padėtų sumažinti išlaidas kalinių išlaikymui. Nereikia išlaikyti nepataisomo žmogaus, jį reikia ,,utilizuoti“, tai būtų pavyzdys kitiems, kurie pagalvotų prieš darant nusikaltimą. Gyvybė yra svarbi kiekvienam žmogui ir ne kiekvienas rizikuotų ją prarasti.
Kaliniams galėtų būti skiriama daugiau viešųjų darbų, tvarkyt aplinką, rinkti šiukšles ir kitų naudingų visuomenei darbų. Tai naudinga visai valstybei, galima sutaupyti nemažai pinigų ir aplinka būtų švaresnė. Kaliniai, kaip kiti Lietuvos piliečiai, turėtų dirbti ir mokėti mokesčius.
Policija
Policijos darbui ir kontrolei reikia skirti didelį dėmesį, nes VRM šiuo metu to padaryti nelabai sugeba. Vadinamoji prevencija yra tik tai pavadinimas, kurį dažnai vartoja žiniasklaida. Kalbant apie kelių policiją, situacija tikrai prasta. Vyrauja korupcija, savivaliavimas, o apie prevenciją net nėra ką kalbėti. Bet čia nėra vien policijos kaltė, nes policininkų algos mažos, jų veiksmai esant nusikalstamai situacijai yra suvaržyti, nelogiškais procedūriniais įgaliojimais. Jis negali jiems nusižengti, nes bus apkaltintas įgaliojimų viršijimu ir savivaliavimu. Daugumoje išsivysčiusių pasaulio šalių policininkai yra gerbiami, nes visi žmonės žino, kad policija be reikalo nesustabdys, kad policininkas nereikalaus kyšio, o jei padarei smulkų nusižengimą, policija tave įspėja. Lietuvoje to nėra. Iš šono pažiūrėjus atrodo, kad policininkai taip ir laukia, kad būtų padarytas nusižengimas, tada iš to galima pasipelnyti ar parodyti, kad policija dirba. Kitas pavyzdys, jei policija sustabdo kokį įtakingą asmenį, jie bijo jį nubausti, nes žino, kad gali netekti darbo. Policijos nereik bijoti, ją reikia gerbti, bet Lietuvoje yra atvirkščiai.
Siūlyčiau kiek įmanoma padidinti finansavimą policijai, sugriežtinti darbo stebėjimą, įvesti pataisų įstatymuose, kurie padėtų policijai lengviau ir greičiau atlikti savo pareigą. Policininkas turi žinoti, kad jam suteikiamos visos socialinės garantijos ir pakankamas atlyginimas. Uždrausti naudoti pasenusius ir naujesnius radarus, kurie nepateikia jokių įrodymų apie nusižengimą. Pastatyti daugiau fotokamerų, tai sumažintų kyšininkavimą.
Mokesčiai
Valdžia pradėjo mokesčių kėlimą, matome, kad pirmas pusmetis nedavė jokių rezultatų. Bet jie nepasiduoda ir galvoja, kad jei dar pakels mokesčius tai viskas išsispręs. Klaidingas mąstymas, nes mokesčių kėlimas niekada nepasitvirtino ir nepasitvirtins. Norint, kad ekonomika atsigautų ir atsistatytų, reikia suteikti mažam ir vidutiniam verslui galimybę augti ir plėstis. Lietuvoje nėra nieko panašaus į paramą mažam ir vidutiniam verslui, kaip kituose užsienio šalyse. Reikia sumažinti mokesčius naujam verslui, jam suteikti galimybę įsitvirtinti rinkoje, kad jis galėtų plėstis. Suteikti 6 mėnesių laikotarpį veiklos plėtimui. Šiuo metu pradėjus naują verslą, tave iškart pradeda atakuoti mokesčiai dar net nepradėjus ,,įsivažiuoti“. Verslas kuriam būtų suteikta tokia galimybė, po metų ar dviejų atneštų daug daugiau pinigų į valstybės biudžetą.
Elektra
Žmonės naudojo ir naudos elektrą, tik ne visi už ją gali ar nori susimokėti. Tai didelė problema, bet ją galima išspręsti. Galime paimti pavyzdį iš kitų šalių, pavyzdžiui iš Didžiosios Britanijos. Ten elektra pildoma kortelėmis, nes daugumoje namų pastatyti aparatai, kurie išjungia namuose elektros tiekimą kai baigiasi papildymas. Nėra skolų elektros tiekėjams, kiekvienas žmogus žino, kad elektros vartojimas tiesiogiai priklauso nuo jo paties. Mano manymu tai būtų efektyvu ir Lietuvoje.
Mūsų Kariuomenė
Kiekviena valstybė privalo turėti savo kariuomenę, bet jos išlaikymas ir finansavimas turi būti apskaičiuojamas pagal valstybės išgales ir kariuomenės naudą pačiai valstybei. Lietuva kas metus skiria apie milijardą litų kariuomenės išlaikymui. Visas ginklavimasis ir kariuomenės aprūpinimas yra išpūstas ,,oro burbulas“, nes perkama nereikalingi brangūs daiktai. Turime pavyzdį, kai buvo nupirktas transportas, kurio paskirtis gabenti balistines raketas. Mes tokių neturim ir neturėsim, nes jų mums nereikės. Ar tas atvejis su dviem 25 metų senumo laivais. Dar vienas įdomus atvejis, kuris nelabai afišuojamas informacinėse priemonėse. Mūsų kariuomenė perka šovinius iš Lietuvos, nors Čekai tokius pat šovinius pardavinėja dvigubai pigiau. Kas įdomiausia, kad kareiviai neiššaudo visų šovinių per treniruotes, tada tuos šovinius iššaudo i orą, kad vėl būtų užsakyta nauja partija. Dabar pagalvokite, kur logika? Lietuvai nėra prieš ką kariauti, o nebent prieš latvius, (vieni į kitus batus ir kepures bemėtydami).
Mano pasiūlymas būtų apkarpyt kariuomenės biudžetą, smarkiai sumažinti etatus, nes penktadalis iš jų neatneša jokios naudos mūsų valstybei. Lietuvai kariuomenė reikalinga tik tam, kad palaikytų tvarką valstybės viduje ir suteiktų pagalbą ekstra atvejais, tokiais kaip gamtos stichijų padarytoms žaloms stvarkyti, riaušių numalšinimams, policijos pagalbai… Mums reikia tik profesionalios kariuomenės, kur tarnautų žmonės, kurie atsidavę ir paskyrę savo gyvenimą kariuomenei. Reikalingas žmogus, kuris prižiūrėtų KAM išlaidas ir jų poreikį Lietuvai. Jis būtų atsakingas tik prezidentui.
Neoficialiais duomenimis buvo paskaičiuota, kad jei nebūtų karinės pramonės žmonės galėtų dirbti tris kart per savaitę.
Švari energija
Pats svarbiausias dalykas kiekvienai valstybei yra energija ir jos gavimas. Visos išsivysčiusios valstybės eina link švarios ir nieko nekainuojančios energijos. Mūsų Valstybė net nepažiūri į tokią galimybę, nes tada būtų suduotas labai didelis smūgis monopolistams, tokiems kaip ,,Mažeikių nafta“, ,,Lietuvos energija“, ,,NDX energija“, VST …
Lietuvos klimatas yra tinkamas vystyti daugumai atsinaujinančių energijos šaltinių rūšių:
· saulės energija;
· vėjo energija;
· geoterminė energija;
· jūros bangų energija;
· biokuro auginimas.
Pateiksiu internete publikuojamus skaičiavimus, kurie parodo mūsų valstybės realias galimybes gyventi naudojant švarią ir nebrangią energiją.
Vidutinės metinės saulės spindulinės energijos ekspozicijos vidurkis Europoje yra labai artimas Lietuvos vidurkiui ir sudaro apie 1000 kWh/m2 (apie ekvatorių – 2000 – 2500 kW/m2 per metus). Nepaisant to, fotoelektrai Europos Sąjungos direktyvose skiriama didelė reikšmė. 2020 m. vien tik ES-15 (senosiose ES šalyse) iš šio šaltinio numatoma pagaminti 42 TWh elektros energijos, kas sudarytų apie 5 % nuo visos ES pagamintos elektros ir apie 25 % nuo visame pasaulyje iš saulės pagamintos elektros. [3]
Bet kurios vietovės metiniai saulės energijos ištekliai įvertinami vidutinėmis daugiametėmis metinėmis saulės ekspozicijomis konvencinėse saulės energinės erdvės plokštumose. Įvertinus saulės energijos išteklius visose šalies vietovėse, sudaromos šalies metinių (arba kito laikotarpio) saulės energijos išteklių lentelės ir žemėlapiai.
Kai kurie reikšmingesni Lietuvos saulės energijos išteklių duomenys pateikti 1, 2 ir 3 lentelėse, o vidutinė daugiametė saulės ekspozicija horizontalioje plokštumoje per laikotarpį nuo balandžio 1d. iki spalio 31 d. pateikta žemėlapyje (1 pav.).
1 lentelė. Daugiametė vidutinė pilnutinė saulės ekspozicija kWh/m2, tenkanti horizontaliam paviršiui kiekvieną mėnesį ir per visus metus Lietuvos HMS
| Vietovė
(HSM) |
01 mėn. |
02 mėn. |
03 mėn. |
04 mėn. |
05mėn. | 06mėn. | 07 mėn. |
08mėn. | 09mėn. | 10 mėn. |
11mėn. | 12mėn. | Per metus |
| Šilutė | 15 | 33 | 72 | 106 | 154 | 169 | 161 | 143 | 96 | 55 | 16 | 9 | 1029 |
| Nida | 14 | 31 | 72 | 108 | 155 | 171 | 165 | 148 | 97 | 54 | 17 | 10 | 1042 |
| Kaunas | 16 | 33 | 70 | 99 | 146 | 155 | 150 | 138 | 90 | 52 | 16 | 19 | 976 |
| Vilnius | 16 | 34 | 69 | 93 | 142 | 146 | 142 | 136 | 84 | 50 | 17 | 10 | 939 |
| Telšiai | 14 | 32 | 69 | 104 | 154 | 168 | 156 | 141 | 96 | 55 | 19 | 11 | 1018 |
| Šiauliai | 13 | 31 | 68 | 100 | 154 | 163 | 153 | 142 | 94 | 53 | 17 | 9 | 996 |
| Klaipėda | 12 | 31 | 67 | 102 | 155 | 168 | 161 | 147 | 94 | 53 | 16 | 8 | 1013 |
| Vėžaičiai | 13 | 32 | 67 | 104 | 153 | 154 | 155 | 140 | 94 | 53 | 14 | 8 | 988 |
| Utena | 15 | 33 | 67 | 96 | 145 | 151 | 147 | 133 | 84 | 50 | 16 | 8 | 946 |
| Biržai | 8 | 27 | 65 | 96 | 148 | 156 | 151 | 135 | 83 | 46 | 9 | 2 | 926 |
| Dotnuva | 10 | 29 | 70 | 103 | 154 | 164 | 158 | 145 | 92 | 50 | 11 | 3 | 989 |
| Dūkštas | 9 | 28 | 65 | 97 | 150 | 157 | 153 | 137 | 84 | 47 | 10 | 1 | 938 |
| Kybartai | 20 | 37 | 74 | 103 | 148 | 157 | 152 | 140 | 93 | 56 | 21 | 14 | 1015 |
| Lazdijai | 19 | 37 | 74 | 103 | 150 | 159 | 153 | 142 | 94 | 56 | 20 | 13 | 1021 |
| Varėna | 11 | 31 | 68 | 94 | 147 | 152 | 147 | 142 | 85 | 48 | 11 | 3 | 939 |
2 lentelė. Saulės spindėjimo trukmė Lietuvos HMS
| Vietovė
(HMS) |
01 mėn. |
02
mėn. |
03
mėn. |
04 mėn. |
05
mėn. |
06
mėn. |
07 mėn. |
08
mėn. |
09
mėn. |
10 mėn. |
11
mėn. |
12
mėn. |
Metai |
| Šilutė | 39 | 68 | 131 | 185 | 263 | 287 | 274 | 246 | 169 | 103 | 41 | 30 | 1836 |
| Nida | 37 | 65 | 131 | 189 | 265 | 290 | 281 | 254 | 171 | 102 | 42 | 30 | 1857 |
| Kaunas | 40 | 68 | 128 | 175 | 251 | 265 | 256 | 238 | 160 | 99 | 41 | 30 | 1751 |
| Vilnius | 41 | 70 | 126 | 165 | 243 | 250 | 243 | 234 | 150 | 96 | 42 | 30 | 1690 |
| Telšiai | 37 | 66 | 126 | 182 | 263 | 286 | 266 | 242 | 169 | 104 | 45 | 32 | 1818 |
| Šiauliai | 36 | 65 | 125 | 176 | 263 | 277 | 261 | 243 | 167 | 100 | 42 | 29 | 1784 |
| Klaipėda | 34 | 65 | 122 | 180 | 264 | 285 | 274 | 252 | 167 | 100 | 40 | 28 | 1811 |
| Vėžaičiai | 35 | 66 | 123 | 182 | 262 | 263 | 265 | 241 | 166 | 101 | 38 | 28 | 1790 |
| Utena | 39 | 68 | 123 | 170 | 248 | 259 | 252 | 229 | 151 | 95 | 40 | 28 | 1702 |
| Biržai | 28 | 59 | 119 | 170 | 254 | 266 | 258 | 233 | 149 | 89 | 29 | 16 | 1670 |
| Dotnuva | 31 | 62 | 128 | 180 | 263 | 279 | 269 | 249 | 163 | 96 | 32 | 20 | 1772 |
| Dūkštas | 29 | 60 | 120 | 171 | 256 | 268 | 261 | 236 | 151 | 90 | 30 | 17 | 1689 |
| Kybartai | 47 | 75 | 134 | 180 | 254 | 268 | 260 | 241 | 165 | 105 | 48 | 38 | 1815 |
| Lazdijai | 46 | 74 | 134 | 181 | 257 | 271 | 262 | 244 | 166 | 105 | 47 | 36 | 1823 |
| Varėna | 32 | 64 | 125 | 167 | 252 | 260 | 252 | 243 | 151 | 92 | 33 | 20 | 1681 |
1 pav. Vidutinės daugiametės pilnutinės spindulinės saulės energijos kWh /m2, gaunamos Lietuvoje horizontalioje plokštumoje per laikotarpį nuo 04 01 d. iki 10 31 d., pasiskirstymas šalies teritorijoje. 4
Išanalizavus lentelėse pateiktus duomenis, galima nustatyti perspektyviausias, vidutinio perspektyvumo ir mažiau perspektyvias Lietuvos sritis saulės energetikai plėtoti. Nesunku nustatyti, kad prie perspektyviausių sričių priklauso Vakarų Lietuva: Nida, Šilutė, Lazdijai, Kybartai, Klaipėda, kur vidutinė daugiametė saulės ekspozicija per metus horizontaliojoje plokštumoje yra tarp 1042 kWh/m2 (Nida) ir 1013 kWh /m2 (Klaipėda), o plokštumoje, statmenoje saulės spinduliui – atitinkamai 1439 kWh /m2 ir 1402 kWh /m2.
Vidutinio perspektyvumo sritis yra Vidurio Lietuva: Šiauliai, Dotnuva, Vėžaičiai, Kaunas, kur tokia pati ekspozicija horizontaliojoje plokštumoje yra tarp 996 kWh /m2 (Šiauliai) ir 976 kWh /m2 (Kaunas), o plokštumoje, statmenoje saulės spinduliui – atitinkamai 1380 kWh /m2 ir 1354 kWh /m2.
Šiek tiek mažiau perspektyvi sritis yra Rytų Lietuva: Utena, Varėna, Vilnius, Dūkštas, Biržai, kur šie skaičiai horizontaliajai plokštumai yra 946 (Utena) – 926 kWh /m2 (Biržai), o statmenai saulės spinduliui plokštumai – 1316 (Utena) – 1290 kWh /m2 (Biržai). 5
Šie duomenys apibendrinti 3 lentelėje.
3 lentelė. Lietuvos regionų perspektyvumas pagal saulės energijos išteklius
| Lietuvos HMS |
Pilnutinė spindulinė energija per metus Eh, kWh/m2 |
Pilnutinė spindulinė energija per metus En, kWn/m2 |
Perspektyvumas |
| Klaipėda, Kybartai, Telšiai, Lazdijai, Šilutė, Nida |
1015 – 1042 | 1405 – 1439 | Didžiausiais |
| Utena, Kaunas, Vėžaičiai, Dotnuva, Šiauliai |
946 – 1042 | 1316 – 1380 | Vidutinis |
| Biržai, Varėna, Dūkštas, Vilnius |
926 – 939 | 1290 – 1306 | Mažiausias |
Kadangi Lietuva yra nedidelė šalis, tai skirtumai tarp ekspozicijų atskirose HMS nėra dideli. Apibendrinus pateiktą informaciją, galima teigti, kad pagrindiniai saulės energijos išteklių pasiskirstymo dėsningumai šalies teritorijoje yra šie:
* didžiausi saulės energijos ištekliai yra vakarinėje šalies dalyje prie jūros (maksimali metinė ekspozicija horizontaliojoje plokštumoje Nidoje 1042 kWh/m2),
* mažiausi saulės energijos ištekliai yra šiaurės rytinėje ir rytinėje šalies dalyje (minimali metinė ekspozicija horizontaliojoje plokštumoje Biržuose 926 kWh/m2),
* vidutinė metinė ekspozicija horizontaliojoje plokštumoje Lietuvoje yra apytiksliai 1000 kWh/m2 (984 kWh/m2),
* galima didžiausia vidutinės metinės ekspozicijos horizontaliojoje plokštumoje nuokrypa nuo šalies vidurkio bet kuriame Lietuvos teritorijos taške sudaro ne daugiau, kaip 5,9 %.
Palyginimui galima pateikti Lietuvos ir kai kurių Europos šalių, kurios remia ir plėtoja saulės energetiką, daugiametes vidutines pilnutines saulės ekspozicijas horizontaliojoje plokštumoje:
* Vokietijoje – 967 – 1212 (pietinėje dalyje) kWh/m2,
* Austrijoje – 1106 kWh/m2 (Vienoje),
* Anglijoje – 700 kWh/m2,
* Lietuvoje – 926 – 1042 kWh/m2. 6
Mūsų valstybė gali be jokių abejonių tapti energetiškai nepriklausoma, nuo kitų šalių iš kurių mes perkame energiją. Viską pakeistume švaria energija, namai šildytų patys save, elektra gamintųsi pati, transportas taptų tylesnis ir švaresnis, nereikėtų kvėpuoti nuodingom dujom, nustotume naudoti dujas, anglį, medieną. Siūlyčiau skatinti privačius asmenis, statančius savo būstą, įrengti saulės energiją naudojančius įrenginius, dalinai kompensuojant šiems įrenginiams panaudotas lėšas.
Svarbiausia žmonėm nebereikėtų mokėt mokesčių už šilumą ir elektrą. Suprantama, kad reikia nemažai pinigų investuoti į tokius projektus, bet palaipsniui jie atsipirktų, nes energiją galima parduoti ir kitoms šalims. Taip pat išsaugotume mūsų gražią gamtą. Čia buvo tik apie saulės energijos panaudojimą, dar liko vėjas, biokuras, jūra, geoterminė energija….
Tikiuosi, kad suteiksiu naujų minčių ir vilčių Lietuvai.
Šarūnas Vimbaras
Įvertinkite šį įrašą:
Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 902 (taip pat galite skaityti per RSS)