Spa 03 2009
Tinka kapinėms tvarkyti
Žmogus dėl saugumo gali kalnus nuversti. Saugumas gali būti įvairiose srityse, tame tarpe ir saugumas nuo streso. Deja, bet nežinojimas arba abejonės dėl ateities yra didžiausios streso šaknys. Ir žmogus prisigalvoja daug dalykų, kurie paaiškina nežinomus reiškinius. O kadangi pagrįsti negali, tai vadina tikėjimu. Priklausomai nuo savo tikėjimo, gali pasirinkti žmogaus atsiradimo versiją. Kai kam patinka Darvino, o kai kam Biblijoje išdėstytas variantas.
Apie vieno tokią, kuri jau tapo gamybininkų biblija, aš ir užsiminsiu. Kadangi dažnai tenka paminėti, kad pakankamai neblogai žinau Apribojimų teoriją, tai beveik visi prisimena butelio kakliukus. Į klausimą, ar knyga tinkamai aprašo jūsų versle esančias problemas, visada gauni teigiamą atsakymą. Bet ar jūs ką nors padarėte, kad išspręstumėte problemas? Atsakymas dažniausiai neigiamas. Visi skaitė, bet niekas nieko nedarė – praktiškai Biblija. O jeigu rimtai, tai kodėl nieko nepritaikėte? “Pas mus specifika”, – va toks standartinis atsakymas. Nejaugi jūs manote, kad jūsų problema yra unikali ir niekas jau pasaulyje nebandė jos spręsti? Ir turbūt išsprendė pakankamai efektyviai. Kodėl visada pateikti pavyzdžiai uždeda šabloną mąstymui?
Pabandykime pažiūrėti, kas yra tas butelio kakliukas – tai ribojantis faktorius uždirbti pinigus. O kokie jie yra?
1. Rinka – tuo gali pasigirti didelės arba specializuotos nišinės įmonės. Turite užimti nemažiau negu 50% pasaulinės rinkos. Lietuvoje tokios įmonės gal būtų trys.
2. Pardavimai – kai visus (>99%) užsakymus įvykdome laiku ir pilnai. Praktiškai dabar visos Lietuvos įmonės susiduria su būtent tokia situacija. O dabar pasakykite, kokia gali būti pardavimuose specifika? Tiktai techninė dalis, o va pardavimų organizavimas yra visur vienodas. Ir tai turi veikti kaip geras fabrikėlis, o tam reikia aiškaus pardavimų proceso. Jeigu jo nėra, tai… jau ne specifika, o KVV.
3. Veikla apribojimu gali būti tik tada, kai nespėjame vykdyti užsakymų laiku, nes dirbame 24×7 ir turime įrengimų, kurių apkrovimas didesnis negu 85%. Va tada galime kalbėti apie apribojimą įmonės viduje. Bet man ne kartą teko matyti, kai švaistomas laikas ir susitvarkius vidaus procesus, vis vien pardavimai nespėja nešti užsakymų.
4. Apyvartinės lėšos, kai yra užsakymų, yra laisvų išteklių užsakymams atlikti, bet vėluojama, nes laiku neatsiskaitoma su tiekėjais.
Ir tada yra tik vienas sprendimas – gerinti pinigai-pinigai ciklą. Visi kiti matavimai tik klaidina priimant sprendimus. Į ką reikia koncentruotis?
1. Trumpinti kliento susimokėjimo laiką, dar kitaip atidėjimus.
2. Trumpinti gamybos laiką.
3. Trumpinti tiekėjų pristatymo laiką.
Nors ir sutariam, kad tai pagrindiniai veiksmai, kuriuos reikia atlikti, bet jau kitą minutę daromos grubios klaidos:
1. Užsakoma daugiau negu reikia. Kam man tą nuolaida, jeigu aš neturiu jai pinigų.
2. Gaminama daugiau, negu buvo užsakytą, nes tada geresni našumo rodikliai. Dabar reikia ne našumo rodiklių, o grynų pinigų, o perteklinė gamyba užšaldė pinigus ir pailgino pinigų gavimo laiką. Dviguba žala!
3. Atsivežant mažas partijas medžiagų iš tiekėjų stengiamasi užpildyti fūras. Bet koks papildomas pirkimas vėl suvalgo pinigus, kurių mes ir taip neturime. Jau geriau sumokėti truputį brangiau už pustuštę fūrą, negu prisipirkti nereikalingų medžiagų.
4. Neišparduoti nereikalingų medžiagų mažesne kainą, negu buvo įsigyta. Mums reikia pinigų ir reikia parduoti viską, ką galima. Na, nebent tai jau užstatyta bankui. Bet tai vis vien gauti pinigai.
Visai nesenai parduotuvėje mačiau pardavinėjamas durpes, kurios skirtos … neatspėsite, kam? Ogi kapinėms tvarkyti. Šiaip tai durpės naudojamos sodininkystei, bet durpių pardavėjai nusprendė pateikti daugiau pavyzdžių, kur galima naudoti durpes, kad žmonės neapsiribotų šablonišku mąstymu.
Taigi pateikiau pavyzdį, kai knygoje pateikti principai gali išgelbėti keletą įmonių iš patekimo į kapines. Nors jeigu problemos kyla su pinigų srautais, tai dažniausiai vadovai bėga skolintis į bankus. Nes tai padaryti lengviau, negu sutrumpinti gamybos laiką arba sumažinti investicijas į žaliavas. O kai ateina laikas gražinti skolą, ją perskolina kitame banke. Taip daro prasilošę azartinių lošimų lošėjai, o tokia sistema dažniausiai užsibaigia kapinėmis.
Va, ir gaunasi, kad kai įmonei trūksta apyvartinių lėšų, tai teoriškai – arklys, bet praktiškai – miręs.
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +8, balsavo 8 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 1,033 (taip pat galite skaityti per RSS)
