Rgs 29 2009
Švietimo reforma: eksportuosim diplomatus
Turbūt visi sutiksime su tuo, ką pastaruoju metu ne kartą įvairiose auditorijose kalbėjo ir A. Kubilius, ir I. Šimonytė: Lietuvą išgelbės eksportas. Jei mes, visuomenė, norime gyventi turtingai, turime gaminti tai, ką galėtume parduoti užsienio rinkose. Pageidautina jau dabar ir ateityje.
Šį trumpalaikį ir ilgalaikį Lietuvos TIKSLĄ (dėl kurio, kaip minėjau, niekas nesiginčija) prisiminiau netyčia nugirdęs TV diskusiją (LRT “Paskutinis klausimas”). Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasakė, kad populiariausios šiemet specialybės tarp pirmakursių buvo (ne eilės tvarka):
- vadyba,
- medicina,
- teisė,
- politikos mokslai.
Man tai buvo naujiena, nes šių metų poreforminių pirmakursių stojimo rezultatų neteko matyti (gal ką praleidom?).
Ar nėra prieštaravimo tarp to, kad “reikia ką nors eksportuoti”, ir tarp to, kad “lai studijų reikalingumą apsprendžia rinka”?
Tarkime, kad dalis būsimų medikų dirbs vaistų/sveikatos įrangos gamybos srityje, valio. Tarkime, dalis vadybininkų užkurs biznius, kurie gamins kažką užsieniui, valio valio. Tarkime, kad įvyks stebuklas ir aukštosios mokyklos, iki šiol gaminusios vadybininkus biurams ir darbo biržoms, staiga ims juos gaminti gamykloms. Duokdie. Tačiau kaip eksportą (Lietuvos konkurencingumą) didins teisininkai ir diplomatai/valdininkai? Raštais ir kalbomis?
Ką mes eksportuosime? URM’o diplomatus su jų šeimos nariais?
“Jeigu verslas nesuranda sau sėkmingų verslo sričių, rinkų, jei verslas nesugeba pasinaudoti priemonėmis, mes už verslą to nepadarysime” (A. Kubilius, 2009-09-09)
Tikrai už verslą rinkų nesurasite, Premjere, ir nebeieškokite. Jei patys naujų rasim, tuomet galėsite įteikti kokį prestižinį apdovanojimą, pagerbti. Į iškilmingą konferenciją galės sugužėti iškilūs teisininkai, diplomatai, visokio plauko valdiškų departamentų direktoriai ir kiti svarbūs Lietuvai asmenys. Svarbiausia, prestižiškai išsilavinę.
Kaip žinia, Premjeras yra išsakęs siekį – valstybę valdyti kaip pasaulinio lygmens privataus verslo kompaniją. O privačioje kompanijoje, net ir ne pasaulinio lygio, vadovas nekiš pinigų į tas sritis, kurios įmonei neneša naudos. Leis žmones tik į tuos seminarus, mokymus, kurie padės užkamšyti kompetencijos spragas, kurios trukdo uždirbinėti dabar arba gali trukdyti ateityje. Nebent dalis mokymų bus finansuojama ES lėšomis… Bet valdininkai, diplomatai, teisininkai univerkėse yra kepami troškinami, deja, už litus, ne eurus.
Ir dar. Privačioje kompanijoje visi veiksmai idealiu atveju yra subordinuojami į įmonės pagrindinį tikslą. Kai atsiranda dilema ir tenka rinktis, žiūrima į pagrindinį tikslą. Kitas žingsnis – matavimai… TV laidoje buvo gražu žiūrėti, kaip skirtingose barikadų pusėse stovintys pašnekovai bandė aiškintis, ar pavyko švietimo reforma, ar nepavyko. Visi teisūs, nes kaip matuoti reformos pasiekimus, susitarta nebuvo.
Su švietimo reforma, panašu, gavosi taip: priėmė A. Kubiliaus bendrovė praktikantą G. Steponavičių personalo vadybininku, tai šis paklausė, ko darbuotojai norėtų mokytis, ir išleido visus už “valdiškus” pinigus plėsti jerundicijos. Dabar smulkieji akcininkai (Seimo opozicija) bando tą praktikantą atleisti, bet ir tūpam aišku, kad neklystančio menedžmento nepajudinsi. Juk nei nužudė ką, nei papjovė, nei išprievartavo.
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +5, balsavo 5 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 4,731 (taip pat galite skaityti per RSS)
Tai kad LT nėra jokio mokslo. Na nebent pradinis. Ir truputis vidurinio gali lygiuotis i kitas salis (pagrinde del dideliu kruviu). O ir mokoma daugiau atsiminti o ne suprasti.
O universitetinio isilavinimo ir mokslo pas mus aplamai nera. Yra tik iliuzija.. visi lyg ir mokos.. lyg ir diplomus gauna lyg ir kaska zino. kol praktikoj neprireikia. As jau nekalbu apie vertinimo kriterijus.. kai universitetinio darbo pagrindinis vertinimo kriterijus.. kiek tu pacitavai straipsniu su ISI indeksu. absurdas.
[Atsakyti]
Marius atsakymas:
Rugsėjis 29th, 2009, 11:56
Na nereikia taip kategoriškai. Mokslas ir paskaitos universitete, tai juk du skirtingi dalykai. Mokslą ir rimtą mokslą Lietuvoje yra kas daro – aišku tai dažniausiai finansuojama iš komercinio sektoriaus lėšų, o ne valstybės, bet mokslas nuo to ne prastesnis.
Sakyčiau yra bendra švietimo sistemos problema – tinkamai paruoštų švietimo sistemos darbuotojų trūkumas. O kadrai kaip žinia lemia viską
Jeigu pažiūrėti detaliau tai, skirtinguose lygiuose situacija labai skirtinga:
- Ikimokyklinis ygdymas
- Pradinė mokykla
- Pagrindinė mokykla
- Vidurinė mokykla
- Profesinė mokykla
- Aukštoji mokykla
Todėl sakyti kad valstybės TIKSLĄ reikia pradėti diegti tik nuo paskutinio laiptelio – nevisai efektyvu
[Atsakyti]
julius atsakymas:
Spalis 2nd, 2009, 02:32
Mokslinio darbo (ne vienintelis, beje) kriterijus yra kiek tave cituoja, o ne kiek tu cituoji. O buti pacituotam truputeli sudetingiau, nei cituoti paciam
Kita vertus, sutinku, kad LTU universitetai dabar nekokie. Trecia vertus, kai dauguma studentu dirba uzuot mokesi, ko juos galima ismokyti? Kiek prisimenu is savo studiju, dirbantys retai budavo ko nors verti kaip studentai, ypac vyresniuosiuose kursuose, kur jau reiketu remtis tuo, ko, deja, neismokai anksciau.
[Atsakyti]
Dazniausiai rasau komentarus kad vienaip ar kitaip pasigincyti su autoriumi
Taciau si karta nelabai ka su galvazmogupuosia ir pasigincysi. Teisybe parasyta.
Pridesiu tik kad pasaulinio lygio kompanijose vadovu elgesys bei pasiekimai / nepasisekimai yra detaliai ivertinami akcininku, kurie ir kuria kompaniju zaidimo taisykles. Vadovai dazniausiai buna tik taisykliu vykdytojai ir nesa didele atsakomybe uz pasekmes.
Beje straipsniui tiktu ir pavadinimas eksportuosim diplomus
[Atsakyti]
Nesupratau kas blogai. Laisvosios rinkos Juodoji ranka ant aukštojo mokslo blogai? Blogai, kad ruošiami valdininkai universitetuose? (bet dabar esantys valdininkai irgi blogi, tiesa?) Aukštosios mokyklos vadybininkus taip pat ruošia blogai? Viskas, kas paminėta yra blogis? Kas?
[Atsakyti]
dali.us atsakymas:
Rugsėjis 29th, 2009, 22:29
blogai yra tai.. kad LT aukstosios truoshia bakalaurus ir magistrus, kurie veliau skins apalesinus ispanijoje ar plaus viesbucius UK
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Rugsėjis 29th, 2009, 22:52
Blogai ne tai, kad aukštosios mokyklos ruošia vadybininkus, valdininkus ar ką kita. Mano manymu, blogai tai, kad “laisva rinka” nulemia investicijas į tokias kompetencijas, kurių Lietuvai tikrai netrūksta.
[Atsakyti]
Giedrius V. atsakymas:
Rugsėjis 30th, 2009, 16:44
Sutinku, dabar belieka išsiaiškinti kas nulemia tokius studentų pasirinkimus ir pasiūlyti sprendimą, kaip nukreipti studentus į tas studijų programas, pagal kurias parengti specialistai galėtų įgyvendinti Lietuvos strateginius tikslus. Pastaruosius taip pat reikėtų dar kartą apgalvoti, nes Lietuva, kuri nepasižymi jokiais kitais, kaip tik žmogiškieji ištekliai tik juos ir gali “eksportuoti”, tačiau kas tuomet liks Lietuvoje?.. Manau, tai gana plati tema diskusijoms, tačiau diskutuoti tegu kviečia tinklaraščio šeiminikai
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Spalis 1st, 2009, 01:20
Manau, paprastas tyrimukas-apklausa nesunkiai atskleistų studentų tokio pasirinkimo motyvus, čia ne problema. Gal net jau yra tokie tyrimai.
Klausimas, kaip nukreipti studentus į kitas programas, taip pat iš pažiūros nesudėtingas. Pasakom, kad jos bus nemokamos, kad bus mokamos tokios ir tokios pagerintos stipendijos, aktyviai (realiai) į mokymo procesą įtraukiam darbdavius ir tiek žinių. Bet šitai, žinoma, neįmanoma. Nes reformos tikslas – laisva rinka, “kuri viską sustatys į vietas”.
Kitaip tariant, niekas negali pasakyti, kokių specialybių paklausa bus 2013 metais, kai baigsiu šiemet pradėtas studijas. Nepataikymas į spėjamą paklausą kai kam kainuos 15 m. kredito. O kas tuomet, kai paaiškės, kad studijos buvo kokybiškos, dėstytojai faini, padarė mane specialistu, tačiau tokiam specialistui nėra kas Lietuvoj veikti, nors prieš ketverius metus buvo? Aišku, kiekvienas turi galvoti savo galva, valstybė negali baksnoti pirštu ir versti mokytis tą ar aną, tačiau jei valstybės tikslas yra užimtumas ir didelė darbo vietose kuriama vertė (na ok, šiuo metu tikslas – biudžeto subalansavimas), tai gal tam tikros kryptys, atitinkančios valstybės viziją, galėtų būti? Kiek šansų, kad laisva rinka, džiunglės, sustatys taip, kad Lietuvoje bus daug gerai apmokamų darbo vietų, kurios kuria didelę pridėtinę vertę?
Beje, dar dažnai girdimas argumentas “už” šitą švietimo reformą: geriau kažką daryti, nei nieko nedaryti. Gal, tačiau bet kokiu atveju sveika susitarti dėl norimo rezultato.
Ponas autoriau, ar objektyvumo ir žmonių neklaidinimo vardan atsiribosite kada nuo savo politinių socdemiškų pažiūrų arba viešai įvardysite jas?
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Rugsėjis 29th, 2009, 23:16
Komentatoriau (kukumalu, bebebe.lt/blogas), neišsiplečiant: http://www.commonsense.lt/?p=364&cpage=1#comment-27401
Kai diskusijoje pašnekovas pereina prie asmeniškumų, tai suprantu, kad jis nebeturi argumentų.
[Atsakyti]
Nekreipiant dėmesio į ironiją, reikia sutikti su autoriumi. Tol kol inžinierijos, dizaino, mokslo specialybės netaps populiaresnės už humanitarinius mokslus, Lietuvai daug gero nesišviečia. Populiariausios specialybės išvardintos steponavičiaus iš esmės yra kitų uždirbtų pinigų pasidalinimas. Niekas nesiginčija, kad reikia teisininkų ir politologų. Galėtume pasiginčyti ar “vadyba” apskritai yra mokslas, kurį reikia studijuoti aukštojoje.
Bet tam, kad dalintumėmės svetimų uždirbtus pinigus, kažkas turi juos uždirbti. Ir čia vėl tenka grįžti prie minties, kad lietuviai yra prekijų tauta. Mes labai mėgstame prekiauti, mėgstame tarpininkauti, tačiau nemėgstame kurti ir gaminti. Žemas inžinierinių specialybių populiarumas rodo ne tai, kad vyriausybė padarė kažką blogai, o tai, kad mūsiškiai trokšta lengvo politologinio ir vadybinio gyvenimo. Ką tokiu atveju reikia daryti diskusijos klausimas. Ar yra prasmė skatinti kitokių specialybių populiarumą? Pagaliau ar yra pas mus profesinių programų, kurios moko kaip kurti gerus daiktus? Juk Vokietijos, Švedijos ir kitų išsivysčiusių šalių ekonomikos stiprios ne tuo, kad jie kokybiškai gamina, o tuo, kad jie turi intelektualinių resursų kurti gerus daiktus. Paimkime, kad ir vaikiškas supynes, kurios yra pastatytos Vilniaus kiemuose. Pagamintos Švedijoje. Teoriškai labai paprastas gaminys. Kelios lentos, grandinė ir viskas. Tačiau viskas nepaprastai gerai apgalvota, įvertinta ergonomika saugumas estetika it t.t. Ar lietuviai galėtų pagaminti tokį daiktą? Aišku, kad taip. Ar lietuviai galėtų sukurti tokį daiktą? Abejoju, nes tam reikia kompetencijos ir ilgo bei kruopštaus darbo.
[Atsakyti]
Gaila kad vardo rezervuotis negalima, nes matau kad mano vardu kuri jau kuris laikas nadoju kazkas parase…
Na bent pirma raide mano varde didzdioji 
Prie reikalo: siemet teko susidurti su aukstasias mokyklas besirenkanciais giminaiciais. Sunenais ir duktereciomis. Tai situacija labai liudna: pries stojima yra mase realybes neatitinkancios reklamos ir smegenu plovimo, kad tik privilioti busimus studentus pas save. Kas liudniausia tevai nelabai gali padeti pasirinkti (arba nemasto arba neautoritetai) o jaunuolis jau pats “renkasi” prisiskaites skrajuciu, reklaminiu bukletu ir kitokiu makaronu. Ir siuos makaronus kabina VISI, ne tai kad nepadeda jaunuoliui pasirinkti argumentuotai bet kaip tik pagal geriausias reklamos tradicijas subtiliai apgaudineja. Kadangi motyvacija aiski: nesurinksi studentu – nebus finansavimo, tai manau kad savireguliacijai cia vietos nera. Kol kas bandoma kad pagal studentus “savireguliuotusi” taciau dauguma ju lengvai pasiduoda itikinami bei priviliojami melagingais pazadais.
Taip kad manau cia reikia pasiimti reztuka is valdzios puses ir nurezti finansavima visokioms pievu ir makaronu studiju programoms kurios galetu buti mokslininkus ruosiancios disciplinos bet ne po 50 per metus, kur studentai patrina kedes subinemis ir lieka “su aukstuoju” o gali nebent telefonu atsiliepineti arba prekes lentynose delioti.
[Atsakyti]
Sakote strategines kryptis universitetams nustatyti reikia
Visu pirma reikia nustatyti tas strategines kryptis paciai valstybei ir tuomet galbut bus lengviau identifikuoti kryptis busimiems specialistams ir juos idarbinsiantiems verslams.
Toliau, kaip ir daugelyje valstybiniu sriciu Lietuvoje, universitetu valdymas stagnuoja del dideles koncentracijos sovietiniu laiku valdytoju ir ju padejeju. Si vidine sistema svieziu zmoniu bei ideju neisileidzia, todel visa visi vieningai ignoruoja reikalinguma pokyciams. Bet kokia reforma turetu prasideti nuo tikriausiai skausmingo bet butino status quo pakeitimo jaunumo ir verzlumo (bei geresnio kontakto su siuolaikiniu pasauliu) naudai.
Trecia mano manymu butina prielaida turetu buti valstybes labai skatinamas (sponsoriaujamas ivariomis kad ir mokestinemis nuolaidomis verslui) verslo ir universitetu bendras darbas R&D srityje bei ruosiant paskutiniu kursu studentus. Palengva itraukiant uzsienio kompanijas (pav. netaikant visiskai jokiu mokesciu ju kuriamiems R&D padaliniams Lietuvoje).
Tik tuomet imanoma bent jau pradeti prognozuoti busima specialistu poreiki Lietuvoje. Pries pradedant statyti nama, pirmiausiai visuomet turi buti gerai sutvarkyti / paruosti pamatai. Kitaip statymas beveik bergzdzias darbas.
[Atsakyti]
Komentatorius atsakymas:
Spalis 2nd, 2009, 14:47
Is tiesu teisingas poziuris, kad pirmiausia valstybe turetu zinoti kur eina o paskui nurodyti kokius specialistus reikia ruosti.
TACIAU.
Ar tikrai tai galioja visiems atvejams? Argi nera zinoma kiek pavyzdziui baigusiu istorijos studijas dirba pagal specialybe. Kiek pamenu senesne statistika, tai buvo 3-5%, kitaip sakant is 50 vieno kurso VDU studentu 1-2 zmones.
Ar daug strategiju reikia supasti, kad sioje vietoje svaistomi valstybes t.y. musu visu pinigai?
Be abejo reikia islaikyti daug senu specialistu ir taip toliau, taciau dirbtinai didinant studentu skaiciu (tai kas kad ten mokytis eina tik tiek kur niekur kitur neistoja, vis tiek statistikai Lietuvoje daugiausia aukstaji moksla baigusiu zmoniu) NIEKADA nebus net noro mazinti tu paciu destytoju skaiciu. Todel cia manau reikia grubiu priemoniu.
Pvz: Istoriku Lietuvai reikia 10 per metus. PER visas aukstasias mokyklas. Sorry pinigu daugiau nebus.
Tai gal pagaliau turekime ne didziausia kieki baigianciu universitetus tinginiu, o tiesiog gera skaiciu geru issilavinusiu zmoniu.
Vat tada ir galimybe gerus destytojus islaikyti atsiras.
[Atsakyti]
ekspertas – skambus vardas…
Kadais užėjus bangai straipsnių apie tai kaip reiktų reformuoti AM delfy po vienu straipsniu buvo pasiūlymas – parsikvietus kokį nepėsčią tyrimų vadovą iš pažangiųjų vakarų duoti jam daug daug $ savo idėjoms įgyvendinti.
Galėtumėt pakomentuoti?
[Atsakyti]
Komentatorius atsakymas:
Spalis 5th, 2009, 11:44
Manau gana sunku taip paprastai ivertinti ar tai pazangus vadovas ar pazangus bulshit master’is. Gana daug tokiu pazangiu yra labai pazangus tik pamalti sh..
Manau jei noro butu ir Lietuvoje zmoniu yra. Ale kad taip nera vis to noro…
[Atsakyti]
Labai jau čia kategoriškai. Aš, aišku, suprantu, kad ekonomika yra be galo svarbu, bet teisė, politika- ne ką mažiau svarbios sritys.
Beje, pati esu abiturientė ir stoju į politikos mokslus, kuriuos renkuosi ne dėl paklausos verslo sektoriuje, o todėl, kad man tai yra įdomu ir aktualu. Mano manymu, geriau turėti daugiau “beverčių” teisininkų ir politikų, kurie tiki savo darbu ir ruošiasi nuoširdžiai jį atlikti, negu gausybę labai paklausių specialistų, kurie stoja, “mokosi” ai apskritai bet ką daro ne iš širdies, o todėl, kad taip pelningiau, paklausiau, bla bla bla.
(Čia skamba gan idealistiškai, bet autoriui vertėtų pažvelgti ne vien į ekonominę pusę).
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Birželis 15th, 2010, 08:23
Kas Lietuvai iš to, kad jūs tikėsite savo darbu ir jį nuoširdžiai atliksite, jei tas darbas nesukurs jokios pridėtinės vertės?
O kas tada, kai tokie tokios smagios dirbti, bet mažai vertingos savo nauda profesijos ima dominuoti?
[Atsakyti]
Kas bus? Išaugs nauja teisininkų, politikų karta, kuri pati nekurs pridėtinės vertės, bet stengsis pagerinti sąlygas tiems, kurie kurs.
Tai tiek. Aišku, tokie bus ne visi. Lygiai taip pat, kaip ne visi, kurie eina į verslą, dirba sėkmingai.
Tokios profesijos negali imti dominuoti, nes politikų ir teisininkų paklausa yra ribota. Manau, tiems, kurie nedirbs pagal specialybę, teks eiti į verslą. Nematau didelės problemos.
[Atsakyti]
O kas trukdo dabartininei teisininkų, politikų kartai gerinti verslo sąlygas dabar? Ar studentų rengimo programa pasikeitė? O gal dėstytojai?
[Atsakyti]