Moviau į griovį

Labiau žinomas pasakymas: “Moviau į krūmus“, bet aš to daryti nepatariu, nes tenai yra tikrai daug mašalų. Dviratininkai sako, kad daug mašalų yra tuomet, kai kol išspjauni vieną, du įlekia. Bet čia buvo atvejis, kai įvažiavus į mašalų debesį teko nosį užsikimšti ir kvėpuoti per ausis. Va tokia dviratininkų tautosaka, o motociklininkų ji dar riebesnė.

Savaitgalį žiūrėjau laidą „Ne vienas kelyje“. Laida buvo skirta dviratininkams. Kadangi paskutinį kartą eismo taisykles skaičiau prieš kokius dešimt metų, tai tikrai nelabai ką pamenu. Keletą faktų, kurie mano fantaziją papenėjo bežiūrint laidą.

Dviratininkas eidamas per perėją turi nulipti ir prasistumti. Bet jeigu joji ant arklio, tai nuo jo nereikia nulipti? Ir dviratis ne vežimas, kad jį stumdytum, o skirtas, kad ant jo važinėtumei. O jeigu aš įsimesiu į kišenę vieno kubinio centimetro vidaus degimo variklį, ar galėsiu vadintis mopedu ir nežaisti žaidimo: lipk – nulipk?

Buvo priminta, kad pėstieji turėtų nevaikščioti dviratininkams skirtais takais. Bet kadangi ką tik minėjome, kad dviratį reikia stumdyti, tai visos mamos, kurios stumdo vaikų vėžimėlius, nuo šito reikalavimo turėtu būti atleistos. Ką gali žinoti, įšoks į vėžimėlį ir nudums.

Visi dviračiai turi turėti dviračio skambutį. O įdomu kam jis reikalingas? Jeigu pėstieji į jį vis vien nereaguoja. Jie reaguoja tik į cypinčias padangas. Aš tik tokiu būdu sugebu prasimušti pro pėsčiuosius dviračių keliukuose.

Dviratininkas turi praleisti mašinas į/išvažiuojančias iš kiemo. Beveik sutikčiau su tuo, nes tarp mano pažįstamų nors vienas per metus palygina kokiai nors mašinai šoną. Ir kitas reikalavimas netikėtai tampa prieštaraujančiu. Ten kur nėra dviračių tako, dviratininkas turi važiuoti plentu. Ei, tai jau dabar nesu pėstysis su ratais, o transporto priemonė? Ir man net išskirta vienas metras kelio.

Ir čia prasideda visi įdomumai. Tarkim, aš važiuoju gatve kokiu 40 km/h greičiu. Aišku, kad man iš paskos kas nors velkasi ir prie tokio transporto kiekio negali aplenkti, nes iš priekio visada kas nors važiuoja. Ir tada aš pamatau iš kiemo išvažiuojantį automobilį. Jeigu stabdysiu, tai mane tikrai sutraiškys, nes dviratis stop signalų neturi ir aš negaliu niekaip perspėti apie savo veiksmus. Jeigu toliau lėksiu, tai pažeisiu taisykles, o gal net automobilio šono stiprumą patikrinsiu. Beje, aš dar užmiršau paminėti, kad turėčiau sustoti sankryžoje ir dviratį persistumti. Manau, po tokio veiksmo, mane pervažiuotų iš pasigailėjimo.

Laidoje nuskambėjo frazė, kad jeigu nori suprasti pėstyjį, turi vienus batus prastovėti prie šviesoforo. Galim drąsiai sakyti, kad tarp taisyklių sudarytojų nebuvo dviratininkų atstovų, bet tikrai buvo tų, kurie jau priėmė smūgį į šoną. Todėl ir gavosi taisyklės tokios, kad dviratininkas – nei pėstysis, nei transporto priemonė. Ir išvis labai sunku būtų surasti tą aukso vidurį, kai turi sugalvoti taisykles penkiamečiui, važiuojančiam 1 km/h greičiu, ir beveik sportininkams, skriejantiems iki 60 km/h. Aš esu optimistas, nes taisyklės pas mus keičiasi kas keleri metai, ir po kokių 10 metų bus surastas tas balansas.

Bet pats baisiausias laidos vedėjo išgyvenimas buvo važiuoti plentu, kur skrieja fūros. Šiaip tai dažniausiai jau pasirenki kelius, kur fūros nevažinėja, bet tai tikrai nėra baisiausia. Baisiausia, kai iš priekio atskrieja džigitas ir lenkia mašiną. Greitis jau daugiau nei 100 km/h ir tavo 1 m kelio jis nepalieka. Va man taip atsitiko, tai sprendimas buvo tik vienas, nėriau į griovį. Ir sėkmingai – nieko nesulaužiau ir nesusižalojau. O va nuo tokių atvejų jau taisyklės neišgelbės. Tačiau šitas atvejis išsprendė mano dilemą. Kokį dviratį pirkti: plentinį ar krosinį. Jeigu plentinis dviratis turi būti visada pasiruošęs off road, tai gaunasi krosinis. Ir dviračio kaina turėtų būti priklausoma nuo to, kiek kilometrų per sezoną nuvažiuoji. Jeigu 300 km, tai dviračio kaina bus 300 Lt. O jeigu 5000 km tai ir dviračio kaina atitinkama. Daugokai gaunasi, o gal skaičiuoti kilometro kainą po pusę lito?

Kaip ir mintyse buvau sudėliojąs įrašą, ėmė ir nuleido padangą. Tai jau trečias kartas per du mėnesius, todėl iš karto smegenyse įvyko trumpas sujungimas. Kai sujungimas pasibaigė. Nusprendžiau, kad įrašas nevertas publikacijos, kol neprivažiavau avarijos.

avarija1avarija2

Kaltas automobilio vairuotojas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido motociklo (liudininkų versija). Hmm, gal vis dėlto reiks stumti dviratį per sankryžas, nes, pasirodo, net motociklo su šviesomis nemato.

komentarų yra lygiai 42

  1. Ramūnas

    O ar turi dviratininkas praleist pėsčiuosius per pėsčiųjų perėja tuo atveju, jei dviračiu takas kerta ją? (Čia retorinis klausimas, be abejo, kad turi).
    Nes taip dar nei vienas dviratininkas Gedimino pr. nėra padaręs. Ir dar visi pasipiktinę, kaip aš čia drįstu per perėją eit mat.
    Suprantu, kad dviratininkus nervina pėstieji ant dviračių tako ir ten panašūs dalykai, bet neneikim, kad ir patys neretai nemandagiai, nekorektiškai ir neteisingai elgiasi, dėl ko vėliau susiformuoja jų netenkinantys kitų eismo dalyvių įpročiai ar stereotipai apie dviratininkus.
    Norint pagarbos, pirma reikia gerbti kitus :)

    • O mane Olandijoje norejo nubausti, kad as pesciuju perejoje nesuregavau i dviratininko skambuti ir jam neuzleidau kelio. Skirtingos salys, skirtingi paprociai. O pas mus sitie paprociai tik formuojasi todel bus daug linksmu akimirku ir dideliu nusivilimu. Ir pirmas klausimas turi buti issprestas, dviratis tai transporto priemone ar pestysis su ratais tada bus visiems viskas aiskiau. Nes dabar nei kiausinis, nei vista.
      Beje ar teko kada nors sustabdyti dvirati vaziuojanti 40km/h greiciu pries islekusi vaika? Vaiko nematei, nes buvo pasislepias uz krumu. Kaip tada viska vertinti – pagarba ar pagal taisykles? Cia irgi retorinis klausimas – aisku pagal taisykles, pestysis eidamas turi isitikinti saugumu :)
      Bet kokiu atveju bijau kad sitas gincas kvepia: kas geriau Windows ar Linux argumentais

  2. kaip jau čia pasirinkti tokius kelius, kur nevažinėja furos… nebent aplink savo namą ratus važinėti.

    • Po kokiu keliu 100 bandymu randi kelius kuriais furos retai vazineja. Bet siaip tai man reikia uz miesto ribu isvaziuoti, i kaimo keliukus, kol randi gabaliuka kelio kuriuo nesibruzina furos.

  3. Karvė

    Na aš manau, kad per sankryža važiuoti galima, jei važiuoji kelio važiuojamaja dalimi, o nulipti tik tuomet, kai dviratį varaisi per perėja, kuri skirta pėstiesiems. Bent jau iki šiol toks buvo mano supratimas šitos taisyklės.

    Dėl mašinų išvažiuojančiu iš kiemo tai manau čia absurdas. Jei važiuoji dviračiu taku ant šaligavtio, tai tave turi praleisti, kaip pėstįjį, jei važiuojamaja dalimi – kaip motorinę priemonę ir jei įstatymas numato kitaip, tai nematau tame jokios logikos.

    Papročiai papročiais, bet jei jie nesivadovauja logika, tai jau gali pradėti skaičiuoti kiek gyvybių ir sužalojimų tai kainuos…

  4. prasalaitis

    Iš tiesų jo tikrai reikia vengti dviprasmybių KET. Kitas dalykas yra tas, kad tarkim mane tiek kaip vairuotoją tiek kaip pėstyjį dviračiai (-ininkai) užp*sa. Na aš suprantu kad ekologija dabar madoj, go green, sportas sveikata bla bla – bet kai aš stoviu gatvėje kamštyje ir aplink mane važiuoja dviratininkas kad pralyst į patį priekį – tai čia sakykit kaip pavadint? Jei jau tu transporto priemonė tai stovėk sau už manęs savo 1 metro ribose ir tiek, nes persirikiuodamas kairiau aš tave išp*siu tikrąja to žodžio prasme. O vaikštant po senamiestį tai išvis bespredielas – važinėja kas kaip nori ir tik žiūrėk kad nenuskintų: tarkim einant mindaugo tiltu matai nupaišytą (ar išdėliotą iš plytelių nepamenu) brūkšniuką kuris tipo skiria pėsčiųjų zoną nuo ekologų zonos – nu ir kadangi mano IQ nėra didelis aš elementariai nesuprantu kur man b*et eit. Asmeniškai manau kad reikia įteisinti tokią lygybę: žmogus > dviratis > automobilis, ta prasme autotransportas turi praleisti tiek žmogų tiek dviratininką, dviratininkas turi rūpintis kad nenukirstų tokio žioplio, koks esu aš. Aišku taisyklės turi likti, nes man tikrai graudu kai motina su vaiku važiuoja šalia vienas kito užimdami visą juostą ir na suprantama, kad vaiko tempas nėra 60km/h, o padaryti lenkimo manevrą nėra paprasta (arba netgi uždrausta ištisinėmis linijomis)…

  5. prasalaitis :-)) tipinis tipinio vairuotojo mąstymas. Jeigu galiu pravažiuoti pro automobilius į priekį tai ir važiuoju. O tu pyksti kad antra juosta automobiliai greičiau važiuoja? Arba pėstieji per kamštį šalia greičiau eina? O dėl pėsčiųjų tai geriausias sprendimas pasirūpinti tinkamais takais ir jų ženklinimu, nors praktiškai nesu matęs tokio tako ant kurio kokios nors kurapkos visvien neeitų :-) Jau susitaukiau su tuo, siūlau susitaikyti ir su dviratininkais keliuose

  6. O jeigu dviratininkas nori suprasti automobilio vairuotoją, turi bent vieną automobilį suvažinėti.

    Man vienas baisiausių dalykų važiuojant mašina, kad sukant į dešinę koks nors idiotas su dviračiu išmynęs gerą greitį įšoks į perėją. Arba važiuos ne per perėja, o kelkraščiu tiesiai. Todėl pats judriose sankryžose nulipu nuo dviračio ir jį persivarau. Ne tokiose judriose prieš pervažiuodamas apsižiūriu, ar niekam netrukdysiu.

    Ne kartą esu matęs tokių romantikų su ausinukais ir retro stiliaus miesto dviračiais, kurie net nepasivargina pažiūrėti į kairę ir dešinę važiuodami per sankryžą. Esu net matęs vieną pilietį, kuris važiuodamas Gedimino prospektu prie KGB rūmų pralėkė sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui.

    Kelių chuliganais būna ne tik automobilių vairuotojai, bet ir dviratininkai bei pėstieji. Baisiausi tie pėstieji, kurie nėra važiavę dviračiu ar vairavę automobilio, o dviratininkai – kurie neįsivaizduoja, kas yra tik sukti į dešinę skirta eismo juosta.

  7. o laidoje nebuvo kalbama, kad dviratininkas, nuleisdamas vieną ranką žemyn, taip parodo, kad stabdo?

    • Kazkaip nepamenu, kad apie tai butu mineja. Bet kokiu atveju puse vairuotoju nesuprastu ka nori pasakyti. O Vilniaus keliose geriau vaira laikyti abiem rankom, nes is vienos gali ir ismusti

    • Važiuojant nuo kalno staigiai stabdyti paleidus vieną ranką nuo vairo? Ačiū, nenoriu :)

      • ir aš nenoriu. ir nepaleidžiu.
        nežinau kaip KET parašyta (skaičiau prieš metų 10+, o jos keitėsi), bet viename filmuke vaikams taip pasakojo.
        bandžiau kartą lėtai važiuodamas tuščioje gatvelėje. em… sudėtinga.

        • Rokai, taisyklėse parašyta:

          91. Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka.

          Tavo aprašyto signalo taisyklėse neradau. O ranka aukštyn tikrai buvo taisyklėse dar kokiais 1985.

          Kad avariniu būdu stabdydamas nepulsi rodyti signalo, visi supras. Tačiau važiuoti reikia taip, kad avarinių manevrų būtų kuo mažiau. Negali saugiai važiuoti ir rodyti signalus — mažink greitį. 133 taisyklių punktas galioja ir dviratininkams.

  8. Gedimino pr. esantys dviračių takai yra nuostabūs, kol:
    1. Šalia tavęs važiuojanti mašina nesumano sukti į kiemą prieš pat tavo nosį;
    2. nesutinki ant tako pastatytos mašinos;
    3. sankryžoje koks gerulis pamiršta dešinės rankos taisyklę ir suka į dešinę, kai man reikia važiuoti tiesiai;
    4. kokia bobutė ar apsižioplinęs studentas neišžengia į dviračių taką, prieš tai nepažiūrėjęs, kur deda koją.

    Pilies gatvėje pakraigaliotas dviračių takas yra bevertis, nes užsienio turistai, būdami aukštesnės kultūros atstovais, nesupranta, kad eina dviračių taku. Tenka nardyti tarp žmonių.
    Tas pats su Baltojo tilto dv.taku ir kitomis miesto vietomis, kuriose dviračių takai išskirti raudonomis plytelėmis – niekas nežiūri, kur eina.

    Nuostabioji Eurovelo trasa yra atgaiva asfalto mėgėjams, bet ten pilna tų pačių mamyčių su vežimėliais. Taip, būna pavyzdingųjų, kurios eina pakraštuku, ne tako viduriu ir neleidžia vaikams bėgioti be priežiūros, tačiau ne kartą buvo atvejų, kai teko man nuvažiuoti nuo tako ir aplenkti it stulpai stovinčias mamas, nereaguojančias į skambutį. Pažiūrėjo ir nė krust.

    Sankryžose dviračiu važiuoju per perėjas, pasižiūrėjus, ar kas nesuka į dešinę/kairę. Tik vienoje Laisvės pr. sankryžoje dviratį persivarau – nereguliuojama sankryža, o bordiūrai aukšti, su dviračiu neužšoku, tad tenka persivaryti.

  9. Marius

    Perėja skirta pėstiesiems. Kas yra pėstysis apibrėžia KET. Dviratininkas norėdamas pasinaudoti perėja turi tapti pėsčiuoju. Kas čia keisto? Jeigu nori nenulipti nuo dviračio – laikykis tranporto priemonėms privalomu taisykliu ir kirsk kelią sankryžoje pagal visas taisykles. Nes dabar didelė dalis dviratininkų yra tokie patys “kelių ereliai” kuriais patys piktinasi t.y. jie vadovaujasi požiūriu “laikausi tik tų taisyklių, kurios man patinka”

    • Nu jeigu tokia logika naudotis, tai tada ir traktoriukas norintis pravaziuoti per pesciuju pereja turetu islipti ir prasistumtu. O kad viskas taip butu paprasta :)

      • Marius

        Na kas yra logiška, o kas ne – labai reliatyvu :)
        Įtariu kad daugumai pėsčiųjų paeiti kokius 10-15 metrų iki perėjos irgi “nelogiška” kai galima čia pat perbėgti per kelią… Kur yra ta riba, apibrėžianti kokių taisyklių laikomės, o kokių ne? :)

  10. vaidas

    http://www.searchamelia.com/wp-content/uploads/2009/07/hand-signals.jpg

    rodykit ženklus ! Visada rodau ir nė kiek dėl to negėda…ir vairuotojam mano veiksmus suprasti lengviau!

    • pow

      ane? bet jei aš biški sukant galiu ir nudribti su viena ranka ant vairo? juk ne visur kelias neduobėtas…:)
      visgi, stengiuosi rodyti posūkius, ypač kai suku į kairę ir mašina tikrai važiuoja iš paskos :)

  11. asta

    kadangi kasdien važinėju dviračiu, pakomentuosiu per savo patirties prizmę 😉

    “Todėl ir gavosi taisyklės tokios, kad dviratininkas – nei pėstysis, nei transporto priemonė.”
    dviratininkas yra kėglis. šitą tiesą man išaiškino automobilių turėtojai (tiesa sakant, pagal juos pėstieji – taip pat kėgliai).

    todėl…
    “Dviratininkas eidamas per perėją turi nulipti ir prasistumti. ”
    aš nulipu ir persivedu dviratį – kam nervinti ir taip nervingus automobilių turėtojus :) beje, kita to priežastis – aukšti “bordiūrai”, o man gaila dviračio ir nenoriu prakirsti padangos (kas kartkartėmis užveda ant minites, ką tokiu atveju reikėtų daryti neįgaliajam ratukuose).

    “Buvo priminta, kad pėstieji turėtų nevaikščioti dviratininkams skirtais takais. Bet kadangi ką tik minėjome, kad dviratį reikia stumdyti, tai visos mamos, kurios stumdo vaikų vėžimėlius, nuo šito reikalavimo turėtu būti atleistos. ”
    ši mintis man ne kartą buvo šovus į galvą :) bet mamos su vežimėliais yra daugiau mažiau prognozuojamos. o va, kai vaikai jau patys bėgioja – čia jau bėda: nespėsi sužiūrėti, o vaikas jau tiesiai prieš dviratį! tada ir renkiesi “į krūmus ar į griovį” 😉

    “Visi dviračiai turi turėti dviračio skambutį. O įdomu kam jis reikalingas? Jeigu pėstieji į jį vis vien nereaguoja.”
    reaguoja. ir kuo toliau, tuo teisingiau: jei prieš metus paskambinus, pėstieji atsisukdavo ir džiaugsmingai mojuodavo, tai dabar suskumba trauktis nuo tako.

    “Bet pats baisiausias laidos vedėjo išgyvenimas buvo važiuoti plentu, kur skrieja fūros.”
    o man baisiausia važiuoti miesto gatvėmis. ypač, kai aplinkui pilna isteriškų automobilistų, kurie kažkodėl turi tikslą įmūryti dviratininką į šaligatvį. jiems kažkodėl nė į galvą nešauna mintis, kad jei aš užkliudysiu šaligatvio bortą, mano dviratis slys tiesiai jiems po ratais. todėl pažeidinėju KET ir važiuoju šaligatviais (dviračio takų aplinkui tiesiog nėra).

    na bet nežiūrint į kai kuriuos išvardintus KET niuansus, galiu pasakyti, kad situacija gerėja: mažėja automobilių turėtojų su “kėglių” filosofija, vis daugiau auto leidžia persirikiuoti ir nebando dviratininkų sumedžioti, pėstieji pradeda skirti savo taką nuo dviračių. taip kad dar keletas metelių, ir viskas susidėlios savaime. svarbu, kad tik dviratininkų daugėtų :)

    • Ei, jus dar uzmirsote sunis ant pavadzio. As toki viena jau esu nukirtes. Gerai, kad pavadis ilgas buvo ir suo vepla. Tai niekas nenukentejo.
      O jeigu suo butu buves agresyvus, tai manau, ne viskas jau taip butu buve gerai pasibaige.

  12. pow

    o vat aš pažiūrėjau tą laidą, ir dabar bandau praleidinėti visus, kurie įvažiuoja į kiemus, bet vis tiek nemanau, kad turėtų praleisti tuos, kurie išvažinėja – jie dažniausiai užblokuoja man kelią važiavimui toliau(tarkim kamštis pagrindiniam).
    be to, labai knisa, kad aš turiu vestis dviratį per “perėją”, kartais net ir be dviračio praeiti, kai ten sustoję ereliai – labai jau sunku pro juos prasivesti nepabraižius netyčia. O kodėl jie taip sovi? Kai kuriose vietose jiems gi žalia rodyklytė leidžia “betkada” sukti dešinėm. nesąmonė!!! vieną kartą taip sustojo autobusas :))) nesuprantu kur jie skuba…

  13. Audriau, jei taip dažnai nuleidinėja padangas, tai siūlau pasidomėti plastmasėmis dedamomis tarp kameros ir padangos.

    Aš po pirmų dviejų nuleidimų įsidėjau ir dabar jau apie 3000km esu nuvažiavęs tik su vienu nuleidimu – pradūrė per patį patį tarpuką, kur tos plasmasės abu galai susiliečia.

    Dviračio prekėse būna, bet ne visada :)

    • Matai, man ir automobilio padangas per dvi dienas net trys kartus nuleido. Manau, reikia surasti ta juokdari, kad visa tai baigtusi. Bet siaip tai aciu uz patarima, nes as net nezinojau, kad toks daiktas yra.

  14. Dalia

    Iš kur jūs traukiat, kad dviratinkuis skirta 1 m kelio. Taip buvo senose taisyklėse.
    Mano praktika rodo, kad kuo toliau, tuo vairuotojų , kaip čia buvo išsireikšta, su “kėglių” filosofija daugėja. Anksčiau jie bent apstulbdavo išvydę gatve važiuojantį dviratininką ir ilgiau galvodavo, ką gi jiems daryti, o dabar pypsina (kad ir darydami posūkį į kairę), aiškina, kad reik važinėt šaligatviais, užpjauna prieš pat nosį stabdydami ar sukdami į dešinę, spaudžia prie šaligatvio (tai ypač mėgsta visuomeninio transporto vairuotojai, o jie gi profesionalai), geriausiai reaguoja ne į skambučius, bet į staugimą (rėkimą), labai mėgsta demonstruoti, kad geba važiuoti greičiau nei dviratininkas (nors čia pat spaudžia stabdžius , nes suka arba stoja). Geriausiai lietuvių vairuotojų požiūris į dviratininkus atsikleidžia užmiestyje — užsienietis mandagiai palauks , kad galėtų prasilenkti (juk tos kelios sekundės gali kainuoti gyvybę) ar matomumas bus geras, bet lietuvaitis, nors ir pavojinga, būtinai lenks ir dar paspaus siganalą. Jei kas pamanytų ,kad esu nusistačiusi prieš vairuotojus, tai nieko panašaus. Jei vietoj dviratininiko įrašytume kito automobilio vairuotoją — situacija būtų beveik lygiai tokia pati, tik staugimą keistų išraiškingų gestų kalba.

  15. Dalia

    P.S. Apskritai, manau, kad taisyklės turėtų ginti silpniausiąjį, tą, kurio gyvybei gresia didžiausiai pavojus. T. y. prioritetas turi būti teikiamas pirmiausiai pėstiesiems, tada dviratininkams ir tik tada motorizuotoms transporto priemonėms.

    • Negaliu patvirtinti dokumentiskai, bet olandijoje, man sake, kad eina pirma dviratininkai, pestieji ir auto. Kodel? Nes labiausiai avarijose nukencia dviratininkai, toliau pestieji ir tik tada kas yra automobilyje. Matai dviratininkai nuo auksciau krenta, ir beto avarijoje su auto tampa briedziais ir skrenda tiesiai i salona. Nera kol kas jokiu apsaugu nuo briedziu. O va pesciuju atveju auto jau turi visokiu pribumbasu. Beje jeigu avarija atsitinka tarp dviratininko ir pesciojo visvien dviratininkai labiau nukencia. Va kaip pagrista sistema, nes valdzia matuoja ne pagal taisykliu kieki, o pagal avariju skaiciu ir ju sunkuma.

      • Dalia

        Negaliu nesutikti. Iš tikrųjų protingai mąstyta.

  16. o gal

    O gal vertėtų perskaityti taisykles, jeigu nebeatsimename, arba girdėjome kad keitėsi?

    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=325454&p_query=&p_tr2=

    Pakomentuosiu kai kurias paminėtas taisykles..

    Beje, teises laikiau prieš tris metus, per tą laiką taisyklės šiek tiek keitėsi, dabar prabėgomis žiūriu taisykles, taigi galiu ką nors pražiopsoti, bet:

    >>> Dėl mašinų išvažiavimo iš kiemų:

    “107. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
    108. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.

    O terminuose parašyta:
    “Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.”
    “Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.”
    “Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.”

    Vadinasi, dviratis yra transporto priemonė, ir iš kiemo išvažiuojanti mašina privalo duoti kelią keliu važiuojančiam dviračiui – tiek važiuojamąja dalimi važiuojančiam, tiek šaligatviu važiuojančiam.

    Taigi TV laidelė rėmėsi fantazija o ne taisyklėmis.

    >> Dėl klausimo, ar dviratis transporto priemonė, ar pėstysis su ratais:

    Taisyklės sako, kad transporto priemonė. Be to, taisyklėse nepaminėta kad galima važiuoti šaligatviu (kad negalima, irgi tiesiogiai nepaminėta arba nerandu). Kai laikiau teises, klausimynuose į klausimą ar dviračiui leidžiama važiuoti šaligatviu teisingas atsakymas buvo “Draudžiama”…

    Citatos šia tema:
    “Šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos”
    “65. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu, dviračio vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems.”
    “Kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku.”

    Taigi kelkraštis nėra šaligatvis, o dviračiu leidžiama važiuoti dviračių taku, kelkraščiu arba važiuojamąja dalimi. Apie šaligatvį (kai nėra specialaus kelio žymėjimo dviračiams) nieko nesakoma.

    Atsiprašau už didelį citatų kiekį.
    Šiuo metu bent man likę atvirų klausimų ir abejonių, bet tikiu kad vėl perskaičius taisykles nuo pradžių, abejonių nebeliktų. Tą ruošiuosi padaryti, tą ir jums rekomenduoju. Vietoje to, kad užsiimate “pletkų” skleidimu, neskaitę tokio svarbaus dokumento.

    • asta

      jei “Šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis”, o “Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė”, tai ar dar reikia atskiro puknto “dviračiams draudžiama važinėti šaligatviais”? nes tada reiktų papildomų punktų “keturračiams draudžiama važinėti”, “traktoriams draudžiama važinėti” ir tt. tačiau pasikartosiu, važinėju ir ruošiuosi važinėti šaligatviais, kol nebus dviračių takų, nes man brangi mano sveikata ir gyvybė. beje, nė vienas pakeliui sutiktas policininkas nebandė manęs stabdyti ir bausti už šį pažeidimą.

      • As sutinku su jumis, nes visdelto remiuosi filosofija, kad leidziamas viskas kas nera draudziama. Taigi taisyklese nera parasyta, kad draudziama. O parasyta, kam yra skirta naudoti. Mes irgi plaktuka skiriame naudoti tik vinims kalti, bet turbut galite papasakoti simtus budu kam dar jis yra naudojamas. Ir beje tai nedraudziama.
        Cia manau ir yra kertinis akmuo, nes nereikia uzmirsti, kad pareigunams yra leidziama tiktai tas kas yra aiskiai apibrezta, ir dar trys kartus parasyta, kad leidziama. Todel pareigunai ir traktuoja, kad saligatvis tik pestiesiems, ir niekaip nesupranta, kodel dviratininkai negali suprasti, kad saligatvi gali naudoti ne tik pestieji. Juk taisyklese nera parasyta, kad dviratininkams draudziama vaziuoti saligatviu.
        O tai kad policininkai nebaudzia uz toki prasizengima, tai akivaizdziai rodo, kad sveikas protas truputi prasilenkia su taisyklemis ir nieko nuostabaus, kad i jos laikymasi ziurima pro pirstus.

        • Algis

          Mano common sense sako, kad tokiais atvejais vertėtų remtis taisyklėmis, o ne filosofija 😉
          O jose aiškiai parašyta, kad draudžiama važiuoti šaligatviu.
          Kad dviratis yra transporto priemone nebecituosiu.

          O čia ta vieta kuri transporto priemonėsm draudžia viuoti šaligatviu.

          XIV. Transporto priemonių išsidėstymas kelyje
          130. Draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai.

        • Marius

          Audriau, dviratininkai nėra aukštesnė eismo dalyvių kasta. Jiems galioja taisyklės kaip ir kitiems eismo dalyviams. O policininkai nebaudžia dviratininkų tik dėl to, kad tai reikalauja daugiau pastangų – nei jis asmens dokumentus privalo turėti, nei pinigų, nei jam teises išlaikyti privaloma. Kas iš to, kad dešimt ar šimtą dviratininkų sulaikysi?

  17. Dviratininkas per perėją negali važiuoti dviračiu visų pirma dėl greičio. Automobilio vairuotojas pėstįjį ne visada spėja pamatyti, o lekiantį dviratį – juo labiau.
    Kai motociklininkai nardo tarp juostų – vienas greitis, o kai dviratininkai – kitas. Jie nerodo posūkių. Automobilis rigi inertiškas ir nevisada gali staigiai sustoti. Tiesiog nespėji.
    Man visame tame problema – nenoriu nieko numušti ir nenoriu būti sužeista pati, motociklininkai mano, kad visi aplinkui neprotingi (čia gražiai rašau :] ), o dviratininkai neapsisprendžia ar jie pėstieji, ar vairuotojai… Tie kur apsisprendę, tie problemų neturi :] tokių savo aplinkoj turiu :]
    PS: man vienas policininkas kartą pasakė – gelbėjimasis skęstančiųjų reikalas. Gal kad iš policininko, bet labai įstrigo šitie žodžiai. Todėl man visiškai dzin kas teisus, jei nors vienas bus miręs… Gal geriau neteisūs bet visi gyvi ? :]

  18. Dalia

    Apsisprendimas nieko nereiškia, jei pats taisyklių laikaisi, o kiti ne.
    Taisyklėse galėtų būt parašyta, kad tas, kuris laikosi KET, turi teisę manyti, kad ir kitų jų laikosi. Tai padėtų spręsti ginčytinus atvejus.
    Čia prisiminiau laikraštyje aprašytą įvykį, kai į automobilį, darantį posūkį į kairę, liuobė greitį viršijęs motociklininkas. Buvo kaltinamas automobilio vairuotojas, kad nepraleido motociklininko, bet kad tuo momentu, kai vairuotojas rengėsi daryti posūkį, to motociklininko nebuvo nė padujų…

  19. Algis

    Audriau,
    tarp visų marazmatiškų taisyklių skirtų dviratininkams – taisyklė, kad reikia dviratį persivaryt per perėją yra pakankamai logiška.

    T.y. arba važiuoji kaip normalus transporto dalyvis – pagrindiniu keliu tave praleidžia, šalutiniu – tu praleidi. Arba, elgiesi kaip pėstysis.

    Yra nemažai dviratininkų važinėjančių chamiškai (aš tarp jų)…
    Ir be šitos taisyklės turėčiau pilną teisę įskrist į perėją ant 40 km/h ir reikalaut kad mane praleistų ;).

    Neapribosi gi važiavimo per perėją greičio…

    Yra krūva dviratininkus diskriminuojančių kvailų taisyklių… bet ši… IMHO pakankamai logiška 😉

    Beje to dryžuoto daikto pavadinimas yra pėsčiųjų (ne dviratininkų) perėja (ne pervaža) ;)) Common sense taip sakant ;))

  20. Dviratininkai yra blogis. Gal kiek mazesnis blogis nei mopedistai ir britvininkai bet vistiek: kelyje dviratininkas yra blogis.

    Keli pavyzdziai:
    1. mieste kamstis. dviratininkas graziai tarp mashinu ishvinguriuoja ir atsistoja pirmas pries shviesofora (cia labai megstamas mopedininku triukas… bet esu taip ir dvirati mates). pasekme: vietoj kokios 20-25 pashinu… toj eilej per sankryza pervaziavo 5…

    2. priemiestis. vakarinis “pikas”. Seimynele ishvaziavus su dviraciais pasivazineti (tikriausiai todel, kad tai viena is nedaugelio asfaltuotu keliu apylnkese). Aplenkt kelias per siauras.. pasekme: keliu kilometru kamstis ir desimtys nervuotu vairuotoju (kai kolona vieningai pradejo pypti.. anie pasitrauke).

    as jau nekalbu apie “pienininkes” ar “traktoristus” uzmesciuose nakti.. kai dviraciai be jokiu atsvaitu… o geriausia vieta vaziuti – kelio vidurys.

    P.S. as ne pries dviracius, paprasciausiai pas mus kolkas jiems nera salygu.. ir vienas toopas dviratininkas gali sugadinti diena/vakara desimtims zmoniu.

    P.P.S. shiaip jau geriausia butu vadovautis “Common sence” ir is dviratinku puses.. Taisyke yra taisyklem, bet kartais reik pagalvot, ar del savo dviracio nedarai bereikalingu problemu kitiems ?

    • asta

      dėl 1 punkto. na ir kokios Jūsų problemos. pavydas, kad kažkas anksčiau kirto sankryžą? tuomet turėtumėte labai prastai jaustis ne tik kelyje, bet ir parduotuvėje prie kasų.

      dėl 2 punkto. labai paprasta dėl savo nesugebėjimo vairuoti apkaltinti visus aplinkinius (dviratininkus, blondines, traktoristus ir t.t.). beje, noriu atkreipti dėmesį, kad dėl to jog koks nors žaliasnapis vairuotojas nemoka aplenkti lėtesnio eismo dalyvio, kaltas yra lėtesnis eismo dalyvis – geležinė logika :)

      nors iš principo pritariu, kad dviračių eismui sąlygų nėra, tačiau dieną/vakarą visų pirma gali sugadinti tas, kuris važiuoja ignoruodamas visus aplinkinius eismo dalyvius (gali tai būti ir dviratininkas, bet atsižvelgiant į automobilų/dviračių skaičių keliuose, kur kas didesnė tikimybė, kad nuotaiką sugadins kitas automobilistas – elementari tikimybė).

      • Ir priartejame prie tiesos, kad kalti esame patys, kol nesirupinsime aplinkiniais – niekas nepasikeis, bus kiti kalti.

  21. Dalia

    Šai ir visu gražumu atsiskeldžia tipiškas lietuvaičio mentalitetas.

  22. Dalia

    pardon — atsiskleidžia

  23. dar1

    Sakyciau, pries rasant dali.us pobudzio komentarus, verta pasivazineti po Skandinavija, Vokietija, Austrija, Olandija. Ypac tiems, kurie dvirati mate tik per automobilio priekini stikla

Jūsų komentaras