Nuo ko mus gydo Šimonytė?

Ėmė finansų ministrė ir parašė straipsnį įvairiems portalams. Tikslas pasiektas – dauguma internautų norom nenorom perskaitė tą straipsnį: ministrė užsidėjo pliusą ties užduotimi, ką jai buvo prigrąsiusi Prezidentė (daugiau laiko skirti žmonių švietimui ir sprendimų aiškinimui).

Ministrės laiko straipsnio rašymas atėmė nemažai, o štai aiškumo ir šviesos – bent jau aš – gavau nedaug. Nes taip ir nesupratau, ką konkrečiai ministrė norėjo pasakyti – kad viską Vyriausybė darė gerai? Ko gero, čia yra kertinės straipsnio tezės:

Todėl apsimesti, kad buvo kitas veikimo būdas, nei bandyti kuo labiau sumažinti grėsmingai besiveriantį pajamų ir išlaidų atotrūkį, yra negarbinga – tokiai mažai šaliai pasiskolinti 20 mlrd. litų bet kokia kaina vien tam, kad laikinai pamaitintų bebliūkštantį burbulą, būtų savižudiška, nes tai būtų vien kompreso pridėjimas prie operuotinos vietos – trumpam padeda, bet negydo, o dažniausiai dar ir kenkia. (…)

Todėl teisingausia būtų matyti konkrečiai savo problemas ir bandyti spręsti būtent jas, t.y. gydytis mūsų ligoms gydyti tinkamais vaistais, užuot gėraliojus viską, tikintis, gal padės. Manau, kad mūsų pagrindinę ligą (augančius deficitus, kurie nevaldomi sukeltų skolos vėžį) ir gydome, o santūraus pagrindo tikėtis, kad pirmieji stabilizavimosi ar atsigavimo ženklai pasaulyje netruks pasiekti ir mus, yra.

Taigi “augantys deficitai” yra pagrindinė, pasak I. Šimonytės, Lietuvos liga. Jei jos negydysime, bus “skolos vėžys”.

Galima tik apgailestauti, kad biudžeto subalansavimą mūsų valdžia laiko pagrindiniu savo tikslu. Kol valdžia balansuoja biudžetą, mūsuose sėkmingai mažėja darbo vietų. Ministrė parašė tokį ilgą straipsnį, tačiau jame nerasite nieko apie “bedarbystę”, “darbo vietas”, “užimtumą”. Apie tai šneka visa Europa, bet tik ne mūsų valdžia. Ministre, jei Jūs subalansuosite biudžetą, o bedarbystė bus 30 proc., ar tikslą būsite pasiekusi, ligą pagydžiusi?

Taigi pažiūrėkime, kaip atrodo toji mūsų “pagrindinė liga”:

eu_data

Atsidarę lentelę, visų pirma, tikiuosi, įvertinsite tą laiką, kurį sugaišau suvesdamas duomenis iš įvairių EUROSTATo šaltinių :) (pagrindinis čia, dar parankiojau EA16 ir EU27 vidurkius). Duomenys pravers diskutuojant.

Taigi matome, kad ta liga, kuri varo vėžį I. Šimonytei (biudžeto deficitas), vos viršija 3% Mastrichto kriterijų, o jį taip pat viršija vengrai, lenkai, rumunai, britai. Iš Euro zonos šalių šį kriterijų viršija dar 7 valstybės.

Turiu pasiūlymą p. Šimonytei: kai kitą kartą ponas eurokomisaras Almunia atvyks į Lietuvą, paklauskite jo, kodėl jo gimtosios Ispanijos biudžeto deficitas 2008 m. buvo -3.8? Lietuvos, kaip žinia, -3.2.

Kita vėžį varanti mūsų valdžios baimė – valstybės skola. Pagal Mastrichto kriterijus, valstybės skola neturi viršyti 60% bendrojo vidaus produkto (BVP) praėjusiųjų fiskalinių metų pabaigoje. Mes turim 15,6%, čekai ir danai po ~30%, lenkai 47,1%, Švedai 38% ir t.t. Euro zonos, į kurią mes taip norime patekti, šalių vidurkis siekia 69,6% !!!

Ką p. Šimonytė nori pralenkti? Ir dėl ko ji lenktyniauja? Žiūrint į visus skaičius man kyla pagrįstas klausimas, ar tikrai “augantys deficitai” sukelia “nevaldomų skolų vėžį”? Jei taip, kaip galėtume pavadinti ligą, kuria serga italai (skola siekia 105.8% BVP) ar graikai (97.6%)?

Kadangi žmogus elgiasi taip, kaip jį matuoji, akivaizdu, kad biudžeto subalansavimas yra pagrindinis kriterijus, lemiantis I. Šimonytės, o prieš tai ir A. Šemetos, elgesį. Pastarasis tarnybą Briuselyje jau gavo, ar tik ne panašus likimas sėkmės atveju yra pažadėtas ir jo įpėdinei?

Bet juk valdžią rinko ir ministrę skyrė ne Briuselis, o lietuviai. Ir mums, dar neemigravusiems, yra įdomus praktiškai tik vienas rodiklis – žmonių užimtumas. Jei turime darbą, reiškiasi, esame laimingi. Mokam mokesčius ir t.t. O jei finansų ministrės darbas būtų matuojamas pagal užimtumą (nedarbo lygis Lietuvoje yra beveik pats didžiausias ES)? Almunija ir kiti briuseliniai dogmatikai neturėtų įrankio, kuriuo galima gerinti europinius vidurkius. Bet užtat Lietuvoje būtų geriau gyventi. Tebūnie sergant suomišku ar švedišku vėžiu.

komentarų yra lygiai 14

  1. Pradėsiu iš galo. Sakai “turime darbą – esame laimingi”. Aišku, būtų šaunu, jei apibrėžtum kas yra laimingas žmogus, bet jei tarkim laimingas žmogus yra tas, kuris nori gyventi, tai šie dalykai (darbas ir laimė) Lietuvoje išvis nekoreliuoja (ilga nuoroda, bet gal rodys normaliai):

    http://graphs.gapminder.org/world/#$majorMode=chart$is;shi=t;ly=2003;lb=f;il=t;fs=11;al=30;stl=t;st=t;nsl=t;se=t$wst;tts=C$ts;sp=6;ti=2005$zpv;v=0$inc_x;mmid=XCOORDS;iid=phAwcNAVuyj2tPLxKvvnNPA;by=ind$inc_y;mmid=YCOORDS;iid=rdQTtoGG9898qaAwjGNG7lA;by=ind$inc_s;uniValue=8.21;iid=phAwcNAVuyj0XOoBL_n5tAQ;by=ind$inc_c;uniValue=255;gid=CATID0;by=grp$map_x;scale=lin;dataMin=12;dataMax=83$map_y;scale=lin;dataMin=1.1;dataMax=24$map_s;sma=49;smi=2.65$cd;bd=0$inds=i128_t001998,,,,

    Būtų šaunu, jei būtų kalbama faktų kalba :-)

    Dar: lygiuotis į korumpuotą Italiją ir žlugusią Graikiją. Ačiū, bet ne. Lenkai dėl savo skolos irgi turės priimti nepopuliarius sprendimus (tame pačiame Šimonytės straipsnyje).

    Techniškai čia nėra labai daug kur ginčytis – klausimas ar mes esame kairieji (socialistai) ar dešinieji (liberalai). Taigi Šimonytei galima tik padėkoti, kad laikosi dešiniosios politikos krypties. Taip, tai neatrodo socialiai atsakinga, ir Krugman’as tau paplotų per petį už buvimą socialiai atsakingu, bet prieš tai dar turėtūm įrodyti, kad nedarbas ir BVP susiję. Dabar BVP grafiko neradau, tik BVP vienam gyventojui, bet žmonių skaičius nuo 1998 metų maždaug toks pats Lietuvoje:

    http://graphs.gapminder.org/world/#$majorMode=chart$is;shi=t;ly=2003;lb=f;il=t;fs=11;al=30;stl=t;st=t;nsl=t;se=t$wst;tts=C$ts;sp=6;ti=2005$zpv;v=0$inc_x;mmid=XCOORDS;iid=phAwcNAVuyj1jiMAkmq1iMg;by=ind$inc_y;mmid=YCOORDS;iid=rdQTtoGG9898qaAwjGNG7lA;by=ind$inc_s;uniValue=8.21;iid=phAwcNAVuyj0XOoBL_n5tAQ;by=ind$inc_c;uniValue=255;gid=CATID0;by=grp$map_x;scale=log;dataMin=240;dataMax=119849$map_y;scale=lin;dataMin=1.1;dataMax=24$map_s;sma=49;smi=2.65$cd;bd=0$inds=i128_t001998,,,,;i82_t001991,,,,

    Taigi teoriškai visai gali būti, kad net su 30% nedarbo lygiu valstybė laikytųsi geriau negu su dirbtinai kuriamu darbu (Tarybų Sąjungoje darbą turėjo visi, bet ar nuo to geriau?). Aš tik pabrėšiu, kad netikiu, kad nedarbas gali siekti 30% taip tikslingai (gal ne visai sėkmingai) vykdant visas šias reformas. Kantrybės mums visiems reikia. Romą pastatė ne per dieną.

  2. Kaip tik galvojau laiska parasyti blogo autoriam ir paklausti ju nuomones del Simonytes pasisakymo.

    Man kilo keli klausimai.

    1. Ar nera taip, jog siuo metu valstybes skola butu skaiciuojama kitokiais standartais, nes tuomet kai skolinosi graikai, italai palukanos buvo kelis kartus mazesnes, tad dabar skolinantis biudzeto deficito rodiklis nebutu visiskai tikslus.

    2. Vat as nelabai supratau, kaip taip atsitiko, jog buvo ivykdytas musu biudzetas? Nes kiek pamenu paskutinio mazinimo buvo atsisakyta. Ar tai leme didesnis skolinimasis ar tiesiog isties buvo is zmoniu daugiau surinkta (pvz. rukaliu:) ).

  3. Dar vienas taiklus straipsnis apie nevykusią ministrės viešųjų ryšių akciją :)
    Rokiškis prieš keletą dienų taikliai pavadino tai: “Ingrida Šimonytė: nuo viduriavimo gydausi liuosuojančiais” :) Net Valatka cituoja :) http://rokiskis.livejournal.com/60236.html

    • Ačiū už nuorodą. Man labai keista, kad visokie žymūs komentatoriai, ekspertai, etc., susiturėjo nė nepyptelėję apie šį ministrės straipsnį.

  4. Šiaip šiame įraše įrodinėta tiesa, jog valstybės skola yra tikrai nebauginantis dalykas, prasilenkia su realybe. Jūs pamirštate, jog lyginate skirtingas valstybes… Nes, kai reikia skolintis, Rytų Europa != Vakarų Europai (paprasčiausiai skolinimosi sąlygos Lietuvai skiriasi nuo skolinimosi sąlygų Italijai ar Graikijai). Galų gale, aš būčiau nieko prieš, jei augindama valstybės skolą, vyriausybė sugebėtų sėkmingai investuoti į pramonę ir šalies ūkį, kas vėliau tikrai teigiamai atsilieptų ekonomikai. Tačiau manau, jog ir aš ir jūs sutiksite, kad vyriausybė to nesugebės, todėl bent vienas teigiamas dalykas, ką ji gali padaryti, tai neauginti skolos, kol Lietuvoje atsiras vyriausybė gebanti protingai tvarkyti investicijas.

    • Gintarai, man pasirodė, kad valdžia, kurios veiksmai nėra subordinuoti į bedarbystės mažinimą ir naujų darbo vietų kūrimą (gerovės sąlygą), tiesiog negali tos bedarbystės sumažinti iš principo.

      Dėl laukimo, “kol Lietuvoje atsiras vyriausybė gebanti protingai tvarkyti investicijas” – nesu tikras, kad tai gera mintis.

      • Kad tai nėra gera mintis, tai aš pats galėčiau patvirtinti, deja, alternatyvų neturime. O šiaip jau nesigilinsiu į tai ką norėjo ir ką pasakė ministrė Šimonytė, tačiau aš nuo savęs pridėčiau, jog reikia išmokti gyventi pajamas, ko pastaruosius keletą metų mes nedarėme. Todėl Lietuvos verslas ir griūna kaip kortų namelis per šį sunkmetį.

    • Dar papildysiu. Kas būtų tokiam kitos ES šalies (ne Lietuvos) finansų ministrui, jei jis viešai pasakytų, kad žmonių bedarbystė yra mažiau svarbu nei “deficitai”?

      Mes tos problemos (ministro politinės atsakomybės) neturime, nes ministrė nėra politikė, jos niekas nerinko ir ji tik daro karjerą. Ir padarys, pamatysite 😉

  5. Nerimą kelia dar vienas skaičius pateiktoje lentelėje: Ilgalaikių palūkanų norma – ji didžiausia ir dvigubai didesnė už Lenkijos, 4 kartus už vidurkį ir gerokai didesnė už kitas “prasiskolinusias” šalis.

    Ką tai reiškia, kad santykinai mažai pasiskolinę, mokame brangiausiai?

    Gal geriau viešųjų ryšių kompaniją reikėtų nukreipti į išorinio įvaizdžio stiprinimą ir daryti veiksmus skolinimosi reitingams kelti?
    Ir čia galima būtų paskaičiuoti tokių veiksmų ROI (investuotų lėšų ir sutaupytų palūkanų santykis).

    • Būtent. TVF, kuriuo taip gasdino Kubilius&Šemeta, skolina kone dvigubai pigiau. Bet jie, matai, be kita ko mainais prašys tam tikrų reformų biudžetiniame sektoriuje, o šita vyriausybė supranta esanti neįgali tų reformų realizuoti. Todėl skolinamės iš bankų ir džiaugiamės laisve nuo įsipareigojimų TVF. O tauta kaip nors…

      • Taip, TVF padėtų padaryti pradžią, įvykdžius būtiniausias reformas pagerėtų ir įvaizdis, ir pasitikėjimas, tuo pačiu ir reitingai kiltų. Manau matuoti ir investuoti į įvaizdį būtų naudinga ir dabar, ir visada.
        Esame tokie provinciški, kartais gera taip, o dėl progreso ir toliaregiškumo – tikras stabdis…
        Vyriausybė gali. PVM kelti antrą kart metuose, gali ir kitas reformas, per vieną naktį kiek prikepė :) O gal tikrai negali, juk kažkoks kanibalizmas gaunasi (save sumažinti), tada reikia “padėti” jai nusiristi… iki liepto krašto, iki TVF durų ant kelių…
        Pokyčiams reikia tiek vizijos aiškumo, tiek nepasitenkinimo esama situacija, padėkime sau!

  6. kriste

    Kodėl šitas straipsnis dar ne delfi? :]

  7. Komentarus būtų šaunu ir moderuoti iš jūsų pusės 😉

  8. ŽB

    Ką ten Šimonytė – čia visos Vyriausybės bėda:
    http://zalias-bebras.livejournal.com/81006.html

  9. […] negali būti biudžeto tikslas. Biudžeto tikslas – jau rašėm – darbo vietų skaičius ir darbo vietose sukuriama pridėtinė vertė. Visos ekonominės programos, […]

Jūsų komentaras