Rgs 08 2009
Mane spaudžia, ir aš spaudžiu
“Nežinau, kaip dabar veiklą tęsia, pavyzdžiui, “Narbutas ir Ko”, kaip atrodys “Ranga IV” grupės įmonės po restruktūrizacijos. Esu beveik tikras, kad “Baldų rojus” pats savęs “nesuvalgė”. Jie greičiausiai irgi turi skolininkų, kurie su jais neatsiskaito. Čia gi yra ne davimas per snukį, čia yra savo pinigų atsiėmimo modelis. Man iš tikrųjų nėra jokio skirtumo (kas nutiks “Baldų rojui” – red. past.), mane tenkina, jeigu su manimi atsiskaito“, – aiškino E.Babenskas.
E. Babenskas vadovauja tokiai kompanijai “Lithill“, kuri dėl skolų paprašė teismą iškelti bankroto bylą “Baldų rojui“, o teismas taip ėmė ir padarė. Istorija fantastiškai aprašyta “Vilniaus dienoje“:
Babenskas dienraščiui teigė, esą įmonė nenorėjo atsidurti kreditorių sąrašo pabaigoje ir dėl to kreipėsi į teismą, kad būtų iškelta bankroto byla. Negana to, E.Babenskas prasitarė, esą “Lithill” nesitikėjo, kad teismas taip ims ir patenkins ieškinį. Neva ieškinys paduotas tik todėl, kad bendrovė norėjo paspausti prasiskolinusį “Baldų rojų” greičiau sumokėti pinigus.
Taigi nutiko, kaip nutiko. Man liūdniausia buvo perskaityti tą E. Babensko frazę, kur pabraukiau. Viskas logiška ir teisėta: įstatymai, įsipareigojimai, sumokėtas PVM ir t.t. – bet vis tiek labai liūdna. Kad B2B sektoriuje išsikerojęs toks poch... tokia netolerancija (tas nevartotinas žodis šioje vietoje, ko gero, nepakeičiamas).
Žodžiu, jei pardaviau savo klientui, tai jau pardaviau. Nesvarbu, kad klientas nepardavė. Nesvarbu, kad galutinis vartotojas nenusipirko. Aš gi pardaviau. Ir man dzin, švelniai tariant. Primena tuos narkomanus, kurie prie parduotuvės, belipant į automobilį, pradeda siūlyti įsigyti grąžtų rinkinį. Jiems biletik parduoti, neaišku, ar veikia ta drielė. Sakote, tiekėjas negali prisiimti atsakomybės už savo kliento veiklą ir sėkmę? Tai gal ir savo paslaugų verslui nebesiūlykite, vis tiek jūs uždirbti ar sutaupyti nepadedate.
Su mumis neatsiskaito – ir mes neatsiskaitome, mums dėl to daro spaudimą – ir mes darome spaudimą savo skolininkams. Verslo aplinka nervinga, ji viską komplikuoja. Visi elgiasi spontaniškai, ir tai tiktai blogina padėtį”, – skundėsi E.Babenskas.
O dabar pagalvokime, kas bus šioje E. Babensko grandinėje, kai joje “atsiras pinigų”. Pamirškim kas buvo? Pamirškim pokalbius pakeltu tonu, ultimatyvius emailus, galiausiai, pamirškime bankroto ieškinius teismui? “Žinai, sorry, kad tada per krizę, žinai, kažkaip spaudžiau. Mane spaudė, tai ir aš spaudžiau, žinai. Davai tą dalyką kažkaip pamirštam, davai toliau darykim biznį, ta prasme.”
Ne veltui sakoma, kad draugą nelaimėje pažinsi. Rinka – gal ir ne geriausia vieta draugų paieškai, suprantu. Tačiau taip smagu, kai tavo tiekėjas rūpinasi ne tik savo pardavimais, bet ir tavo. Ir galvoja ne tik kaip pačiam išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą, bet kad ir klientas išrašytų ją kuo didesnę (ar dažniau). O dar jei ir galutinis vartotojas lieka patenkintas, tuomet visi grandinės nariai – “Lithill”, “Baldų rojus” ir kt. – uždirbinėja daug.
Beje, aš nesakau, kad E. Babenskas blogas ar kažką. Matyt, buvo niuansai, gal jie bandė tartis, o skolininkas numetinėjo ragelius ir pan. – mes to nežinom ir, tiesą sakant, ne mūsų reikalas. Tiesiog toji frazė (“mane tenkina, jeigu su manimi atsiskaito”) apnuogino realybę, kurios mūsuose norėtųsi kuo mažiau.
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +5, balsavo 9 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 1,823 (taip pat galite skaityti per RSS)
O negalima tiesiog duoti i teisma del skolos, isdelioti skolos grazinimo grafiko, sudaryti taikos sutarti, prasyti anstoliu, kad isieskotu ir pan? Man atrodo, kad galimybiu yra daug ir bankrotas tai jau labai krastutiniu atveju. Beto, jei imone nors ir sunkiai, bet vykdo veikla, tai yra tikimybe, kad ji kazkaip stengiasi “viniotis” is padeties ir kada nors ji skolas atiduos. Bankroto atveju juk uzsaldomos saskaitos ir visu pirma imonei yra prievole atsiskaityti su valstybe (mokesciais), darbuotojais, o jau poto kreditoriais.
taigi, be visa to kas parasyta ir del ko liudna, man tas p. Babenskas nelabai ir ispruses (kaip vadovas) atrodo.
[Atsakyti]
o ko kito tiketis? juk daznai ir verslas pas mus pastatytas ant isdurimo, prasukimo, teiseto mokesciu apejimo. ieskomas lietuviskas “konkurencinis pranasumas”. o kur idejos, o kur naujoves, drasa ir tt? Lithill butent drasiai pasielge, juk Baldu Rojus yra viso labo mazmena ir dar senstelejusi savo metodais
[Atsakyti]
Peršasi išvada, kad vieni kitų verti.
[Atsakyti]
P.S. Niekaip neprisiminiau, ką ta pabraukta frazė man primena
Ogi reketą.
[Atsakyti]
O as neskubėčiau teisti.
Vienas pardavė, kitas pirko … laisva valia. Jei vienas savo įsipareigojimus įvykdė, tai kodėl kitas turėtų vengti savo įsipareigojimų?
Turiu įtarimą, kad Lithill’as nepadavė į teismą praėjus 1 dienai po sąskaitos neapmokėjimo … manau ir teismas nebūtų priėmęs tokio sprendimo (kiek žinau yra nustatyti oficialūs žingsniai: priminimas Nr.1, priminimas Nr.2 ir t.t.). Ir, jei įmonė (Baldų rojus) teisme būtų parodžiusi, kad jie, nepaisant dabartinių sunkumų, yra pasiruošusi grąžinti skolą t.y. pasiūliusi mokėjimo grafiką ar kažką panašaus, teismo sprendimas nebūtų toks drastiškas.
Galima kalbėti apie visą tiekimo grandinę … tik manau, kad reikėjo kalbėti prieš pasirašant sutartį, o ne tada, kai reikia sumokėti už paslaugas.
Dar kartą pasikartosiu – aš (ir manau, tiek post’o autorius, tiek komentuotojai) nežinau visų detalių, taigi manau, kad nekorektiška teisėjauti remiantis nuogirdomis.
PS. aš ne Lithill’o darbuotojas, ne klientas, ne draugas. Tiesiog manau, kad tesiti (o gal net ir vertinti) turėtų tas, kas žino maksimaliai daug tikros informacijos.
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Rugsėjis 8th, 2009, 23:36
Sutinku. Čia istorija labiau ne apie “Lithill” ar “Baldų rojų”, bet apie “not my business” principą.
[Atsakyti]
Alius atsakymas:
Rugsėjis 9th, 2009, 10:07
Vėlgi, nežinant visos bendravimo istorijos, sunku būtų spręsti.
Įsivaizduok situaciją:
Raginimas atgauti skolą Nr.1 – jokios reakcijos;
Raginimas atgauti skolą Nr.2 – jokios reakcijos;
Raginimas atgauti skolą Nr.3 – niekas nekelia ragelio;
Raginimas atgauti skolą Nr.4 – mail’as eina tiesiai į trash’ą;
.
.
Raginimas atgauti skolą Nr.XX – situacija kartojasi;
Ateina momentas, kai tu pasakysi – eina tas skolininkas visiem žinomu adresu (“not my business”) ir tada tau tikrai nusispjaut, kas atsitiks su ta įmone.
Tavo frazės “Ne veltui sakoma, kad draugą nelaimėje pažinsi.” pritaikyti negalima, nes draugas pakliuvęs į tokią situaciją turėtų pats rūpintis (ir tave informuoti), o ne ignoruoti raginimus. Čia aš prisiminčiau kitą posakį: “Nori prarast draugą – paskolink jam pinigų”.
O jei (labai hipotetiškai) ta įmonė išsikapstys ir po poros metų vis dėl to turės pinigų, tai tu pats pagalvosi ar dar kartą dirbt su tokia įmone iš kurios pinigus reikia išmušinėti (net per teismą).
“Frazė, kuri apnuogino realybę” gali būti pasakyta bet kuriuo metu (pvz. susinervinus). Tokia frazė, teisingai pateikta, gali padidinti žiniasklaidos reitingus – tik ar to mes čia susirinkom?
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Rugsėjis 9th, 2009, 11:00
Čia problema ne tiek santykiuose (kurių detalių nežinome) tarp dviejų kompanijų, bet rinkoje apskritai. Visi vieni kitus spaudžia ir išmušinėja skolas ir niekas negalvoja apie tai, kaip uždirbti visoje tiekimo grandinėje. Juk visi čia susirinkę daugmaž sutinkame dėl to, kad kol galutinis vartotojas nenusipirko, tol niekas (!) nepardavė.
“Lithill’ui” dzin dėl “Baldų rojaus”, “Balbieriškio firmai” dzin dėl “Lithill’o”, “Bezdonių korporacijai” dzin dėl “Balbieriškio firmos” ir t.t.
Visi “išsimušinėja” ir visi teisūs. Ir Alius teisus.
“Aš pikto neatsimenu – aš užsirašau” ;]
[Atsakyti]
Kaip tai realybės norėtųsi mažiau?..
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Rugsėjis 9th, 2009, 13:51
Lygiai taip, kaip norėtųsi mažiau avarijų keliuose, mažiau narkomanų gatvėse, mažiau parazitų politikoje
[Atsakyti]
Teko susidurti su E.Babensku. Drąsus žmogus, erelis, kol pelytė (o gal Pelys) kur nors nesukrebžda. Tada jau baimės pilnos kelnės. Štai ir dabar – drąsiai eina į teismą, o kai teismas patenkina jo paties prašymą ir tuo susidomi žiniasklaida – aš nesitikėjau, aš nenorėjau, čia ne aš. Edmondai, smirdž.
[Atsakyti]
kriste atsakymas:
Rugsėjis 9th, 2009, 16:11
Būtent. Ne apie detales kalba.
[Atsakyti]
O ka tam babenskui daryti reikejo ? Straipsny nera jokio pasiulymo, iskyrus “namioka”, kad jis dar ir kaltas ar galejo palaukti… O gal jo zmona galejo savu vaiku nemaitinti, ar savo suni vesti pas veterinoriu , kad uzmigdyti??
[Atsakyti]
kažkaip man trūksta logikos priekaište Babensko pasisakymui (nes tai greičiausiai yra tiesiog nevykusiai išreikštos emocijos). jeigu jau “not my business” yra blogai, tai, tarkim, pardavėjas taip pat turėtų duoti prekių pirkėjui, jei šis negavo atlyginimo. tiesiog ateini į supermarketą, pasiimi, ko reikia ir sakai kasininkui: “nu sorry, bet žinai, aš negaliu dabar sumokėti: negavau algos, o dar ir už šildymą esu skolingas. tu gi pakentėsi, ane? mes gi draugai – aš perku iš tavęs”. na ir dar pasipiktinti po to galima, jei pardavėjas tų prekių neduoda – gi “not my business” principas yra nepriimtinas.
[Atsakyti]
Labai taikliai parašei. Man labai patinka, kad lieti šią temą.
Aš pats esu eilinis programuotojas, bet mano pirmieji argumentai vadovui kodėl mes turėtume daryti taip ar kitaip, naudoti vieną programą ar kitą visų pirma atsiremia į:
* kiek mes greičiau galėsime dirbti
* kiek tai sutaupys mūsų įmonės pinigų
* ir galiausiai kiek mes sutaupysime kliento pinigų
Juk vis dėlto darau programą ne sau, o klientui, tad ir stengtis reikia dėl klientų
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Rugsėjis 22nd, 2009, 14:13
Iš to, ką parašei, akivaizdu, kad nesi eilinis programuotojas
[Atsakyti]