Transatlantinis miražas

mirage

Pastaruoju metu vis tenka susidurti su tuo, kaip reikia sujungti du nesujungiamus dalykus. Tiksliau, ryšys yra, bet labai jau transatlantinis. Tarkim, sukuriama įmonės strategija, ir vėliau reikia parodyti, kaip kažkoks konkretus veiksmas padeda strategijai. Dauguma strategų juokauja, kad tarp konkrečių veiksmų ir strategijos yra jungiamoji dalis, vadinamu magijos miražu.

Kaip toks pavyzdys? Klientas prašo parašyti verslo planą, kaip per 5 metus pasiekti pusės milijardo apyvartą, ir tuo pačiu pasižiūrėti, kodėl jo IT sistema pateikia neteisingas ataskaitas. Koks ryšys tarp šių dviejų veiksmų? Vienas kalba apie „miškus“, o kitas apie „medžius“. Neveltui sako, kad per medžius miško nemato. T.y. kasdieniniai darbai taip įtraukia, kad niekas nenori kalbėti apie naujas galimybes, naujų verslų auginimą. Ir kita vertus, tenka girdėti, kad „padangėse skrajoja“. Gal yra ir daug idėjų, kaip dar kitaip uždirbti pinigus, bet jeigu dėl elementarios netvarkos biure vėluoja užsakymų vykdymas, nebus to „rožinio pasaulio“. Taigi reikia kažkaip rožines svajones sujungti su kasdienine rutina, ir čia vėl ateina miražo vaizdas į galvą.

Po truputį pradedame suprasti, kad yra darbai, kurie vadinasi sukurti naują sistemą (strategiją), ir sukurtos sistemos naudojimas (taktika). Beje, dauguma žmonių pagal savo tipą arba kuria naujas sistemas (programuotojai, mokslininkai), arba jas naudoja ir nelabai domisi, kaip jos veikia (automobilių vairuotojai).

Kažkada man papuolė tyrimas apie tai, kuo skiriasi futbolo ir krepšinio sirgaliai. Pasirodo, skiriasi kantrybės ir momentiniu laimės kiekiu. Futbole visi kantriai laukia įvarčio, o kai sulaukia, tai laimė liejasi per kraštus ir ilgiau negu krepšinyje. O, va, krepšinyje visi nori greitų metimų ir trumpai pasidžiaugę rezultatu pereina prie alaus. Kas, beje, irgi neblogai linksmina.

Kurti sistemą reikia kantrybės, ir tik jeigu pavyks, turėsi daug pasitenkinimo ir laimės. O, va, naudotis sistemos suteikiamais privalumais, tai tiesiog dažnai save papildyti laimės saldainiukais. Gyvenime reikia įvairių žmonių, o štai iš konsultantų reikalaujama, kad būtų ir sistemų kūrėjai, ir vėliau – sistemų palaikytojai.  Norint surasti tokius žmones reikia ieškoti sirgalių, kurie mėgtų žaidimą, kuris būtų futbolo ir krepšinio hibridas – kažkas gautųsi labai miražiško. Gal todėl konsultantai – kaip miražai. Tai atsiranda, tai vėl pradingsta. O kokia konsultantų veiksmų įtaka galutiniam rezultatui? Turbūt transatlantinė. Va, ir gavau trumpą konsultacijų sąvokos apibrėžimą: transatlantinis miražas.

Komentarų dar nėra, tad jūsiškis bus pirmasis.

Jūsų komentaras