Pusė milijardo šen, pusė milijardo ten – koks skirtumas?

solid_bank

Jau turbūt visi išgirdo naujieną. Mūsų mylimi bankai turi didelius nuostolius. Beje, prieš metus turėjo nemažus pelnus. Aš niekaip nesuprantu, kaip per ketvirtį galimą išvaistyti pusę milijardo? Gal aš ribotos fantazijos?

O pasirodo galima, jeigu užsiimi kūrybine buhalterija. Pagrindinis elementas toje buhalterijoje yra nekilnojamasis turtas. Kad truputį aiškiau taptų, aš pabandysiu paaiškinti “ant pirštų”. Pavyzdys bus buhalteriškai netikslus, bet tam, kad paaiškinčiau principą – tiks.

Tarkim, Jūsų įmonė dirbo ir uždirbo pelno. O dabar 20% pelno mokestis, kaip ir gaila tiesiog šiaip sau juos atiduoti. Reiškia, reikia padaryti nuostolį, bet taip, kad tam neišleistum nė kapeikos. Pasižiūrim balansą, o tiksliau į ilgalaikį turtą. Hmm, jeigu jo vertę sumažinsime, mes galėsime sumažinti ir pelną.

O dabar realus pavyzdys. Įmonė lapkričio mėnesį pamatė, kad bus apie 3 mln. pelno. Hmm, atiduoti valstybei 0,6 mln. savininkams nepasirodė gera perspektyva. Taigi NT sąraše buvo sandėlis, kurio vertė siekė 3 mln. Kadangi sandėlis jau seniai buvo nenaudojamas, tai pervertinus turtą jo buhalterinė vertė tapo 0,3 mln. Perskaičiavus balansą gavosi, kad įmonės pelnas dabar tik 0,3 mln.

Atitinkamai padidinus NT vertęnuostolius galima paversti pelnu. Tai bankai labai gerai žino ir todėl plačiai naudojasi, tik… Tik yra vienas niuansas. Kai turimas nepiniginis pelnas (kitaip nepavadinsi, nes tai yra gryna skaičių manipuliacija), pelnas yra išmokamas realiais pinigais. O va, kai būna nuostoliai, kas tada atsitinka? Bankai turėtų didinti įstatinį kapitalą? O iš kur gaus pinigų? Gal akcijos, gal obligacijos, gal dar koks nors būdas. Bet kokiu atveju kažkieno, tiksliau – svetimi, realūs pinigai. O jeigu jų nesurenka, tai visai realus bankrotas. Ir niekas už tai neatsakingas, nebent per daug akivaizdžiai tokia kūrybine buhalterija piktnaudžiavo.

Kaip ir gaunasi, bankas gal ir visai geras, turi teigiamą pinigų srautą, bet kūrybinė apskaita jį tai į dangų iškelia, tai su purvais sumaišo. Bet kaip sako mano bosas, įmonės tikslas ne pelną uždirbti, o pinigus. Jeigu kas nori pelno, tegul nueina pas buhalterį ir paprašo, kad gabaliuką duotų. Galės atplėšti pelno-nuostolio ataskaitos kamputį. Įdomu, ar parduotuvėje už jį ką nors nusipirktum? O man geriausia, kai pelnas išmokamas pinigais. Taigi, kai kalbame apie įmones, geriau žiūrėti į pinigų srautą ir atsargų lygius, o ne pelną.

Na va, kaip ir buvo tema paliežuvauti, bet kaip ir nėra apie ką.

komentarų yra lygiai 13

  1. request

    Siaip sulyciau ponui Audriui pries rasant tokius postus pasidometi truputi imones finansais (gal kokia knygute paskaityti, galima aisku ir VAS’us pavartyti), kad butu zinoma, kad nekilnojamojo turto pervertinimas (jo neparduodant), matosi tik pelno/nuostoliu ataskaitoje, o ne apmokestinamame pelno dydyje. I leidziamus atskaitymus, mazinancius moketina pelno mokesti juos leistu itraukti tik realizavus ta turta su nuostoliu. Kitu atveju toki nuostoliai/pelnai popieriniai, ir niekaip neveikia mokestinio rezultato, nors ir matomi pelno/nuostoliu ataskaitoje.
    O banku visi nuostoliai yra is formuojamu atidejimu (atidejimu formavimas vykdomas pagal Lietuvos banko nustatytus reikalavimus), kuomet tam tikro rizikingumo paskoloms veluojant nustatytaji laikotarpi, reikia padaryti atidejimus joms taip, lyg tos skolos nebus grazintos. Kad sitoj vietoj galima manipuliuoti skaiciais perfinansuojant senuju klientu skolas ar dirbtinai ankstesniais periodais didinant atidejimus, o “blogoms” paskoloms grizus gaunant pelna, ar specialiai griezciau nei Lietuvos banko reikalavimai (Skandinavijoje jie didesni) formuojant atidejimus tai taip, bet nekilnojamasis turtas ponas Audriau cia neprie ko.

    • Musu blogas nepretenduoja i mokesciu mokejimo konsultavimo vieta. Tam yra kiti blogai, tokie kaip http://www.tax.lt, butent todel ir yra perspejimas, kad sitas pvz nera tikslus pagal apskaitos standartus, jis tiesiog duoda supratima, kad apskaitoje yra pakankamai palikta vietu, kur galima itakoti balansa, bei pelno-nuostolio ataskaitas. Ir kad tokie skaiciu skirtumai, daugiau susidaro del skaiciavimo metodikos, o ne realiu pinigu srautu.

      Bet jeigu galetumete pateikti savo pavyzdziu – butu tikrai malonu panagrineti.

      P.S. Beje, gal Jus zinote, nes mane visada domino, kur nuseda turtas banko balanse, kai jis pereina is nepajegiu moketi skolininku?

  2. Energetikų, NT įmonių ar šiaip bet kokios įmonės atveju tai tiesa. Bankų atvejų pusė milijardo nuostolio ne dėl fiktyvaus turto vertės sumažinimo, o dėl labai realaus (ir baisaus) piliečių bei įmonių nebesugebėjimo grąžinti išduotas jiems paskolas.

    • Tada matyt zurnalas “Investuok” ir portalas Balsas yra neteisus(http://www.balsas.lt/naujiena/297758/kodel-bankai-neturi-laiko/rubrika:naujienos-verslas-ekonomika?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss)

      Nes jeigu neisvedziojant buhalteriskai, taip kaip teisingai reiktu suprasti skyreli “Tiesiai į nuostolius”?

      • Nereikia painioti investicinių bankų ir standartinių komercinių, kurie yra Lietuvoje. Kiek bankų aktyvų Lietuvoje sudaro nekilnojamas turtas ar visokie CDOs bei kitokios finansinės priemonės? Labai nedaug. Lietuvos bankų didžiausias turimas turtas yra suteiktos paskolos, ir nuostoliai dabar lenda būtent dėl to, jog jų klientai pradėjo negrąžinti. Ir čia nieko bendra su nelikvidžių finansinių instrumentų “kaip užsinoriu taip ir vertinu” apskaitymu balanse. Kuri, sutinku, jog egzistuoja vakaruose.

  3. Aš šios istorijos labai gerai nepamenu, bet vieną kartą asmeniškai teko aiškinti šitą “buhalterinę kūrybą” teisinantis netgi per biržą, kai “Mažeikių nafta” paskelbėm vieną nuostolį, o akcininkas – kitą. Mes paskelbėm mažesnį, nes lietuviškame balanse visi gamyklos statiniai – vamzdžiai ir t.t. – buvo verti sąlyginai nedaug. O lenkai, pirkdami gamyklą, perimamą turtą įvertino pagal tos dienos kainą, taigi lenkiškame balanse jis tapo brangesnis. Bet įdomiausia tai, kad tai turėjo pasekmę, kad lenkiška apskaita rodė ~2,5 karto didesnį nuostolį, nes kuo brangesnis turtas, tuo didesnis nusidėvėjimas, kuris mažina pelną.
    Nesu šios srities ekspertas, bet tuo atveju turto “pabrangimas” atnešė ne pelną, bet nuostolį.

    http://archyvas.vz.lt/news.php?id=702261&strid=1002&rs=0&ss=&y=2007%2005%2017

  4. kandis

    Paprastai kalbant, tai yra nerealizuoto pelno arba nuostolio įkėlinėjimas į balansą ir rodymas “už gryną pinigą”, ir čia jau visai nesvarbu, ar tai NT, CDO, kitas fin. turtas, ar blogų paskolų atidėjiniai. Pelnas, kurį eilinis treideris turi tik mintyje, bankui yra jau gautas popieriuje… Dar vienas virtualus dalykas bankų portfelyje.

  5. Pasiskaitymui:
    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.dok_priedas?p_id=20551

    4.38.Nuostolis (angl. loss) – ekonominis nuostolis, įskaitant reikšmingą diskonto įtaką
    ir reikšmingas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su skolų išieškojimu.
    4.39.Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (angl. loss given default, LGD) –
    nuostolio dėl skolininko įsipareigojimų neįvykdymo ir pozicijos vertės, esant
    įsipareigojimų neįvykdymui, santykis, išreikštas procentais.
    4.40.Pozicijos vertė, esant įsipareigojimų neįvykdymui (angl. exposure at default,
    EAD) – banko turto arba nebalansinių pretenzijų straipsnių, įtrauktų į bankinę
    knygą, dydis įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo dieną.
    4.41.Pagal riziką įvertinta pozicijos vertė (angl. risk– weighted exposure amount) –
    EAD ir atitinkamo rizikos koeficiento sandauga.
    4.42.Reitingų sistema (angl. rating system) – sistema, apimanti visus metodus,
    procesus, kontrolės, duomenų rinkimo ir informacinių technologijų sistemas,
    padedanti įvertinti kredito riziką, priskirti skolininkus ir pozicijas rangams arba
    rizikos grupėms ir kiekybiškai įvertinti rizikos parametrus.
    4.43.Skolininko rangas (angl. obligor grade) – skolininkų reitingų skalės rizikos
    kategorija, kuriai pagal tiksliai apibrėžtą ir aiškią reitingų kriterijų grupę turi būti
    priskiriami skolininkai, ir pagal kurią turi būti nustatoma PD.

    Dabar ūkinis pvz.

    2007 01 XX žmogėnas paima paskolą namui pirkti 600 000 Lt,
    (tarkim 100% finansuojama) atiduodant linijiniu būdu per 30 metų. Suvormuojami reikalaujami atidėjimai pagal rizikos grupę
    (max 8%, tarkim čia tik 5%)= 600000*35%*5%=10 500 Lt
    2008 01 XX jo namas rinkoje kainuoja 700 000, per 12 men. atiduota 30 000 , paskolos likutis 570 000. Jokių atidėjimų – papildomai neformuojama, ir netgi jie yra sumažinami – paskola pereinaį mažiau rizikingą grupę
    580 000*35%*4% =8120 Lt. Taigi, bankas realiai gauna pelną, sumažindamas atidėjimus nuo 10 500 iki 8120 Lt.

    2009 06 XX namas rinkoje kainuoja 300 000 Lt.
    Paskolos likutis 550 000. bankas, pagal apskaitos taisykles, paskolą viršyjančiai daliai turi formuoti 100% atidėjimus
    t.y 300 000-550 000= 250 000 nuostolis, +dar atidėjimai negrąžintai daliai 300 000*35%*8%=8400 Lt.

    Išvada: per lakotarpį nuo 2008 01 XX bankas iš paskolos
    turėjo suformuoti papildomai 250000+8400 -8120=250280 Lt atidėjimų t.y patirti tokį nuostolį. Ir pagal Pelno mokesčio įstatymą, BANKŲ ir tik bankų atidėjimai blogoms paskoloms mažina apmokestinamąjį pelną.
    Staigaus turto vertės kritimo laikotarpiu taip ir atsiranda milžiniški TRUMPALAIKIAI nuotoliai (jeigu neatsiskaitymo rizika netampa tikru neatsiskaitymu su turto perėmimu).

    • Labai dekui uz issamu atsakyma ir pvz.

  6. audrius teisingai išdėstė esmę –
    finansinė ekvilibristika,kuria puikiai manipuliuoja bankų finansininkai,
    sunkiai atspindi tikrąją padėtį bankuose.
    Per paskutinius metus matėme tai ir vakarų ir rytų šalių bankuose.
    Pas kaimynus latvius irgi. Nors sukauptas ir nepaskirstytas pelnas lyg ir kabo banko balanse, nuskambėjus skambučiui pasigirsta išeinančio oro garsas.

  7. Kodėl Swedbank nuostoliai yra vieni iš didžiausių:
    http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=newsarchive&sid=ayclk5MrouBU

  8. Bankų pagrindinė veikla – uždirbti iš finansinių paslaugų, jie nekilnojamo turto jei ir turi tai tik labai menką dalį nuo viso turto. Beje, pavyzdžiui SEB netgi pardavė savo veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą ir jį išsinuomavo, kad atsisakytų nebūdingos bankui veiklos.
    300-400 mln. pelno per metus didžiausiam Lietuvoje bankui – daug ar mažai?
    Paskaičiuokime, kurią dalį nuo valdomo turto sudaro šis pelnas. Pavyzdžiui, SEB yra paskolinęs 22,4 mlrd. Lt, tai rentabilumas sudaro tik juokingus 1,5%.
    Įsivaizduokit, kad tų išduotų paskolų kokybė pradėjo blogėti… Kaip greitai ištirps pelnas ir virs nuostoliais?

Jūsų komentaras