Bir 22 2009
Paskutiniam vagone, prie lango…
Šiandien perskaičiau labai patikusį Simono įrašą apie taip, kaip “Lietuvos geležinkeliai” mažina nuostolius uždarinėdami “nuostolingus” maršrutus. Esą tuščių vietų pasitaiko vis daugiau, ir ne tik paskutiniam vagone, ir ne tik prie lango.
Rekomenduoju visiems paskaityti (o jei kartais skraidote, tai įsimeskite šį tinklaraštį ir į savo RSS skaitytuvą).
Taigi taupymas, taupymas, optimizavimas, taupymas, diržų veržimasis, taupymas, taupymas, optimizavimas ir taupymas taip sėkmingai užpildė verslininkų darbotvarkę, kad net nustembi, kai kažkas sugeba įžvelgti šiek tiek toliau. Žinoma, pas LG yra niuansai, kurių Simonas nežino, bet to, LG yra kitokie nei aviakompanijos, nes traukiniai rieda žeme, o lėktuvai, kaip žinia, skrenda oru. Be to, LG vadovybė nėra durniai, o durniai esame visi mes, likusieji.
Tačiau iš pavyzdžių matome tris šventas karves, kurių LG vadovybė sėkmingai laikosi:
1. Kuo daugiau sutaupysiu, tuo daugiau uždirbsiu
2. Pagerėjimas vienoje grandyje pagerina (o pablogėjimas – pablogina) visą sistemą
3. Nedirbantis išteklius yra didžiausias lėšų švaistymas
O jei tikslas yra ne taupymas (retas atvejis nūdien), bet pelnas, tuomet ir visi veiksmai, procesai, maršrutai yra subordinuojami į tai, kas generuoja didžiausią pralaidumą. O jį, kaip žinia, apsprendžia didžiausias apribojimas. Pavyzdys su skrydžių maršrutų subordinavimu į Rygos oro uostą yra labai vykusi to iliustracija.
Kitas klausimas – matavimai. Jei jie suskaido kompaniją į atskiras kunigaikštystes, kur kiekvienoje siekiama tik savo kunigaikštystės gerovės (“mes tai važiuojame pelningai”), tuomet orientavimasis į vietinius optimumus (tarkime, konkrečių maršrutų pelningumą) yra suprantamas (bet ne pateisinamas). Tai labai dažna didelių organizacijų bėda – norint valdyti kompaniją, ji yra skaidoma į smulkesnes dalis, ta į dar smulkesnes. Ir visi įvairaus lygio vadukai siekia gerovės savo kunigaikštystėje ar dvare, nelygu koks lygis. “Mūsų skyrius turi būti geriausias!”. Taip ir gaunasi – vienas padalinys rūpinasi geležinkelių infrastruktūra, o kitas – keleivių vežimu. Tai, beje, nėra blogai 
Klausimas slypi čia: o kas rūpinasi pelnu? Ministerija? 
Apie bendrovės pelną LG tinklapyje nepavyko rasti nieko. Matyt, jiems patiems tai nelabai įdomu. Užtat žinome, kad vidutinis vieno keleivio vežimo nuotolis 2008 m. siekė 78,5 km, o vidutinis prekinio vagono svoris siekė 54,2 t.
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +1, balsavo 3 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 1,108 (taip pat galite skaityti per RSS)
Prieš porą dienų planuodama su vyru kelionę Vilnius-Klaipėda-Vilnius pagalvojom, gal neverta imti mašinos ir pilti tiek benzino (automobilis nėra ekonomiškas), važiuokim traukiniu. Tada nuėjau pažiūrėti kainų. Vienam žmogui – 50 Lt.
Dviem žmonėm pirmyn ir atgal gaunasi viso 200 Lt. Tai yra pusantro pilno bako benzino mano neekonomiškam automobiliui, ir tiek užteks visai kelionei, gal net daugiau.
Taip kaip čia dabar gaunasi, kad kelionė dviems traukiniu yra kone brangesnė nei kelionė automobiliu, kuri pagal viską turėtų būti pats prabangiausias variantas?
[Atsakyti]