Bir 08 2009
Kylanti žvaigždė
Sprendžiant iš komentarų, visiems maga pasidalinti įspūdžiais iš pokalbių su potencialiais darbdaviais. Taigi dabar papasakosiu, kas vyksta abiejose barikadų pusėse. Pirmiausiai pradėsiu nuo darbdavio.
Pirmiausia turime apsispręsti, kur dėsime. Ne apskritai, bet skelbimą. Kaip ir daug yra dienraščių, bet jų potencialūs kandidatai neskaito. O jeigu ir skaito, tai tikrai ne skiltį „Siūlo darbą“. Gerai, tarkim, paspaminom ir gavom … 400 CV per pirmą savaitę. Man teko tai patirti, ir galite man pasakoti, ką tik norit, bet CV detaliai neskaičiau, o dariau tik paviršutinišką skenavimą.
Tie, kurie pasirodė įdomūs – tuos atsidėjau. Va kodėl siūlomi www.cv.lt ar www.cvonline.lt šablonai buvo ‚nuleisti‘, nebent 100% atitiko reikalavimus. Taigi po dviejų savaičių iš 500 CV buvo atsirinkta koks 20, nes reikėjo 3 darbuotojų. Beje, nepasakosiu, kad į IT vietą pretendavo žmogus, kuris tiesiai šviesiai parašė, kad dirbo užsienyje suteneriu. Po to mačiau tokią pat CV ir pas mano klientus, taigi gali sulaukti ir juokdarių dėmesio, kuriems visiškai neįdomus jūsų laikas. Beje, klientas sumanė smalsumą numalšinti ir susitiko su žmogumi. Pasirodė normalus jaunuolis, bet dabar jį visi prisimena kaip partizaninio marketingo guru?
Reikia pasikviesti 20 žmonių. Laiko derinimas, susitikimai išsitempia kokiomis dviem savaitėmis. Nuo pokalbių pavargsti kaip šuo, todėl paskutiniai kandidatai gali būti auksiniai, vis vien jie erzins, ir galu gale jų nepriimsi. Todėl susitikimo metu pasitikslinkite, kuris jūs esate eilėje. Beje, jeigu nurodote @gmail.com adresą, turėkite mintyse, kad darbdavio laiško reikėtų ieškoti „SPAM“ kataloge.
Reikia kažkaip ištestuoti kandidatą. Todėl duokime neįmanomą užduotį ir pažiūrėkime, kaip kandidatas elgiasi, mąsto ir sugeba pritaikyti turimas žinias. Tarkim, kiek yra degalinių Vilniuje? Arba, per kiek laiko skruzdėlė nueis nuo Kauno iki Vilniaus? Beje, geriausiais atsakymas, kurį vis dar prisimenu, skambėjo taip: „Gyva ar mirusi?“. Blogiausia, kai pats kandidatą “užkalbi”. Jis taip ir nesugebėjo įsiterpti. Todėl dažniausiai iš atminties išsitrina. Jeigu koks nors kandidatas nepraėjo, tai atiduosime kitam skyriui. Tiesa, kandidatui teks viską iš naujo pakartoti, bet jau su kitu skyrvedžiu.
O kaip atrodo iš kandidato pusės? Visų pirma, paskambina netikėčiausiu laiku, kai negali kalbėti. Nes aplinkiniai supras, kad ieškai darbo. Beje, tinka tik pietų metas, kitu laiku ateiti negaliu. Todėl egzaminuotojas būna alkanas ir nekantrus. Duoda užduotis, kurių išspręsti neįmanoma. Atsisveikina taip ir nepasakęs, ar priims. Neaišku, kiek laiko laukti atsakymo. Ir galu gale pasikviečia vėl pasikalbėti, tik su kitu žmogumi. O tas viską vėl pakartoja iš naujo. Ir vėl po susitikimo liko neapibrėžtumas. Ar neapibrėžtis? Kaip dabar siūlo kalbininkai?
Taigi, įdarbinimo procesas kiekvienai pusei atrodo kaip vargo vakarienė. Todėl nuo ko pradėti? Pirmiausia, pasistenkite prisitaikyti prie darbdavio laiko ir neatidėliokite susitikimo. Susitikimo metu atsipalaiduokite, ir kai jūsų klausia – atsakinėkite. Kontroliuokite atsakymo laiką. Žmogaus trumpoji atmintis yra 2-3 minutės. Pasistenkite, kad atsakymas sutilptu į šį laiką.
Išeinant nusiteikite, kad tai tik didelė loterija ir jūs gal būt susipažinote su dar vienu žmogumi. Ar jis taps jūsų bendradarbiu, reiks nuspręsti jam pačiam. O kokiais kriterijais priimamas sprendimas, kartais būna paslaptis ir pačiam egzaminuotojui. Nes jis vertina dabartį (visa virtinė įrodymų ir rekomendacijų) ir vertiną jūsų potencialą. Dažnai galimas potencialas gali nusverti visus jūsų pasiekimus. Tai, kad buvote ‚žvaigždė‘ kažkur, dar nereiškia, kad tokia būsite naujam kolektyve. Todėl ir reikia sukelti pasitikėjimą, kad jūs ne krentanti ‚žvaigždė‘, o kylanti!
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +5, balsavo 5 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 892 (taip pat galite skaityti per RSS)
Teisingas įrašas.
Iš tiesų ieškoti darbuotojo šiuo laikotarpiu yra tiek pat varginantis procesas kiek ir darbo ieškoti. Nes kai po vieno skelbimo kiekvieną dieną gauni po keliasdešimt CV, tai visai nesaldu būna. Ir, kaip kad rašėt čia, daug tų kandidatų ne tik kad reikalavimų neatitinka, bet apskritai nelabai supranti, kokį velnią jie sau galvoja.
[Atsakyti]
[...] nori būti užaugęs?“ yra ydingai suformuluotas. Jei žinotum, ką veiksi, paprasčiau būtų tą veiklą susirasti. • Krašto pažinimas: užmūryti požemiai Vilniuje, Bistrampolio ir Tuskulėnų dvarai. • [...]
„duokime neįmanomą užduotį ir pažiūrėkime, kaip kandidatas elgiasi, mąsto“
Užduotis kad „užpildyti tuščią eterį“ ar pasikelti sau nuotaiką? Visi prigalvoja neįmanomų užduočių, tik įtariu, kad nelabai kas pagalvoja kaip pasinaudos gautais rezultatais. Man atrodo, kad puikus kandidato jumoro jausmas dar neparodo jo profesinių sugebėjimų.
O praktiškų užduočių ar duodat kandidatams? Tokių, kurios nepaverčia kandidato paieškos į loteriją?
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Birželis 9th, 2009, 08:26
Kaip jau minejau, darbo paieska is tikro yra loterija. Ji tampa ne loterija, kad jus turite labai stiprias rekomendacijas. O siaip galite paziureti kaip rekomendauoja priimineti http://www.joelonsoftware.com/articles/fog0000000073.html
[Atsakyti]
Eziukas atsakymas:
Birželis 9th, 2009, 09:45
Joel Spolsky – smarkiai rekomenduojamas paskaityti
[Atsakyti]
Kažkada, kai dirbau IT kompanijoje, turėjome tokį keistą bosą. Kai ‘business line’ vadovas susirasdavo žmogų, įkalbėdavo jį visaip kaip mesti turimą darbą ir pereiti dirbti pas mus, tuomet – po visų šitų įkalbinėjimų – laukdavo viena biurokratinė procedūra. Taip – sutarties pasirašymas (su gen. direktorium).
Ir tuomet tasai gen. direktorius pradėdavo klausinėti (to “nu-hunt’into specialisto): “O tai kokios spalvos flamasteriu norėtum būti, jei turėtum galimybę pasirinkti? Kodėl?”. Arba: “Jei būtum žvėris, tai kuris? Kodėl?”.
Tuo metu “business line” vadovas galėdavo mirti iš gėdos
)) Ilgainiui įpratom visi savus kandidatus – prieš sutarties pasirašymą – atitinkamai nuteikti, kad nekreiptų dėmesio į absurdiškus kausimus.
Vienas veikėjas kartą atsakė, kad norėtų būti ne flamasteriu, o guašu. O kitą primokėm, kad sakytų, jog norėtų būti zelionkė. Vis tiek visus priimdavo, bo ne gen. direktoriui spręsti buvo
)))
[Atsakyti]
Eziukas atsakymas:
Birželis 9th, 2009, 00:05
O as turejau garbes dirbti tokioje kietoje kompanijoje, kur viusus be isimties darbuotojus gen.dir. atrinkdavo, priimdavo ir atleisdavo. PVZ. Ateini is ryto i darba ir ziuri – sedi pas tave 2 nematyti face’ai. Ikisa galva Gen. dir. ir sako – “priemiau tau pora zmoniu, duok darbo”. Cia ne prie konvejerio. Nauju produktu kurimo skyriuje. Arba dar smagiau – ateini i darba, o tavo skyriuje nuo sendien kokiom 3 galvom maziau… Oi kokia patirtis! Bet ilgai taip, zmogau, negali skyriui vadovaut – nervai neatlaiko ir eini tada savo verslo daryt
Kas nedrysta pradet – kreipkites, pasakysiu kur padirbet reikia 
[Atsakyti]
kristina atsakymas:
Birželis 9th, 2009, 15:01
kur taip?
[Atsakyti]
kristina atsakymas:
Birželis 9th, 2009, 15:00
praktiskai mano svajoniu direktorius
D
[Atsakyti]
Mano patirtis rodo, kad darbuotojų atranka – loterija, nes joks testas neparodys, kaip žmogus elgsis vienoje ar kitoje situacijoje. Todėl nededu per daug vilčių į atrankas.
[Atsakyti]
Va va. Gera darbuotoja atsirinkti – didesne loterija negu darba gauti. Manau, kad pakankamai patirties turinti gali puikiai per kelis pokalbius suvaidinti idealu darbuotoja ir visus testus isdurti, o va paskui viskas pasimato tik po kurio laiko. Gerai, jeigu per 3 men.
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Birželis 9th, 2009, 09:11
Pritariu, gali būti ir taip. Bet ir firma gali pateikti save idealia prieš įdarbinant ir gerai, jei žmogus susivokia per 3 mėn. kur papuolė ir ką toliau daryti, nes iš seno “gero” darbo jau išėjo… beje, kas yra “geras”?
[Atsakyti]
Idomus patirties pasidalijimai, is abieju barikadu pusiu. Tai noretusi tam tikra klausima uzduot. Ar darbinantis gautusi abipuse nauda, jei kandidatas be tu visu formalybiu sugebetu pateikt ir savo psichologini profili, stiprybes ir silpnybes? Na, pvz. toks tipas, konservatyvus naujovems, vidutinisko produktyvumo, tuo paciu didelis uzsipyrimas, gebejimas susikoncetruot ir pralauzt problemas kai kiti praranda kantrybe ir nuleidzia jas ant klientu. Arba produktyvumo faktoriai. Produktyvumas smarkiai pakyla kai realus zmogus papraso kokios paslaugos ar pagalbos, kai dirbama komandoje ties bendrais tikslais. Ir produktyvumas smarkiai krenta kai uzduociu sarasas tampa perdiem formaliu, nebera zmogisko kontakto ir rezultatu tikrinimo. Is vienos puses turint tokia info, darbdaviui tarsi lengviau pozicionuot kokius darbus tokiam tipui skirt ir pan., kokiam skyriui ar konkreciose pareigose idarbint. Bet is kitos puses, ar toks dialogas isvis imanomas realiose imonese su realiais darbdaviais? Ar darbdaviai yra iracionalus ir sprendimus daro daugiau veikiami nuotaiku, emociju, igeidziu, baimiu nei racionaliai pasverdami visus uz ir pries?
[Atsakyti]
Alius atsakymas:
Birželis 9th, 2009, 03:30
Kaip Eziukas tik ką komentavo: bet kuris ‘būsimas’ darbuotojas gali suvaidinti… taigi ir psichologinis profilis gali būti gerai apgalvotu PR’u … iš kitos pusės jei jau ‘būsimas’ daruotojas tiek pasiruošė, tai, kaip minimum, rodo norą, pastangas ir sugebėjimą.
Buvau abejose ‘barikadų’ pusėse (IT) …
Kaip darbuotojui man sekėsi – kalbėjau tiesiai be užuolankų, prašiau DAUG (… tiesa žinojau, už ką prašau) – gal tiesiog pakliuvau pas tokius kurie mane sugebėdavo įvertinti (arba pasakydavo, kad per stiprus esamai pozicijai … arba priimdavo į darbą).
Ieškant darbuotojo … galiu pasakyti, kad sekėsi silpniau – buvo tokių, kuriuos privalėjau perauklėti (ko nesitikėjau), buvo per stiprių (patys išėjo į geresnes pozicijas kitose įmonėse po pakankamai trumpo laiko), buvo ir labai sėkmingų pasirinkimų.
Mano apytikslė statistika: per silpni – 30%, per stiprūs – 10%, tiko – 40%; labai tiko – 20%.
CV yra svarbu – ar darbdavys iš viso nuspręs susitikti …
O dabar “VINIS”: kažkur girdėjau, kad darbdavys priima sprendimą dėl kandidato per pirmas 20-30 sekundžių (po pirmo žvilgsnio į kandidatą) – po to jau žaidmas. Iš asmeninės patirites galiu pasakyti – tikrai taip – pirmas žvilgsnis, pirma frazė … ir jau kandidato likimas aiškus – ir tai labai subjektyvu. Ir dar – suradęs tinkamą kandidatą, į kitus jau žiūri per pirtštus.
Neteigiu, kad aš geriausias HR specialistas (jei tiksliau – visai ne specialistas) … tačiau manau, kad didžioji dauguma darbdavių (jei tik sąžiningai prisipažintų) elgiasi taip, kaip aš.
Taigi, grįžtant prie Audriaus temos, CV yra LABAI svarbus, kad tave pakvietų pokalbiui … o po to jau prasideda loterija – ar tu ir tavo būsimas darbdavys tinkant vienas kitam …
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Birželis 9th, 2009, 09:13
Gerai susumuota, reikėtų commonsense ir komentarų vertinimo sistemą įsivesti
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Birželis 9th, 2009, 13:05
Dauguma atveju sprendimai priimami iracionaliai. Pagrindine priezastis – nera laiko truputi sustoti ir pagalvoti.
O del psichologinio paveikslo. Man viena imone padare toki testa. Tai testuotoju komentaras buvo toks, kad tokio profilio jie isvis nemate, ir net neaisku ka daryti su tokiumi zmogumi. Bet kokiu atveju galiu pasakyti, kad man pasiseke su vadovais, kuri visada sugebedavo isnaudoti mano gerases savybes ir nekreipdavo demesio i trukumus. Todel manau, kad dauguma atveju toks psichologinis portretas gali atbaidyti potencialu darbdavi.
[Atsakyti]
Darbuotojo atsirinkimas yra darbas. Jis, kaip ir kiekvienas darbas yra išmokstamas, ir geriau ar prasčiau įvaldomas. Kai įmonė maža ir vadovas yra visų galų meistras, tada normalu, kad tenka vargti ir pačiam skaityti CV ir susitikinėti su 20 kandidatų. Bet jei įmonė gali sau leisti veiklų specializaciją, yra žmonės, kurie gali atranką padaryti greičiau ir profesionaliau. Juk ne kiekvienas save laikome IT specialistu? arba buhalteriu? bet kai eina kalba apie personalą, atrodo, kad padaryti atranką gali kiekvienas. Visi tampa žinovais. Arba dar geriau – susitaiko su nuomone, kad gero darbuotojo atranka yra loterija. Jei darai apgraibomis ir kliaujiesi tik sėkme, tai ir bus tik loterija. O jei išmanai pagrindinius atrankos principus, sugebi vertinti kandidatus ir žinai, ko ieškai ir ko nori, tada jau nebe loterija, o normali veikla.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Birželis 9th, 2009, 20:38
Va, va, kai zinai ko nori, o kai po kokiu puses metu nerandi, tada imi ka radai. Ir rezultate gaunasi loterija.
O siaip manau, kad nereiktu maisyti darbininku ar statybininku idarbinimo su zmonemis kurie uzdirba ne is fizinio darbo o protinio. Vertinti zmones kurie atlieka fizini darba daugiau maziau visi ismoko. Beto priimamu zmoniu kiekis yra didelis. Todel net jeigu ir suklysti del vieno zmogaus – maza problema gali greitai pakeisti kitu. O va priimant protinio darbo zmones, yra labai daug problemu ivertinant net gi ju profesines zinias. Ir klaida kainuoja daznai labai daug. Todel iraso temai buvo pasirinktas tas sunkesnis variantas, o ne tas kurio apmokamas kiekvienas personalo vadovas. Beje kolkas as zinau tik viena imone kur personalo vadovas priima vidutines grandies ir auksciausius vadovus. Visais kitais atvejais personalo vadovas priima tik eilinius darbuotojus. Beje net ir IT imonese HR nepriima sprendimo del priemimo, ir neziurint visu specialistu vertinimo, visvien lemiama zodi taria vadovas. Jam reiks atsakyti uz naujo darbuotojo rezultatus! O pas vadova gali buti kriterijus: myliu – nemyliu
[Atsakyti]
O vat man toks klausimėlis iškilo dėl “jeigu nurodote @gmail.com adresą, turėkite mintyse, kad darbdavio laiško reikėtų ieškoti „SPAM“ kataloge”. Koks, autoriaus nuomone, turėtų būti asmininis el. pašto adresas? Negi kiekvienam reikia įsigyti “vardenis@pavardenis.lt”?
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Birželis 15th, 2009, 14:18
Nebutinai, gali buti ir @takas.lt ar @yahoo.com. Tiesiog keli kandidatai neatejo i susitikimus, nes mano laiskas nugule i @gmail.com SPAM sarasa. O kai kurie laiskai grizo po savaites, ir pranese, kad negali pasiekti adresato. Va tokia yra specifika bendraujant lietuviskiems adresatams su @gmail.com. Bet ko galima tiketis is BETA versijos. Tiesiog jus patys galite prarasti galimybe, nes darbdavys i jus kreipetes, bet del GMAIL BETA mail sistemos jus laisko negavote. Beje tokia pati pasaka su @mail.ru.
[Atsakyti]
Sigitas atsakymas:
Birželis 15th, 2009, 14:39
Na tada nebesuprantu to teiginio prasmės .. Žinoma, beta yra beta, tačiau toks pat likimas gali ištikti bet kokioj sistemoj kur aktyvuotas nepageidaujamų laiškų filtras, ar tai būtų takas.lt ar koks lrs.lt.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Birželis 15th, 2009, 14:44