Bir 04 2009
Švietimo reforma pasmerkta žlugti!!!
Kaip ir žadėjau ankstesniame įraše, skiriu atskirą „straipsnį“ švietimo reformai. Kaip žinia, Lietuvoje vyksta Švietimo sistemos reforma. Apie ją tenka girdėti visokių atsiliepimų, tiek teigiamų (ypač iš valdžios atstovų), tiek ir neigiamų. Nesu nešališkas, todėl iš kai kurių akademinės profesūros nusiskundimų galiu spręsti, kad vyksta kažkas ir teigiamo. Visgi aš manau, kad ši reforma pasmerkta žlugti.
Pradėkime nuo pradžių – švietimo sistemoje yra labai daug suinteresuotų šalių:
- Studentai
- Dėstytojai
- Mokymo įstaigų vadovai
- Darbdaviai
- Studentų tėvai
- Visuomenė
- Mokslo-tiriamąjį darbą atliekantys mokslininkai
Kiekviena iš šių šalių turi savo interesus, todėl prieš pradedant reformą reikia sutarti kokie reformos tikslai (kur gi mes eisime).
Atrodo dėl tikslų yra sutarta, ar bent jau ŠMM sau tokius pasisakiusi:
Taigi reformos tikslai:
- Kokybė ir efektyvumas
- Prieinamumas
- Galimybės studentams ir dėstytojams
Tikslai gražūs, bet kaip juos išmatuoti? Tokie tikslai skambai kaip komunizmas. Tačiau kokia dabar yra situacija? Kaip esama situacija pagerės per mėnesį, metus ar trejus?
Panagrinėkime pavyzdį. Tarkime, kad po metų daugiau studentų galės studijuoti teisę Vilniaus universitete, bet visi turės už mokslus susimokėti. Tai prieinamumas pagerėjo (juk daugiau gali studijuoti) ar pablogėjo (juk reikia mokėti)?
Kaip bus matuojama kokybė ir efektyvumas? Juk dabar sudarinėjamas universitetų reitingas yra juokingas. Mano kolega vaizdžiai iliustravo aukštųjų mokyklų reitingo (ne)logiškumą.
Niekaip negaliu suprast, kodėl tiek daug reformų pas mus daromos „per užpakalį“. Juk bet kokiame projektų valdymo (o reforma – tai projektas) vadovėlyje aiškiai pasakyta, kad aiškūs ir išmatuojami projekto tikslai yra būtini sėkmingam projektui.
Štai kodėl manau, kad ši reforma (kaip ir daugelis kitų) pasmerkta žlugti.
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +3, balsavo 5 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 3,007 (taip pat galite skaityti per RSS)
labai tikiuosi, kad tu teisus :\
[Atsakyti]
i suinteresuotu saliu sarasiuka as butinai itraukciau Lietuvos auksciausiaja valdzia. nes svietimas privalo buti ir valstybes strateginiuose planuose, veiksmuose (jis ten ir yra). plius, tai sritis, kuri gauna savo dali is valstybes biudzeto.
[Atsakyti]
nerius atsakymas:
Birželis 4th, 2009, 08:44
Valstybė, valdžia, visuomenė yra labai nekonkretu, todėl aš dažniausiai aš juos naudoju kaip sinonimus.
[Atsakyti]
Na, turbut visi sutiksime, kad su mokslu ir švietimu Lietuvoje nėra viskas gerai. Klausimas, ką daryti, kad būtų geriau?
Kad ir kaip būtų kritikuotina pastaroji reforma, manau, ji yra žingsnis pirmyn, o ne atgal. Vien jau dėl to, kad imama keisti tam tikrus dalykus, kurie anksčiau buvo tabu (pvz., decentralizuojamas universitetų valdymas).
O kokybė matuotina tuo, kaip baigusiam vieną ar kitą universitetą sekasi panaudoti jame įgytas žinias.
[Atsakyti]
nerius atsakymas:
Birželis 4th, 2009, 08:55
Dėl žingsnio pirmyn – nesiginčiju… Tačiau dar iš tarybinių laikų atsimenu tokį ankekdotą: Vadovaujant senajam direktoriui įmonė buvo ant ekonominės bedugnės krašto, tačiau atėjus naujajam direktoriui įmonė padarė didelį žingsnį pirmyn.
Aš todėl ir keliu klausimą, kaip matuosime, pad paėjome į teisingą ‘priekį’… O kai nežinome kur esame, ir kur einame, tai ir bus kaip visada.
Lygtai Seneka yra pasakęs – kai nežinai į kurį uostą plaukti, joks vėjas tau nepalankus…
[Atsakyti]
Alius atsakymas:
Birželis 4th, 2009, 11:36
Paskutiniai – E.Hemingvėjaus žodžiai.
[Atsakyti]
nerius atsakymas:
Birželis 4th, 2009, 11:51
Norėjau juos priskirti Hemingvėjui, bet visagalis internetas priskyrė tai Senekai
O aš, manau, kad ši reforma pasiseks. Jau vien dėl to, kad blogiau būti negali kai kur. Reitingas natūralu, kad juokingas, bet jis ir neturi būti kažkuom ypatingas, nes reforma iš esmės tokia, kad žmonės patys turi atsirinkti kur yra gerai, o kur blogai. Vienintelė kritika su kuria iš dalies galima sutikti, kad laisvos rinkos principai sužlugdys sritis, kurios pačios savaimė nėra ir negali būti populiarios, bet atseit yra reikalingos. Čia, manau, ir prasideda visas įdomumas ir klausimas į ką pavirs mūsų visuomenė. Ar jai nuo to geriau ar blogiau bus? Aš asmeniškai neturiu stiprių argumentų nė vienai pusei, bet kadangi esu libertaras, giliai širdyje tikiu, kad mums tai išeis tik į naudą.
Jeigu žiūrėti grynai iš mano profesinių pozicijų. Aš įsivaizduoju, kad kitąmet dėstytojai iš universiteto atėję pas mus klaus kur jų programa galėtų tobulėti, kad studentai pabaigę universitetą atitiktų mūsų kompanijos poreikius (žinoma, tai darys ir su kitomis kompanijomis). Aš baigiau VU ir galiu pasakyti, kad programa tos srities, kur baigiau kai kuriais aspektais yra tikrai stipri, bet kai kur yra daug daug erdvės tobulėti. Ir deja tų trūkumų nederėtų pridengti argumentu, kad universitetas neturi ruošti specialistų. Taip, neturi, bet ir to, ką turi deramai nepadaro kartais.
Taip pat, manau, kad diplomas įgaus bent šiokią tokią vertę.
[Atsakyti]
Nerius atsakymas:
Birželis 7th, 2009, 00:45
Kadangi nesuderinti sėkmės vertinimo kriterijai, tai kažkam atrodys kad tapo geriau, kitiems – kad tapo blogiau. Jeigu nėr pamatuojamų tikslų (sėkmės kriterijų), nėr ir sėkmės.
[Atsakyti]
Manau paskutineje skaidreje buvo nurodytas ESMINIS sio reformos tikslas. buvo pabrezta “kiek valstybe sutaupys pritraukdama privacias kredito istaigas”. Tikrai viskas cia per uzpakali…
[Atsakyti]
Vienintelė kritika su kuria iš dalies galima sutikti, kad laisvos rinkos principai sužlugdys sritis, kurios pačios savaimė nėra ir negali būti populiarios, bet atseit yra reikalingos.
Čia turbūt tas vienas obojininkas
[Atsakyti]
[...] Ir dar. Privačioje kompanijoje visi veiksmai idealiu atveju yra subordinuojami į įmonės pagrindinį tikslą. Kai atsiranda dilema ir tenka rinktis, žiūrima į pagrindinį tikslą. Kitas žingsnis – matavimai… TV laidoje buvo gražu žiūrėti, kaip skirtingose barikadų pusėse stovintys pašnekovai bandė aiškintis, ar pavyko švietimo reforma, ar nepavyko. Visi teisūs, nes kaip matuoti reformos pasiekimus, susitarta nebuvo. [...]
Cha cha, labai taikliai pastebėta.
Tikslai neišmatuojami, tai kaipgi juos pasiekti!!!!??
Kažkas turbūt pamiršo pamokas, išmokas bakalauro ir magistro studijose – pirmiausia apsibrėžti problemą, tuomet žingsnius, kaip sprendi, ir taip kaip įvertinsi, ar problema išspręsta.
O pateiktose skaidrėse nėra net problemų įvardintų.
hmmz.. tai labai įdomu, ką jie čia bandė gerinti, jei net problemų nėra ! (nes jos neįvardintos)
[Atsakyti]