Kaip žinosime, ar Grybauskaitė mus išgelbėjo?

Lietuvos politinis gyvenimas senokai nematė tokios vienybės – D.Grybauskaitė surinko net 69 proc. prie balsadėžių atėjusių žmonių balsų, iš viso ji gavo daugiau kaip 0,9 mln. balsų (laimėjo be konkurencijos). Eilinis “mesijo” laukimas.

Bet prieš “pradedant gelbėti”, labai svarbu sutarti, kurgi ta problema, iš kurios mus reikia gelbėti, ir kaip mes matuosime, ar situacija gerėja. Juk skausmų pabaiga ligoniui nebūtinai reiškia išgijimą (iš medikų juodojo humoro: “Ligoniui palengvėjo, jis nustojo kvėpuoti”).

Jeigu nenustatysime „išgelbėjimo“ kriterijų, tuomet iki pažaliavimo galėsime ginčytis, ar išgelbėjo, ar ne. Stengdamasis nebūti užgožtas p. Grybauskaitės, A. Kubilius paskubėjo paskelbti apie krizės pabaigą – mat kažkoks CDS rodiklis (Credit Default Swap – angl. k.) gerėja. Tačiau visi analitikai vienu balsu kalba, kad vyriausybės nuopelnas tame labai mažas. Bet pensininkams (kurie yra galinga rinkiminė jėga) analitikai – ne autoritetas.

Aš valdžios pasiekimus vertinu pagal jų nuopelnus trijose srityse:

  • Ekonomika
  • Švietimas
  • Sveikatos apsauga

Ekonomikoje valdžia nelabai gali teigiamo padaryti. Didžiausias nuopelnas, kaip jie gali prisidėti prie ekonomikos – tai netrukdyti verslui dirbti bei nesmaugti mokesčiais. Dar vienas svarbus indėlis – pritraukti dideles užsienio investicijas. Bet kuris dramblys maitina daug blusų. Jei Lietuvoje būtų bent keliolika „stambių dramblių“, tai daug smulkių įmonių turėtų darbo plaudamos, remontuodamos, mokydamos, maitindamos ir t.t. Kolkas šioje srityje p. Grybauskaitei tikrai bus ką nuveikti, juk po naktinės mokesčių reformos situacijos pablogint beveik neįmanoma (na, mokesčiai už automobilius, progresiniai mokesčiai, turto mokestis ir pan.). Tikėkimės, kad nustosime kastis gylyn ir imsime lipti į paviršių.

Švietimas: pagaliau pradėta daryti (o ne imituoti) reformą, tačiau ar ten mes pamatysime progresą? Šia tema bus atskiras įrašas.

Sveikatos apsauga: va čia tai nearti dirvonai. Ne todėl, kad Lietuvos daktarai blogi žmonės ar blogi specialistai. Ir net gi ne todėl, kad šios sferos finansavimas ribotas (o kur jis neribotas?). Mano galva, priežastis glūdi sveikatos apsaugai vadovaujančių žmonių kompetencijoje – jie tikrai geri gydytojai. Bet gydyti ir vadovauti – du skirtingi dalykai. Gerų vadovų išugdymas ryškiai pagerintų šios srities rezultatus.

Taigi, gerb. p. Grybauskaite, prieš pradėdama gelbėti, pasakykite, kaip mums žinoti, ar (kada) Jūs mus išgelbėjote ?

komentarų yra lygiai 9

  1. Nesąmonė dėl ekonomikos.

    Protingai veikdama, valdžia gali labai daug ką padaryti ekonomikai. Kurti infrastruktūrą, kurioje apsimokėtų veikti. skatinti verslo šakas, orientuotas į eksportą. ir dar daug ką – tarkim, skandinavijoje, kur mokesčiai didžiuliai, verslininkai moka juos nesiskųsdami. nes žino, kad mokesčiai nebus iššvaistyti ir vienokia ar kitokia forma sugrįš jiems patiems.

  2. Tenka pripažinti savo ribotumą ekonomikos klausimais, nes as vistiek neįsivaizduoju tokių reikšmingų žodžių ‘kurti infrastruktūrą’, ‘skatinti verslo šakas’ realioje praktikoje. Gal galima būtų paprasčiau, žemiškiau ir konkrečiau ?

    • Eziukas

      Na, paprastas pavyzdys. Jei nera ant juros kranto uosto, ir jo statybai valstybe (nesigilinant kas jai atstovauja) isskiria sklypa ir isduoda leidimus jo statybai, o gal ir is dalies jo statyba finansuoja. Tai kaip tai veikia to regiono versla bei ekonomika?

      Arba pastato keliu tinkla?

      Arba isipareigoja finansuoti duju, gelezinkelio bei elektros tiekima, jei imone pastato gamykla?

      Arba duoda garantijas kreditams startupams kurie kuria biotechnologijas?

      Arba skiria stipendijas mokslininkams dirbantiems kazkokioje prioritetineje srityje?

      Na ir ta sarasa galima butu testi dar ilgai :) O jei dar mokescius pajudintume ir kontroliuojanciu biurokratiniu istaigu kampa… Tai sarasas butu labai ilgas. Ir nuo to kiekvieno “arba” sprendimo labai skirtusi ekonomikos augimas, kas auga, kur auga ir t.t. Ar ne?

  3. Nei Grybauskaitė, nei kas nors kitas Lietuvos neišgelbės. Pavieniams asmenims, organizacijoms ar valdžios institucijoms tą padaryti yra neįmanoma.
    Valdžiai norint ką nors pakeisti, reikalinga visos visuomenės ir piliečių parama.
    Deja, pas mus kolkas nei valdžioje, nei visuomenėje vienybės nėra, tad kažkokių stebuklų tikėtis yra naivu.

    • Nesutinku, kad vienybės nėr. Kaip tik yra aiški vienybė – ateis ‘gelbėtojas’ ir viską už mus padarys. Tokių laukiančių – dauguma.

      • Laukti, kol kazkas kazka uz tave padarys yra ne vienybe, o paprasciausias naglumas. O kadangi tokiu siuo metu Lietuvoje yra dauguma, tai ir sakau, kad niekas nepasikeis.
        Sakydamas “vienybe” turejau omenyje valdzios ir pilieciu darnu veikima kartu.

        • Na, vienybė ar naglumas – tai jau semantika. Tačiau dėl rezultato mes sutariame – vietiek nieko gero nebus.

        • Na nezinau, bent jau man, tai du skirtingi dalykai:)

  4. […] Kaip žinosime, kada atsipirko balsavimas už D. Grybauskaitę? Kai tūkstantis latų bus lygus vienam litui? Ekonominiai interesai dabar atrodo lemiami (kam tai […]

  5. Taigi kažkas paskaičiavo jog Grybauskaitė pridėjo 10mln. bonuso į biudžetą, vien dėl savo asmenybės. Tai gal visai nieko rodiklis. Nors manau Obama turėtų tuomet priedėti 200bilijonų $.

  6. […] ir žadėjau ankstesniame įraše, skiriu atskirą „straipsnį“ švietimo reformai. Kaip žinia, Lietuvoje vyksta Švietimo […]

Jūsų komentaras