Šlapiai skudurinė Raimondo Kuodžio logika

televizoriai

Skaitau, ir savo akimis netikiu. Tuomet perskaitau dar kartą. Raimondas Kuodis, politikuojantis ekonomistas, viename partiniame sambūryje pareiškė:

Priekaištai [Vyriausybei] yra didžiulė logikos klaida.

Nes, kaip cituojama straipsnyje, pasak R. Kuodžio, nelogiška manyti, kad “jei kažkas įvyko po sprendimo – vadinasi, dėl to sprendimo”.

Taip R. Kuodis bando pateisinti naktinius mokesčių pakeitimus, vadindamas juos “gana nereikšmingais” ir stebėdamasis oponentų bandymais suversti šiems “nereikšmingiems mokesčių pakeitimams” visas problemas atskiruose ūkio sektoriuose.

Jo nuomone, pvz., neteisinga tvirtinti, jog paklausa knygoms krito 40 proc. vien dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio, „kuris jas pabrangino keliasdešimt centų ar litu – lyg nebūtų kitų priežasčių, kurie mažintų tą paklausą“.

Na, jūs paskaitykite patys.

Ir labai norėčiau, kad pats R. Kuodis paskaitytų savo kalbos pradžią. Tą vietą, kur pats šneka apie žmonių lūkesčius ir “optimizmo ir pesimizmo pliūpsnius”, dėl kurių “nedidelės krizės virsta didelėmis depresijomis”.

Štai kaip tai nutinka. Padidėjęs PVM truputėlį pabrangina prekes, tarkime, televizorius. Tai truputėlį sumažina paklausą, truputėlį. Parduotuvė (tinklas) į nedidelį paklausos sumažėjimą reaguoja užsakinėdamas mažiau prekių, nes bijo likti su dumblu. Didmenininkas, matydamas, kad tinklas užsakė mažiau, reaguoja adekvačiai – mažiau užsako iš gamintojo. Tačiau “atsargumo dėlei” didmenininkas užsako truputėlį mažiau, nei užsakymus susimažino mažmenininkas, nes “maža kas”, jis irgi nenori likti su dumblu. Gamintojas mato, kad užsakymai mažėja, todėl “adekvačiai” mažina gamybą. “Adekvatumas” pasireiškia atsargesniu sudedamųjų dalių užsakymu, nes “reikia ruoštis mažėjantiems pardavimams”. Toks “su atsarga” sumažintas užsakymas atkeliauja iki kineskopų gamintojo. Pastarasis, realiai įvertinęs situaciją, iš savo tiekėjų užsako irgi mažiau. Bet gerokai mažiau, nes “puikiai mato, kas vyksta”. Galiausiai, praleidus dar kelias tiekimo grandis, aptinkame kokį nors varžtelių gamintoją, kurio produkcijos paklausa nukrito 60 proc. Nors reali paklausa mažmeninėje prekyboje sumažėjo tik keliais procentais. Mokestis tik procentėliu į viršų, o verslininkas pyst su šlapiu skuduru per makaulę. Hm? O gal WTF?

Pagal R. Kuodžio logiką, kiekviena grandis į paklausą galutinėje grandyje (parduotuvėje) turėjo sureaguoti sumažindama užsakymus lygiai tiek, kiek sumažėjo reali paklausa. Ar kam nors keista, kodėl taip neįvyko?

Taip, atskirose tiekimo grandinės grandyse vis dar dirba žmonės (!), kurie, pasirodo, turi nervus ir atsargumo jausmą. Pastarasis pasireiškia būtent ruošimusi blogiausiam. Klientas susimažino biudžetą, aš atleidau žmogų. Gal dar galėjau neatleisti, bet “dėl viso pikto”. Reiks, priimsiu vėl. Reiks daugiau varžtelių – ne bėda, tą pačią akimirką užsakysiu daugiau. Tačiau dabar elgsiuos atsargiai… Ir galiu galvą guldyti, kad kuo toliau esi nuo galutinio vartotojo, tuo labiau krito tavo paklausa. Bankuose pilna analitikų, galite šį dėsningumą patikrinti.

Štai jums priežasties-pasekmės ryšys, kurio R. Kuodžio geležinė logika neįžvelgia. Ir aš tuo negaliu atsistebėti.

Galiausiai, jei R. Kuodis ir jo remiama Vyriausybė supranta žmonių lūkesčių svarbą (žr. straipsnio antrą pastraipą), tai kodėl jų nepuoselėja? Gal “nežymus” mokesčių sumažinimas būtų turėjęs tokio paties masto tik atvirkštinį efektą dabartiniam?

P.S. Jei kažkas įvyko “po sprendimo” ir tas pasėkmes sukėlė “ne sprendimas”, tuomet arba suraskite kitą priežastį, arba sužinokite to sprendimo tikrąsias pasėkmes.

komentarų yra lygiai 16

  1. MZ

    Priežastinio ryšio problema nuodugniai nagrineta dar D. Hume’o: http://en.wikipedia.org/wiki/David_Hume#Causation

    Iš tikrųjų žvelgiant filosofiškai (ir logiškai) nėra jokio ryšio tarp veiksmo ir pasekmių. Teigti, kad (dėl padidėjusio PVM) truputį padidėjus kainai, būtinai sumažėja paklausą, nėra logiškai pagrįsta.

    Paklausa gali sumažėti dėl daugybės priežasčių. Nebūtinai dėl padidėjusios kainos. (Pvz., sumažėjo gimstamumas, į mokyklas ateina mažiau mokinių, dėl to jiems reikia mažiau vadovėlių, dėl to jų paklausa sumažėja, dėl to, net ir nepadidinus PVM, šių prekių paklausa sumažės).

    Taigi, mano supratimu, Kuodis tenorėjo pasakyti, jog ne vien PVM padidinimas turėjo įtakos paklausos sumažėjimui (pvz., GPM permainos, lūkesčių suprastėjimas dėl nuolatinių žinių apie pasaulinę krizę, sugriežtėjusi skolinimo politika ir t.t.).

    Kas mane nustebino, tai gerbiamo ekonomisto požiūris į laikraščiams ar knygoms ir, tarkim, duonos apmokestinimą skirtingu PVM.

    Akivaizdu, kad duona turi n subsitutų. Ją galima importuoti, galima pačiam išsikepti ir pan. Lietuviškos knygos ir žurnalai pakaitalų daug neturi. Dar daugiau, tos pačios knygos gali prisidėti prie didesnę vertę turinčių prekių gamybos (nekalbant jau apie švietimą ir išsilavinimą, kurie visais laikais buvo vertinami labiau nei tik valgymas ar gėrimas).

    Aišku, paprastam žmogui tai gal ir nesuprantama, bet kodėl tokiu atveju visos Europos šalys knygoms taiko mažesnį arba iš viso nulinį PVM tarifą?

    • Kai viskas pabrangsta, sumažėja laisvų pinigų kiekis arba pirkimams išleidžiamos sumos. Dėl to nuperkama mažiau (nes anksčiau pirkimams skirti pinigai virsta mokesčiais ir keliauja į biudžetą), taigi mažėja paklausa. Galime rasti nišinių prekių grupių, kur taip neįvyksta, bet sunku paneigti bendrą tendenciją.

      Paklausos sumažėjimui turėjo ne tik PVM didinimas (sutinku 100%), bet būtent išaugę mokesčiai (prekėms ir darbui) nulėmė “atsargumo” grandinę, dėl ko toliausia tiekimo grandinės grandis krito labiausiai.

      • MZ

        Bet brangti gali nebutinai del PVM. O ir pabrangus prekems nebutinai del paties pabrangimo sumazeja pinigu kiekis (pvz., zmones ima daugiau taupyti). O jeigu mokesciai nebutu isauge, tai tokios grandines nebutu? Jei neklystu JAV, Vokietijoje, Japonijoje mokesciai ne tik nepadidejo, bet ir sumazejo. Nepaisant to, vartojimas vis tiek krito.

  2. vap

    Komentaras gal biški ne į temą, bet apie PVM’ą knygom. Manau, jis turėtų būti mažesnis, bet visų pirma knygų leidėjai turi pradėti mąstyti.

    Visi tik ir kalba, kokios knygos brangios ir kaip jų niekas neperka, bet mielieji atsakykit ar būtina visas knygas leisti 200+ puslapių, storais viršeliais ir „auksu“ dekoruotomis raidėmis? O ar tai „neišpučia“ knygos kainos?

    pvz. dabar turiu knygą ~198x leidimo :) 70psl. gerai įskaitomomis raidėmis, tik smulkiomis :) Naujas leidimas jos 200psl. stori viršeliai ir nepatogi vežiotis kuprinėje ar pasiimti į kelionę.

    Va todėl ir neperku naujos knygos, o geriau paieškosiu senesnės, jei tai iš „klasikos“.

    • Tenka dažnai pasisukiot šalia knygų leidybos, tai bėda tame, kad knygos plonais viršeliais neišparduodamos.
      Dauguma knygas perka dovanoms ir interjerui papuošti. Taip vadinami kišeniniai romanai LT neišpopuliarėjo. Gal todėl, kad neturim metro? :]
      Prastai jiems labai. Leidyklos tyliai tyliai užsidarinėja, kas turi dar ant ko ar iš ko, tas spausdina, bet bendros nuotaikos: 07-01 yra leidybos laidotuvės. Tegyvuoja PVMas.
      Dizaineriai dirba už 1/4 2008 kainos. Leidyklos nelabai nori naujus projektus pradėti. Kas kol eis tik vadovėliai, nes nesvarbu, kad mokykla nepirks, pirks tėveliai arba atsiras, kas gali darbe pakopijuoti visai klasei…
      Kita vertus, gal reiktų ieškoti naujų nišų? Nuo PDF iki plonų viršelių. Kas skaitydavo fantastikos aukso fondą (apie1995metais), manau buvo patenkinti ir plonais viršeliais, ir permatomu popieriumi. Svarbiau buvo, kas ant jo išspausdinta ;]

  3. just

    Manau visai teisingos Kuodžio mintys. Krizė atėjo, pardavimai smuko, žmonės taupyt pradėjo etc. tikrai ne dėl to, kad Kubilius 1% mokesčius pakėlė. Krizė juk globali. UK PVM tarifą sumažino nuo 17,5% iki 15% bet spėju pas juos pardavimai vistiek krito beveik visose srityse. Tai kokią prielaidą iš to padarytum? Kaip čia susietum kritusią paklausą su mokesčiais?
    Taip kad neverskit visos kaltės vien ant mokesčių pakėlimo, yra ir daugiau problemų.

    • 1. Vyriausybė bendrą mokesčių naštą pakėlė tikrai ne 1 proc.
      Taip, PVM padidintas nuo 18 iki 19 %. Bet panaikintos lengvatos leidybai, viešbučiams, šilumai, vaistams, žemės ūkio produkcijai. Akcizai padidinti dar labiau. Benzinui – 34,4, dyzelinui – 20,4, stipriesiems alkoholiniams gėrimams – 15 %. Pelno mokestis padidintas nuo 15 iki 20 %. Papildomai apmokestinti autoriniai, jau nekalbant apie individualią veiklą.

      2. Dėl UK daryčiau prielaidą, kad jei UK būtų PVM’ą didinę, tai situacija būtų buvusi, švelniai tariant, katastrofiška.

      Žongliruodamos skaičiukais vyriausybės žaidžia vartotojų, verslo lūkesčiais. Šito, mano manymu, R. Kuodis&Co neįvertino (nors, atrodytų, apie tai yra girdėjęs).

  4. skaitytojas

    labai įdomus blogas, dažnai puikios įžvalgos. bet labai nesmagu, kai temą ar požiūrį įtakoja autoriaus politinės pažiūros. būtų smagu to išvengti. ypač kritikuojant ekonomistą tokiais pusiau ekonomistiniais argumentais.

    • Komentatorius

      Vadinasi jei miglos putėjęs pasivadina ekonomistu, tai jo negalima kritikuoti nepasitelkus tokiais absurdiniais argumentais kuriuos jis naudoja?

      Atsiprašau.
      Kad žmogus nusišneka teigdamas, kad jei kažkas įvyko po sprendimo tai dėl to sprendimo. Na taip ne 100% bet be jokios abejonės ir dėl sprendimo.
      Pvz. tokios idiotiškos logikos jau girdėjau iš alkoholio reklamos gynėjų: juk reklama neturi jokios įtakos, ko čia ją norite uždrausti…

      Dar dėl ekonomikos: citata iš ekonomikos fakulteto dekano: sedėjo chebra turguje ir nusprendė, kad liūdna be aukštojo mokslo diplomo turguje sedėti, tai ir sugalvojo ekonomikos “mokslą”.
      Tai va girkitės toliau savo “ekonomistais”.

  5. Ko gero, kur kas blogiau, kai politikavimą ekonomistai bando supakuoti į ekonominę argumentaciją. Ir jūs – verslininkai, vartotojai, blogeriai – nebandykit nuginčyt.

    Negraužiau ekonomikos mokslų, bet užtat matau, kas darosi rinkose. Pablogėjimas vienoje grandyje turi kaskart didesnes neigiamas pasekmes žemiau esančiai grandžiai. Tai yra pagrindinė mintis. Niekaip nesusijusi su politinėmis pažiūromis.

  6. Mergaite

    jei vyriausybes sprendimai, kaip teigia Kuodys, neturejo jokiu pasekmiu, tai kam tokie sprendimai reikalingi ?
    sprendimai tam ir daromi, kad butu pasekmes (teigiamos pageidautina).
    o kai gaunasi neigiamos (labai), tada pradedam nusisneketi, kad sprendimai neturejo jokiu pasekmiu.

    Juokinga logika.

  7. Tomas Čyvas

    Dauguma Europos Sąjungos valstybių taiko skirtingų dydžių PVM tarifus įvairioms sritims. Kad ir tokioms, kaip viešbučiai, restoranai. nelygu – kuri šalis rinkusi prioritetą kuriai sričiai. Dogmatiškas Lietuvos ekspertų požiūris, kad mažesnis PVM tarifas kažkam yra blogis – nesąmonė.

    Taip – mokesčių padidinimas gal ir galėtų nesumažinti vartojimo, jei neatsilieptų vienu metu per daugelį sričių. Nuo knygų iki mėsos ir pan. Dar pridėkite gasdinimo kampaniją, kuri buvo išvystyta praėjusių metų pabaigoje ir pamatysite, kaip viskas “nereikšminga”.

  8. Eziukas

    1. Na, nelyginkim UK ir LT. UK spausdina pinigus ir biudzeto skyle kemsa tuo popierium. LT skyle kemsa skolintais pinigais. Tai susitarkim del to, kad ne viskas tinka LT, kas tinka UK.

    2. LT sakykit, ka norit ekonomikos kilimas buvo is skolintu pinigu. Tai, kad krito vartojimas paremtas skolintais pinigais nera blogai. Drysciau pasakyt, kad net ir labai gerai.

    3. Tai, kad krito pardavimai del nr. 2 – desninga ir nornmalu. Turejom per daug verslo, kuris tenkina vietine pklausa ir vartojima paremta skolintais pinigais – skolinimas suletejo, suletejo vartojimas ir valio.

    4. Kiek sitam procese turejo itakos mokesciu pakelimas, o kiek skolinimo sumazejimas – nzn. Turejo ir tas ir tas. Faktas.

    5. Turim situacija – daug darbo jegos, mazai vietiniu pardavimu. Is esmes prielaidos yra kurtis verslams, kurie sekmingai dirbtu eksportui. Va to labai Lietuvai reikia. Ar nesutiksit?

    6. Pelno mokesciai dideli. Labai blogai. Biurokratija – ne pati maziausia, korupcija – irgi zavingo lygio.

    Tad mano nuomone, sendien mes turime cia problema, o ne tai, kad PVM didelis ir sumazino vidaus vartojima. Tokiai mazai valstybei kaip LT vidaus vartojimas niekada nebus sekmingo ilgalaikio ekonominio augimo variklis. Ar nesutinkat?

    Apibendrinimas – mokesciu pakelimas negalejo is esmes sustabdyti ekonomikos augimo, jeigu jis nebutu paremtas besaikiu vartojimo skolintais pinigais. Tai kad sustabde – nera nieko blogo. Ar tai itakojo eksporta? Manau, kad ne. Jei kazkas galite argumentuotai parodyti kaip sabdo eksporta – noreciau isgirsti, bo pats nesugalvoju :)

    • Labai įdomios pastabos, su daug kuo sutinku. Tačiau problema, mano manymu, ne tai, kad “per daug verslo tenkino vietinę paklausą”, bet ta, kad pernelyg daug pinigų išleidžiame importinėms prekėms. Valstybei yra idealu, kai vietos gamintojai maksimaliai gamina vidaus rinkai ir maksimaliai eksportuoja. Pas mus gi – nei to, nei to: ir eksportuojame mažai, ir importuojame daug.

      O importuojame daug ne dėl to, kad čia negalime pasigaminti. O dėl to, kad užsieniečiai gamina efektyviau (mažesne savikaina). Bet čia atskira tema.

      Ar turi mokesčių kėlimas įtakos eksportui? Taip, nes pabrangsta darbo jėga, dėl ko išauga sąnaudos.

      • Eziukas

        Taip, efektyvumas – pati rimciausia problema. Su tuo tikrai visiskai sutinku. Na, o mokesciu pakelimas ne butinai didina darbo jegos kaina. Kolkas tie mokesciai kurie didintu darbo jegos kaina nepadidinti, bet sumazinti. Ir siaip, esant tokiam nedarbo lygiui darbo jega neturetu brangti. Nekalbu apie tokius isskirtinius atvejus kaip SUA darbuotoju planus pasikelti atlyginima :)

  9. Eziukas

    Tiesa, del eksporto ir PVM.

    Pasitaisysiu. PVM viezbuciams. Galima sakyti, kad viezbuciai eksportuoja paslaugas. Tik siuo atveju uzsienio vartotojas atkeliauja i LT paslaugos pasiimti ir sumoka cia su visu PVM. Tad jiems paslaugos pabrango. Gal kas turit statistikos, kiek viezbuciai sukuria PVM ant lietuvos, kokia tai dalis? Siaip idomu. Nesakau, kad ji nesvarbi ta dalis.

  10. […] dabar pažiūrėkime ne į lenteles, o į rinką. Apie tai jau rašiau – visi verslai esame toje pačioje grandinėje. Kol galutinis vartotojas nenusipirko, tol niekas […]

  11. […] Šlapiai skudurinė Raimondo Kuodžio logika Smulkusis verslas Vienos tiesos sugrįžimas #2 Šventos karvės valdo Darbuotojų problemos įtaka verslui […]

Jūsų komentaras