Geg 27 2009
[Ne]prioritetinis studentas
Viskas gyvenime priklauso nuo prioritetų. Tarkim, mes galime ginčytis mėnesius, kur geriau gyventi: bute ar name? Man labiau patinka tyla ir asmeninė erdvė, o va mano kolegai reikia, kad 5 minučių atstume būtų 5 vietos, kur galima „du alaus ir tris po šimtą“. Todėl aš gyvenu nuosavame namuke Vilniaus pakraštyje, o kolega – bute miesto centre. Man iki darbo kasdien trunka nuo 45 iki 75 minučių nukeliauti automobiliu, o kolegai tik 10 minučių pėstute. Ir abu laimingi, nes šiuo atveju, ne privalumuose slypi laimė, o prioritetuose.
Kadangi niekam ne paslaptis, kad dabar egzaminų metas, tai netiesiogiai tenka susidurti su studentais. Ir tada prasideda įdomūs pokalbiai (D – dėstytojas, S – studentas):
S: Žinote, aš nespėjau, nes dabar dirbu.
D: Nepatikėsite, bet aš taip pat dirbu.
S: Aš nežinojau, kad tai reikės atlikti.
D: Be abejo, juk jūs nebuvote nė vienoje mano paskaitoje. Aš turiu įsipareigojimą jums suteikti žinias paskaitų metu, o jūs turite įsipareigojimą dalyvauti (nemiegoti!) 75% mano paskaitų.
S: Man gimė sūnus.
D: Sveikinu, o man – dvynukai.
Ir jau visiškoje panikoje studentas bando sugraudinti dėstytoją.
S: Aš neturėjau laiko.
D: O jeigu jūs norėtume labai į tualetą, ir taip stipriai, kad jau smegenis semtų ir negalėtumėte dirbti? Tada irgi neturėtumėt laiko subėgioti?
S: Na, ką jūs, dėstytojau, tikrai nueičiau. Juk niekas nenori avarijos.
D: Reiškia, viskas slypi prioritetuose! (liūdna išvada) Bet aš jus praleisiu, nes man konkurentų nereikia (linksma išvada – nesakysiu, kam).
Iš tokio hipotetinio pokalbio galime padaryti dvi išvadas: nemokamas daiktas turi mažiausią prioritetą. Antra, mokamas mokslas dar labiau sumažins konkurenciją. Jeigu dar nesupratote, kaip tai atsitiks, pabandysiu trumpai pristatyti.
Tiesiog studentams mokslams įgyti reiks dar daugiau pinigų. O praktika sako, kad kai trūksta pinigų, visa kita ne problema. Kai pinigų yra, visa kita yra problema. Taigi pinigai tampa prioritetu, ir studentas dirba, bet ne studijuoja (ne prioritetas, nes studijos yra ne pajamos, o išlaidos). Dėstytojams reikia pinigų, todėl jie praleidžia studentus, kurie negalės rinkoje konkuruoti savo žiniomis. Ir gaunasi, kad studentas be reikalo išmetė pinigų krūvą, nes naudos taip ir nesugebėjo įsisavinti – nes studijos ne prioritetas.
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +5, balsavo 5 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 2,652 (taip pat galite skaityti per RSS)
S: Aš nežinojau, kad tai reikės atlikti.
D: Be abejo juk jūs nebuvote nė vienoje mano paskaitoje. Aš turiu įsipareigojimą, jums suteikti žinias paskaitų metu, o jūs turite įsipareigojimą dalyvauti (nemiegoti!) 75% mano paskaitų.
Normaliai tai destytojas pateiks visus reikalavimus studiju aprase
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Gegužė 28th, 2009, 09:06
Privalo pateikti destytojas viska is anksto, nes kitaip programos nepatvirtins. Bet kazkaip visada atsiranda studentu, kurie kaip is medzio iskrite arba tik vakar gime. Visi mes skirtingi ir gali tiketis visko
[Atsakyti]
Audriau, labai teisingai pastebėjai. Mano studijų metais (mokėmės dieniniame) dirbo 90 proc. kursiokų. Dalis, žinoma, mokėjo už mokslą. Situacija labai teisingai apibūdinta, studijų metais apie tai daug diskutuodavome.
Bet – ką daryti, kaip išeiti iš užburto rato? Uždrausti studentams dirbti? Dovanoti paskolas? Kokie variantai?
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Gegužė 28th, 2009, 09:09
Yra utopinis variantas ir visada galima pasakyti, kad mes kitokie. Bet prisiminkime sovietmeti, kai buvo studentai is gamyklos. Ir stipendija garantuota, ir dar puse etato dirba. Siais laikais, gal but reiktu skatinti stipendiju kurima. Bet kokiu atveju as manau, kad ne piniguose esme. Pats esu dirbes dviejose vietose, ir visvien vaiksciojau i paskaitas. Tiesa miegodavau ne daugiau negu 5 valandas ir pora kartu buvau nuluze per paskaitas.
[Atsakyti]
Pastebejimas:
Kai mokiausi Edinburgo Universiteto Magistratūroje, mokslas buvo mokamas. Tačiau ir dėstė profesionalai, todėl nepraleisdavo šiaip… O ir studentai tikrai “arė”.
Juk iš kiekvieno kurso (universitetinio ir netik) gausi tiek kiek pasiimsi. Todėl nemanau, kad priežastis mokėjime/nemokėjime už mokslą. Reikia žvelgti giliau.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Gegužė 28th, 2009, 09:11
Nu tarp uzsienietisku universitetu reikalavimu, gali kartais rasti ir pakankamai egzotiniu. Tarkim turi irodyti, kad turesi is ko gyventi viso semestro metu. Darbas, kaip garantas netinka, tik pinigais viska priima. Cia gal, kad neatsirastu poreikis sokineti tarp dvieju tikslu: kaip gauti pinigu ir issilavinimo.
[Atsakyti]
[...] studentai dirba, tai dėstytojai turi daryti nuolaidas, ar ne? Aš dariau, bet tai kartu buvo ir sandėris su [...]
aš taip pat nepateisinu studijų praleidimo dėl darbo… geras pastebėjimas su prioritetais. arba reikia dirbti taip, kad nekentėtų studijos, arba pripažinti, kas svarbiau…
pasaulį valdo pinigai, todėl studentam eiti į paskaitas, semtis žinių yra nulis motyvacijos. suprantama, kad sunki padėtis, bet dirbti, kad po to savaitgalį viską ištaškytum kokiam “Gravity”… Ir vėl prioritetai.
[Atsakyti]
Citata iš realios situacijos:
S: Žinote, aš nespėjau, nes dabar dirbu.
D: Nepatikėsite, bet aš taip pat dirbu.
S: O kur dirbate? :O
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Gegužė 28th, 2009, 09:13
Jeigu darom prielaida, kad studentai eina dirbti del pinigu, tai kodel manoma, kad destytojams gaunomo atlyginimo uztenka. Siaip tai visi mano pazystami destytojai dirba ne vien tik universitetuose. Todel reiktu ziureti kiekviena atveji atskirai. Dauguma statybininku dirba sferose susijuose su statybomis. Matematikai dirba su programeriais, ir t.t.
[Atsakyti]
Dėstytojai, kurie sako “dirbk arba mokykis” gyvena ne šiame pasaulyje ir neturi dirbti dėstytojais. Viskas nėra tik juoda arba balta. Negali reikalauti pasirinkti kas svarbiau. Čia tas pats kaip vaikui liepti pasirinkti ką jis labiau myli – tėti ar mamą.
Natūralu, kad dirbantys išmoksta mažiau, todėl natūralu, kad jie mokysis septintukas-penketukais, kai tą patį dalyką nedirbantys gali mokėti dešimtukui-aštuntukui.
Svarbu, kad dirbančiam būtu suteiktos galimybės gauti studijų medžiagą nebūtinai lankantis paskaitose. Šiais laikais paprasta viską sudėti “online”. Pagrindinė vertė lankyti paskaitas – tai galimybė paklausti dėstytojo to ko nesupranti. Bet jei nebūna klausimų/atsakymų dalies, kuo tai skiriasi nuo įrašo klausymosi ar dalykinės knygos skaitymo?
[Atsakyti]
Nerius atsakymas:
Gegužė 28th, 2009, 10:16
Jei tikrai tikrai paskaitos nesiskiria nuo knygos kaitymo, tai man tuomet yra universitetai ? Gal užtektų tik bibliotekų ? Bet jei visame pasaulyje gyvuoja universitetai, matyt yra skirtumas tarp gyvos paskaitos ir knygos skaitymo.
[Atsakyti]
Gedis atsakymas:
Gegužė 28th, 2009, 10:45
Teisingai, skiriasi.
(Geriausia dabar būtų ant lapelio surašyti kuo skiriasi.)
Ir būtent tai kas skiriasi turi būti išnaudojama. Jei dėstytojas tik perskaito užrašus/knygą ir pan. tai beveik tas pats kas išvilioti pinigus apgaule, nes studentui pigiau būtu nusipirkti knygą, nei dėstytojo kaip skaitovo laiką.
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Gegužė 28th, 2009, 19:03
Pritariu
Komentatorius atsakymas:
Gegužė 28th, 2009, 11:03
kam cia komplikuoti svarstymais dirbk, nedirbk…
Jei destytojai egzamino metu sh nemaltu, reikalatu is visu vienodai, tai jau pats pasirink, arba dirbk ir neislaikyk, arba dirbk taip, kad ir mokytis spetum, arba nedibk.
Viskas susiveda i koki kruvi nustato destytojas. O siaip ne paslaptis kad daugumai dalyku biblioteka geriau nei destytojas… tokia jau graudi musu studiju realybe.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Gegužė 28th, 2009, 13:59
Teisingai pastebeta, pasaulis net gi nera pilkas o dryzuotas. Tik as niekaip negaliu suprasti, ar jis yra baltas su juodais dryziais? Ar juodas su baltais dryziais?
Bet kokiu atveju, kai taikoma i penketukus-septynetukus, tai gal tada is viso destytojo netrukdyti, o tiesiog sutartyje su universitetu ideti punkta, kad priklauso diplomas su penketais. Jeigu studijuosi tai ir geresnius pazymius irasys.
[Atsakyti]
Nerius atsakymas:
Gegužė 28th, 2009, 22:11
Šiaip Vakarų universitetuose išduodami dviejų tipų diplomai. Vieno esmė ‘išklausė’ kursą, o kitas – išlaikė egzaminus ir atsliko kitus žinių patikrinimus
[Atsakyti]
Šis studentas mokosi dėl diplomo, o ne dėl žinių/gebėjimų. Ir reikėtų duoti jam tą diplomą (juo labiau, kad jis moka už mokslą), nes tik norintį mokytis įmanoma išmokinti.
Beje kartu tai ir dėstymo problema – nesugebėjimas aiškiai parodyti dėstomo dalyko naudos ir vertės.
[Atsakyti]
Gedis atsakymas:
Gegužė 29th, 2009, 08:19
“Dėstomo dalyko vertė” visada labai asmeniška. Manau dažniau studentas ją pats sau nusistato ir dėstytojo pastangos mažai ką pakeis. Dažniau patraukia dėstytojo charizma, nei pati tema.
Nesutinku, kad studentui reikia duoti diplomą vien todėl, kad jam jo reikia. Jei visuomenėje vertinama tik pagal tai ar tu turi diplomą ar ne, tai negalima nuvertinti gerai studijuojančių studentų diplomų išdalinant juo beveik visiems “kam reikia”.
Manau, kad diplomai šiuo metu pervertinami bet tik iš inercijos. Čia kaip anekdote “elektrinė ieško valytojo/-os su fizikos diplomu ir 5 metu stažu šioje srityje”.
[Atsakyti]
Pati šiuo metu ir dirbu ir mokausi magistrantūroje. Patikėkit, neįsivaizduoju kaip šiais laikais įmanoma būtų studijuoti ir nedirbti, o tik studijuoti. Stipendijos juokingos, užtektų tik ant sąsiuvinių ir tušinukų… O suaugusiam žmogui vis dar sėdėti tėvų kišenėje daugumai jau tikrai nepriimtina. Tai ką daryti? Visą gyvenimą mokytis teoriją be realios darbo patirties iki 25 metų?
Įdomu kaip darbdavys pažiūrėtų į tokių metų besidarbinantį asmenį, kuriam čia pirmas darbas…
Ir kartais tikrai neužtenka per darbus laiko mokslams, visa pirma darbas prioritetinis dalykas, nes tu turi rūpintis kaip tau išgyventi. Jei stipendijos būtų algų dydžio, tai gal studentas galėtų atsidėti vien tik mokslams negalvodamas kad reikia pavalgyti, reikia apsirengti, reikia susimokėti už butą ir kaip tą padaryti
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Gegužė 29th, 2009, 11:51
Va, va, apie prioritetus ir kalbama. Bet destytojui visai neidomu, ar turi ant tusinuko, ar ne ir visos sios pasakos jau girdimos 1000 ir pirma karta. Todel gal geriau is karto negraudenti destytojo o sutikti, kad darbo neatlikai ir pazymis yra teisingas.
Mano destytojai buvo pakankamai siurkstus, bet dabar as suprantu, kad per mazai ir visvien per mazai is ju ismokau. Vienas visada sakydavo. Tarkim jus pavelavote i lektuva, aeruoste visi jus uzjaus, bet lektuvas negriz ir jusu nepasiims. Ir visai nesvarbu kokia yra jusu velavimo priezastis. Todel nenervinkite aeruosto darbuotoju problemomis, kurias patys ir sukurete.
[Atsakyti]
Vilija atsakymas:
Gegužė 29th, 2009, 19:15
Ne prioritetuose esmė. Kaip pavalgyti gali būti prioritetas? Pavalgyti yra tavo poreikis, o kad tą poreikį patenkintum deja turi turėti pinigų. Todėl pinigai (darbas) ir yra prioritetas, nes kaip minėjau stipendijos neužtektų net jei vandenį su bulka valgytum
Iškyla klausimas – suprantu jei dėstytojas nepasigailėtų studento kuris tik studijuoja, nedirba bet “neturėjo laiko” kažko atlikti. O dirbančiam studentui manau galima būti atlaidžiam ARBA mokymo įstaiga jam turėtų suteikti tokias sąlygas kad jam nereikėtų dirbti, o galėtų tik mokytis. Juk universitetų bendrabučiai ir tie kainuoja. Aš pati gaunu stipendiją, bet man tikrai būtų nejuokinga jei už ją turėčiau išgyventi
[Atsakyti]
Audriau,
Tas dėstytojas, tai sakydamas, naudojasi savo išskirtine padėtim – juk nėra kito būdo studentui gauti diploma, tik išlaikyti jo dalyką.
O jei šalia būtų dar 10 aerouostų, tai pavelavęs klientas gal apskritai į tą net neužsuktų.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Gegužė 29th, 2009, 14:34
Ir vel kazkas kaltas, tik ne as. Nes bet kada galima pasakyti, nepatinka universitetas, gali eiti i kita. A ne? Bet kaip minejau pasaulis zaidzia pagal taisykles kurios nustatytos visiems ir tiesiog tokie studentu pasiaiskinimai skamba, kaip mazau vaiku kurie tikrina ar taisykles vis dar veikia.
[Atsakyti]
Vilija atsakymas:
Gegužė 29th, 2009, 19:24
Nesuprantu kodėl esat toks kategoriškas. Arba esate dėstęs ir nepakenčiate studentų kurie bando ir dirbti ir studijuoti, mol rinkis kažką viena, nes mano dalykas yra pats svarbiausias ir aš tau neleisiu manyti, kad galima į mane žiūrėti atsainiai.
)
Arba esate(buvote) vienas iš tų stropių studentų, kuriems kraujas užverda, kai ateina kurso draugas, nedaręs nieko per visą semestrą, pasako dėstytojui jog dirbo, neturėjo laiko ir gauna panašų įvertinimą kaip ir jūsų, besistengusio per naktis?
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Gegužė 29th, 2009, 21:24
Pats visa studiju laikotarpi dirbau ir lankiau paskaitas. Todel puikiai zinau, kaip galima suderinti studijas ir darba. Beje studijavau tais laikais, kai uz paskaitu nelankyma ismesdavo is instituto (veliau pervadino i universiteta). O jeigu destytojai suzinodavo, kad dar dirbi tai garantuotai sumaudavo per egzamina. Todel niekada savo nesekmes nedangciau, kad dirbu.
O siaip tai mane visada stebino, kodel tie studentai kurie viska padare pagal taisykles turi buti ivertinti taip pat, kaip ir tie kurie nieko nepadare, bet kiekviena karta bando ismaldauti geresni pazymi.
Beje labai idomus pastebejimas. Matematikai, fizikai visada visus atsiskaitymus padaro laiku ir nieko nekaltina, o va programeriai visada skundziasi laiko neturejimo ir visur veluoja. Kodel reikia daryti nuolaidas programeriams, lyginant su matematikais ar fizikais.
P.S. pats 10 metu esu pradirbes programuotoju, todel tai daugiau akmuo i savo darza
P.S.S. tiesiog jau atsirado alergija, kai studentai savo ziniu ivertinima padando pasigerinti skusdamiesi sunkiu gyvenimu. Toks ispudis, kad tik studentams reikia dirbti ir tik jiems sunku.
bet kuriuo studento (dirbancio ar nedirbancio) tikslas yra gauti kuo geresni ivertinima. tad jei konstatavimas, kad esi dirbantis ir tiesiog fiziskai neistengi skrupulingai atlikti uzduociu, padeda gauti geresni rezultata – puiku.
o siaip noriu pasidziaugti, kad destytojai pradeda kreipti vis didesni demesi ne tik i techniskai tvarkinga uzduociu atlikima, akademiskai nepriekaistingus darbus, taciau ir i studento darbu sukurta verte.
[Atsakyti]
Šiuo atveju ne apie kaltę kalba.
Tiesiog, jeigu aš už kažką moku, tai turiu teisę gauti kokybišką produktą/paslaugą.
Jeigu aš moku už mokslą, aš noriu, kad mane IŠMOKYTŲ ir keliu reikalavimą dėstymo kokybei (t.y. nenoriu konspektuoti nuobodžią lekciją ir pan.).
Jeigu kažkas moka “už diplomą”, tai nori jį gauti (ir nekelia reikalavimų dėstymų kokybei).
Tik norėjau pabrėžti, kad straipsnyje iškelta problema nėra vienpusė studentų bėda. Dėstymo kokybė – neatmestinas faktorius.
[Atsakyti]
Is kur tokios zinios: “o va programeriai visada skundziasi laiko neturejimo ir visur veluoja. Kodel reikia daryti nuolaidas programeriams, lyginant su matematikais ar fizikais.”
Visus darbus atiduodavom laiku, nes neatidavimas reiske – egzaminas per skolu savaite. Tada pusmetis kainavo 1640Lt, o mano tevai sumoj per menesi uzdirbdavo 1600Lt.
Tai manau tuo viskas ir pasakyta. Dirbau, mokiaus ir darbus laiku atiduodavau. Veluojantys studziai buvo vienetai, kurie nepriklausomai nuo pasirinktos specialybes tiesiog gyvenime nieko nenori daryt laiku ir normaliai. Gal kad uz moksla moket reikejo, nezinau, bet tikrai mokiaus visai kitokioj aplinkoj. Ardavom visi, nes 9,78 reiske, kad pagal rotacija gauni tik 8, nes uz Tave daug geresniu yra.
PS: kas nori tas ir suderina, ir pasiekia. Budavo atbegi atsispausdint kursinio. lauki kol aparatas dirba ir uzmingi atsiremus i siena :] normaliai viskas :]
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Birželis 4th, 2009, 21:59
Bijau, kad diskusija vyksta tarp… As tai vadinu peristukino diskusija. Mokykloje susirenka tevai ir klauso mokytojos pagraudenimus apie blogus mokinius. Bet realiai susirinko geru mokiniu tevai ir jiems visai neidomu apie kitus klausytis. Beje blogu mokiniu tevai nesiteike ateiti i susirinkima. Taigi visi pakalbejo apie kitus, ir issiskirste nesusiprate, kam jie ejo i si susirinkima.
Taigi as kalbu tuos desimt studentu, kurie nori buti, kaip visi bet del visu savo nelaimiu kaltina kitus. Ir butinai stengiasi kazka pramusti.
O del programeriu, tai va dabar uz metro sedi destytojas ir patvirtina, kad is 11 programeriu tik 4 atsiskaite laiku. Siam momentui yra dar 6 neatsiskaite ir veluoja jau apie dvi savaites. Jeigu palyginsime santykius su kitom specialybem, tai bus ne programuotoju naudai
[Atsakyti]
. atsakymas:
Birželis 9th, 2009, 22:15
Programuotojo, toks darbas, kad nuo jo niekur nepabegsi, tik atsisedus prie pc jis tave persekioja. Playginimui su aptarnavimo sfera, kur atbuvai savo valndas ir baigta. Taigi, esme, tame, kad bunant programeriu, labai sunku palnuoti savo laika.
[Atsakyti]