Geg 14 2009
Kai vienas per mažai, o du per daug
Turbūt visi pamanėte, kad dabar pateiksiu dilemos sprendimą, kurią mes kiekvieną kartą sprendžiam įėję į alkoholio skyrių. Prisiminkime, kad visada pritrūksta, todėl galime apvalinti į didžiąją pusę, bet aš norėjau perkelti fokusą į gamybą. Kaip tik šiuo metu tenai vyksta didieji pasikeitimai. Tiksliau, didieji darbuotojų mažinimai. Ir tada atsitinka tokia situacija… Geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų pasakoti, todėl siūlau pažiūrėti animaciją.
Taigi grįžtame prie situacijos gamyboje. Daugumoje vietų atleisti darbuotojai ir todėl susidarė veiklos srautuose disbalansai. Konkrečiai pateiktoje animacijoje reiktų 1.4 darbuotojo, kad sistema pagamintų daugiau. Bet mes negalime turėti pusantro duobkasio, kaip taip atsitiko multiplikaciniame filmuke.
Ką tokiu atveju daryti? Pridedam papildomai darbuotojų? Negalim, nes mes taupom. Gerai, tada tie kurie, neturi ką veikti, tegul padeda vėluojančiam. Mano patirtis sako, kad dažniausiai našumas dėl to dar labiau nukrenta, bet problema slypi dar giliau. Jeigu mes pridedam laikinai darbuotoją, tai tada darbuotojas, kuriam padedam, iš viso nieko neuždirbs, nes apmokėjimas yra vienetinis. Ir jis tyliai užsiims jam laikinai paskirtų darbuotojų engimu, kol naujokai pasiduos ir pabėgs.
Atrodytų, vienintelis normalus sprendimas būtų – pakelti šios vietos darbo našumą. Bet kaip? Mokymais – bet mes gi žinome, kad nieko tai neduoda. Per daug teorinės žinios eiliniam darbuotojui tik tušti žodžiai. Pertvarkyti darbo vietą? Neprireiks ir savaitės, kol darbuotojas viską sugražins į senas vėžias.
Va tokios nuotaikos dabar tvyro gamybinėse įmonės. Reikalingi darbuotojai, kurie galėtų dirbti bet kurioje srauto vietoje ir padėtų išlyginti našumus. Deja, dažniausi iešantieji darbo reikalauja pastovios darbo vietos ir pastovių pajamų, tad tokių darbuotojų dabar nereikia.
Labiausiai stebina tai, kad sprendimas guli po nosim. Mes patys įvedėm vienetinį apmokėjimą, kad darbuotojai labiau stengtųsi. Ir šis sprendimas kuo puikiausiai pasiteisino, kol įmonė augo. Bet kai įmonė mažėja, vienetinis mokėjimas atneša daugiau žalos negu naudos. Darbuotojai, kurie daugiau uždirba (tarkim, staklininkai), nesitrauks nuo savo darbo vietos. Neduok dieve, kas nors užims tuščią darbo vietą. Pakeiskime apmokėjimą į pastovų ir viskas išsispręstų! Ir kiekvienas vadovas su patirtimi pasakys, kad tai savižudybė. Toks pakeitimas turėtų pakeisti visą darbo kultūrą. O tai neįmanoma greitai, na, nebent visus atleidžiam ir priimam naujom sąlygom. Tokį atvejį esu matęs pas verslininką, kuris perimdavo verslus ir juos parduodavo. Tada man tai atrodė nežmoniška, bet dabar atrodo, kad gali veikti tik nežmoniški sprendimai.
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +2, balsavo 4 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 1,706 (taip pat galite skaityti per RSS)
O kam dabar didžiausio našumo reikia?
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Gegužė 15th, 2009, 08:28
Uzsakymai nukrite po 50% ar 70% procentu pradeda po truputi augti. Ir tada ir isaiskeja, kad atleista buvo tiek zmoniu, kad net ir tuos mazus uzsakymus neimanoma padaryti. Va tada ir prisimena nasuma, nes atlyginima papildomiems darbuotojams moketi tai nera is ko.
[Atsakyti]
Geras straipsnis.
Tik daugokai gramatiniu klaidu, rezia aki.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Gegužė 15th, 2009, 13:20
Visada pasiruose priimti pagalba gerinant blogo kokybe.
[Atsakyti]
[...] tai, kaip mokėjimas už pagamintų vienetų kiekį skatina firmų plėtrą gerais laikais, bet yra pražūtingas verslui traukiantis. • Akcijos. Jos tarsi tampa beprasmės, kai vyksta nuolat, o nuolaidos pasiekia 70%. Ar tokio [...]
[...] Pakeiskime apmokėjimą į pastovų ir viskas išsispręstų! Ir kiekvienas vadovas su patirtimi pasakys, kad tai savižudybė [...]
Vadovavau gamybai įmonėje, kurioje buvo naudojama vienetinė atlyginimų sistema. Dabar vadovauju gamybai įmonėje su valandine apmokėjimo sistema. Galiu pasakyti tik tiek, kad iš pirmo žvilgsnio patraukliai atrodanti vienetinė mokėjimo sistema savyje slepia nepalyginamai daugiau problemų negu valandinė apmokėjimo sistema. Tiesiog mokant pastovų atlyginimą, didesnis krūvis tenka vadovui surikiuojant procesus taip, kad darbininkai dirbtų, o neslampinėtų iš kampo į kampą. Filmuke trumpai pristatyti Goldratto apribojimų teorijos principai labai padeda tai padaryti. Tiesa sakant, daugiau naudojuosi Toyota Production System teorija (pagrindiniai principai – panašūs). Todėl tikrai nesutinku su tuo, kad pasodinti darbuotojus ant pastovaus atlyginimo tolygu nusižudyti. Tiesiog vadovų darbo kultūra (pradedant meistrais, baigiant direktoriais) Lietuvoje dar tokia, kad nemokame motyvuoti darbuotojų ir su jais dirbti taip, kad nereikėtų sukti galvos dėl to, kad tau nusisukus darbuotojas nustos dirbti (juk tada daugiau dirbti reikia pačiam vadovui
).
[Atsakyti]