Nesusipratimas ar sąmoningas kenkimas?

251_cartoon_rich_government_poor_people_small_over

Kuo toliau į mišką, tuo storesni partizanai. Gerai žinomas posakis, kuris gali greitai mutuoti į kitokį. Kuo visiems sunkiau su pinigais, tuo turtingesni bankininkai. Nesinori nagrinėti bankininkų verslo, nes kaip čia besuksi – jų verslas kurti pinigus iš oro. Bet kokiu atveju, be klientų tas neįmanoma, todėl geriau pažiūrėkime į klientų daržą. Dar geriau – į tokį smulkų klientą kaip vyriausybė.

Man visada buvo įdomu, iš kur gaunami pinigai. Juk ne Vytautas Didysis atėjo ir mums prispausdintų popierių davė. Turbūt visi suprantame, kad pinigus spausdina valstybė pagal savo poreikius. O dabar poreikis tikrai yra. O kai jų nereikia, ta pati valstybė juos išima iš apyvartos ir sunaikina.

Kaip išima iš apyvartos? Padidino mokesčius – daugiau pinigų išėmė iš apyvartos, sumažino mokesčius – daugiau pinigų vartotojai išleidžia suvartojimui. Reikia neužmiršti, kad niekam nemokam jokių palūkanų. Atrodytų idealus variantas, vienintelis šalutinis poveikis – infliacija. Nors dabar infliacija išgelbėtų daugumą skolininkų, ypač NT sferoje. Beje, infliacija – tai pinigų nuvertėjimas. Mokesčių pakėlimas irgi turi tokį pat efektą – sumažiną pinigų vertę.

Bet, matyt, vyriausybė žino kažką daugiau negu aš ir ji nusprendė skolintis. Beje, grąžinti reiks, ir dar su procentais. O kas apmokės tuos procentus? Jau turbūt atspėjote – tai mes visi kartu turėsime sumokėti tas palūkanas. O koks neigiamas poveikis tokio sprendimo? Ilgą laiką būsime priklausomi nuo skolintojo ir ilgą laiką skirsime pinigus palūkanoms mokėti, o ne valstybei vystyti. O kaip apokaliptinį variantą siūlau įsivaizduoti situaciją: baigiasi mūsų pinigai, o skolos vis dar didelės. Iš kur pinigų gauti? Ką tada daryti? Kelti mokesčius, bankrutuoti ar skolintis dar?

Vienintelį skirtumą matau, kad skolinimosi variantu pinigai tikrai nusės kažkieno piniginėje. Gal todėl posakis: „Dirbu bankams“, man jau nebeatrodo juokingas. Norėtųsi dirbti Lietuvai, ne, geriau Seime. Juk neveltui papuolė į geidžiamiausių darbdavių sąrašą.

komentarų yra lygiai 12

  1. Marius

    Dėl pinigų pas valdžią pasibaigimo… nepamirškim kad keli litai dar privačių pensijų fonduose likę guli. Kas gali paneigti kad atėjus sunkmečiui(sunkmečio metu) fondai bus priglobti pas mamą SD iki ekonominės situacijos pagerėjimo. beje, visada galima naujus mokesčius įvesti.. pvz. seną gerą, pagalvės mokestį..

  2. Lietuva šiaip sau iš oro litų prispausdint negali – Lietuvos bankas tokios teisės neturi nuo įstojimo į ES.

    • As sutarties nesu skaites, todel negaliu teikti, kad butent tenai, taip ir yra irasyta. Bet kazkaip ziurint i kaimynines EU salis kurios neturi euro nesimato, kad sio zingsnio nesiimama.

  3. Kestutis

    Kiek suprantu vyriausybė bankų pilnai nekontroliuoja. O bankai savo ruožtu groja pagal pasaulio didžiųjų diktatą. Ir nelabai gali nepaklūsti – vieni jų yra filialai ar dukteriniai, kiti smulkūs. Fiksuotas euro kursas yra ir saugiklis, ir apribojimas. Turint savo nepriklausomą valiutą galėtume kontroliuoti ekonomikos augimą per šalies konkurencingumą. Turėtume pinigų sočiai prisispausdinę, o per išorinius kursus manipuliuotume eksporto kainomis. Iš kitos pusės, taip išsišokusius krizės kontekste galėtų uždusinti ar net nupirkti visą šalį (neskaičiavau viso Lietuvos turto, bet oficialiosios LB valiutos atsargos 4,2 mlrd. eurų neatrodo įspūdingai, pažiūrėjus pasaulio turtuolių sąrašą).

    Utopija: O jei išmestume draugiškai korteles, atsisakytume pinigų, kreditų, skolų – pereitume prie natūrinių mainų ar panašaus analogo, ką sunku būtų įvertinti pinigais, to pasekoje ir mokesčių apskaičiuoti nebegalėtume…

  4. […] štai sergu, vėl daug skaitysiu. Gal kam įdomu? Apie bankus labai geras įrašas iš commonsense.  Taip pat kas domisi kaip mąsto darbdaviai nuoroda […]

  5. O kodėl mokesčių kėlimas mažina pinigų vertę?
    Juk jei lieka mažiau pinigų, tai atvirkščiai didėja jų vertė, nes sumažėja žmonių perkamoji galia, atitinkamai krenta infliacija arba prasideda defliacija ir pinigų vertė pakyla. Ar kaip?

    • Tokia logika remiasi valstybines institucijos. Bet realybeje, kuo didesni mokesciai, tuo daugiau reikia uzdirbti norint nusipirkti daigta. Kad ir tarkim pvm lengvata vaistams. Tarkim, kad jus pirkote 10 tableciu uz 10 litu (cia su pvm lengvata), o po lengvatos panaikinimo sekancia diena, jau mokate uz tas pacias 10 tableciu 11 litu. Nejaugi manote, kad per nakti pabrango zaliavos ir todel pabrango pries metus gamintos tabletes? Ne tiesiog pinigai nuvertejo ir ju reikia daugiau nusipirkti tos pacios vertes prekems. Toki pati efekta turi devalvacija ir infliacija. Bet tiesiog skiriasi trukme. Devalvacija, kaip ir mokesciai atsitinka per nakti, o infliacija toki pati efekta pasiekia per ilgesni laiko tarpa. Bet kokiu atveju jusu uzdirbamo atlyginimo perkamoji galia sumazeja. Uz tuos pacius pinigus galite isigyti gerokai maziau paslaugu ir prekiu

      • Megejas

        Ir kai atsipeikėji, supranti, kad tų paslaugų ir prekių iš tikrųjų ne tiek daug ir reikia :)

    • Del defliacijos reikia atsiminti ir sekanti momenta. Dazniausiai, tai reiskia, kad pinigu truksta. T.y. kas man is to, kad kazkas pinga as visvien negaliu to nusipirkti. Paimkime NT. Faktas tai pinga, bet ar gali isigyti – tikriausiai bus atsakymas, kad ne. Taigi gaunasi idomus efektas. Statistika sako, kad viskas tik pinga, bet realybeje pinga daigtai kuriu negali isigyti. O tie kuriuos gali isgyti pradeda greitai prasteti kokybe ir daugumas gamintoju neatlaikius konkurencijos is vis pasitraukia is rinkos. Pasitraukdami is rinko ismeta daug bedarbiu. Taigi yra irodyta, kad infliacijos dydis turi koreliacija su bedarbyste. Mes galim prognozuoti, kad kuo didesne defliacija tuo bus didesne bedarbyste. Nors tai ir reiks didejancia pinigu verte, bet tikrai mazins gyvenimo kokybe. O noris gyventi gerai, o ne del pinigu.

  6. moto

    Visada įdomu, iš kur gaunami pinigai, bet dar neišsiaiškinam…

    Visų pirma, pinigus spausdina ne valstybė, o Centrinis Bankas. Ir beje, Centrinis Bankas yra žymiai neprikalusomas nuo valstybės – tokie principai. Ar valstybė yra taip pat nepriklausoma nuo Centrinių bankininkų – čia jau kitas klausimas. Lietuvai tai gal neypatingai opu.

    Taigi, valstybė nespausdina jokių pinigų – ji gali tik skolintis. Iš ko? Iš Centrinio Banko, arba viešai išleisdama obligacijas (kurias daugiausiai perka tie patys didieji bankininkai). Skolas, žinoma, reikia gražinti su procentais.

    Ar gali Centrinis Bankas “spausdinti” pinigų kiek nori? Ne, jis gali “spausdinti” pinigų tik tiek, kiek paskolina… Maždaug taip pinigus gamina bankininkystė visose grandinėse. Sakykim, į banką X yra sunešta 10 milijonų litų. Tai reiškia, kad bankas X gali paskolinti 8 ar 9 milijonus litų (priklausomai nuo “finansinio daugiklio”). Dabar įdomumas yra tame, kad tie 8 ar 9 milijonai litų nėra atskaičiuojami iš tų turimų 10 milijonų; tiesiog rinkoje atsiranda 8 ar 9 milijonai naujų pinigų! Ir ankstesni indėlininkai turi tuos 10 milojonus, ir pasklolos ėmėjo investuojami ar švaistomi pinigai yra realūs. Jei tie 8 ar 9 milijonai atsiranda kartu viename banke (kad ir tame pačiame X), iš jų galima tuoj pat “pagaminti” dar 6,4 ar 8,1 milijono naujų litų per naują paskolą…

    Taigi, kuo daugiau skolų, tuo daugiau pinigų. Nenuostabu, kad per paskolų bumą jautėmės turtingiau :-) Dabar kitas etapas: burbulines paskolas reikia gražinti krizinėmis salygomis. Paskolos gražinimas kaip ir “suprastina” pinigus – jie dingsta iš apyvartos. Sakykim, bankui X yra gražinami visi 8 ar 9 milijonai su visais procentais. Tie procentai ir yra visas banko X pelnas, o anie 8 ar 9 milijonai yra buhalteriškai išskaičiuojami iš išduotų paskolų (ir esamų pinigų) balanso.

    Įdomiausia detalė yra procentuose. Tai, kad skolintojai jų reikalauja, dar nereiškia, kad pinigai tiems procentams yra kažkur iš oro padaromi. Nauji pinigai atsiranda tik su paskolomis. Kai masiškai paskolos gražinamos o ne imamos, pinigų masė pasaulyje tik mažėja (na, nebent skolos atleidžiamos, arba kažkas iš tikrųjų tiesiog spausdina pinigus). Išvada tokia: visų skolų ir procentų gražinimas yra matematiškai neįmanomas – tiesiog niekur nėra pinigų procentams! Jei dabar matote vikrų versininką, gražinantį visas savo skloas su procentais, tai tereiškia, kad kažkeliolikai žmonių sekasi žymiai menkiau.

    Dabar Lietuvos situacija tokia: paskolas imti yra žymiai sunkiau (tad pinigai iš oro nelabai darosi), o švediškiems bankams procentus reikia mokėti. Jei tuos pačius pinigus mokėtume kaip mokesčius Lietuvos valstybei, tai nors būtų potenciali nauda infrastruktūrai, seneliams ar kitam bendram labui. Bet ne, pinigai keliauja Šveidojs bankininkams. Kaip tik tokį privelegijuotą produktyvių verslininkų, pirklių, žendirbių ir darbininkų sekinimą ir aprašė Adam’as Smith’as. Juk jo laikais valstybė buvo ne socialistinė “utopija”, bet feodalai…

    • Del LB, tai kaip jis ir Lietuvos istatymams paklusta ir islaikomas ne is palukanu :) O istatymus siulo vyriausybe seimui, kuriame pati ir prabalsuoja. Todel tarpininkai tarp vyriausybes ir LB visada kazkaip itartinai atrodo.

      • moto

        Apie ką mes kalbame? Kokie gi Lietuvos įstatymai ar Seimo procedūros? Viskas atitinka tarptautinius bankininkų veiklos standartus. Vyriausybės tik stengiasi atrodyti taip, kaip elitiniams “investuotojams” naudinga. Kai viską valdo pinigai, pažiūrekime kas valdo pinigus… Kas ką galų gale “išlaiko”: valstybė Centrinį Banką, ar atvirkščiai?

        • Va cia teisingai pastebeta, kas ka valdo! O Lietuvoje, veikia tik Lietuvos istatymai. Pabandyk elgtis su Lietuvos bankais, pagal US istatymus ir greitai isitikinsi vietine specifika.

Jūsų komentaras