Geg 04 2009
Pinigų svertas
Vienas iš blog’o komentatorių užsiminė, kad viskas versle priklauso nuo sverto. Tikiuosi, komentatorius ne Archimedą turėjo mintyse. Tiesa pasakius, Archimedas ieškojo taško, kad žemę kilnoti galėtų, o mums reiktų pakalbėti apie svertus versle.
Gal pats dėkingiausias pavyzdys būtų bankai, nes dabar visi šalia statybų tapome ir bankų ekspertais. Bankuose yra vienas įdomus faktas. Jeigu jūs atnešėte indėlį ir jį palikote saugoti, tai realiai jis saugo tik 4%. Tai nėra visiškai tikslu, bet mums užteks, kad suprastume, ką reiškia svertas. Taigi, jeigu jūs atnešėte indėlį 100 litų, tai bankas suteiks 96 litų paskolą.
Skolintojas atiduos tuos litus pirkėjui, o šis juos padės į banką, ir bankas vėl gali paskolinti, bet jau apie 92 litus. Greitai paskaičiavę gauname, kad jūsų atneštas 100 litų bankui leido paskolinti, apie 2400 litų (mažiau cento jau neskolinam). Taigi bankas iš oro sukūrė 2300 pinigų. Man neapsiverčia liežuvis šios virtualios kūrybos pavadinti pinigais. Bet kokiu atveju, neužmirškime, kad bankas palūkanas gaus nuo 2400 pinigų, o jums mokės tik nuo 100 litų. Va čia tai svertas, kai vienas litas duoda 24 dirbančius piginus.
Deja, mes ne bankai, ir negalim sukurti dar vieno tokio pelningo verslo. Tiksliau galim, bet jis jau bus nelegalus. Todėl kiekvienam verslaujančiam tenka ieškoti kitokių svertų. Tarkime, distributoriai skaičiuoja, kiek gauna nuo kiekvieno įdėto lito. Bet čia tik dalis tiesos, nes distributorių visada klausiu: 1,5% antkainis, tai daug ar mažai? Man beveik visada bando įrodyti, kad mažai, o vidutiniškai maisto prekėms jis turėtų būti ne mažesnis negu 15%.
Bet jeigu aš papildyčiau, kad cigaretės išparduodamos per savaitę? Tai labai greitai suprasime, kad per metus gausime apie 78%. Nė vienas bankas neduoda tokių palūkanų. Todėl pagrindinis distributoriuų svertas yra apyvartumas, padaugintas iš maržos. Distributorius teikdamas, kad jo antkainis mažiausias, sako tik tiesą ir nieko daugiau, bet ne visą ir ne visiems.
O kuriant savo verslą, kas galėtų būti svertu? Sutinkate, kad mažame kolektyve kiekvienas žmogus turi uždirbti pinigus, ne tik savo atlyginimui, mokesčiams, investicijos, bet ir savininkui. Gal todėl daugumoje gamybinių įmonių matuojamos pajamos per darbuotoją. Gamyboje beveik visada yra koreliacija tarp uždirbtų pinigų ir darbininkų kiekio. Iš to galima padaryti išvadą, kad, tarkim, aš esu labai ‘socialiai atsakingas’ ir noriu, kad savininkams kiekvienas darbuotojas uždirbtų tik 10 litų. Tai nėra daug, a ne?
Tada lieka paskutinis mane kankinantis klausimas: 60 tūkstančių litų pajamos per metus – tai daug ar mažai? Kaip samdomam darbuotojui, tai tikrai padorus atlyginimas. O jeigu esi savininkais, tai kokios metinės pajamos būtų padorios?
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +4, balsavo 4 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 2,293 (taip pat galite skaityti per RSS)
Manau – 60+15% tūkstančių litų pajamos per metus
[Atsakyti]
60k pajamos per metus darbuotojui – tai beveik 3k i rankas per mėnesį. Ar tai padori ar nepadori suma – spręsti kiekvienam asmeniškai.
O jei esi savininkas padorios tokios metinės pajamos, kurios užtikrina tavo verslo egzistavimą ir sugeba tau sugeneruoti kaip minimum “padorų” uždarbį.
[Atsakyti]
Manau, kad kaip savininkas pradžioje turi sau atsakyti į klausimą ką darysi su savo verslu?
Jei tai nedidelis (pvz. šeimyninis) verslas, kuris egzistuoja tik tam, kad nedirbti “dėdei” arba dirbti savo malonumui, ir savininkas dirba lyg eilinis darbuotojas (nu gerai nelabai eilinis …) tai Klausučiuose toks atlyginimas labai geras… Vilniuj – kentėti galima.
Jei savininkas galvoja apie verslo plėtimą/pardavimą, tai reikia tiek, kad savininkui pakaktų pragyventi (kiekvienas žino kiek jam reikia) – svarbu, kad įmonės vertė kiltų. Čia tikslas kitas – ne imti dabar po mažai, o paimti veliau ir laaabai daug.
O jei jau kalbi apie svertus, tai savininkas gali panaudoti tą patį sverto principą t.y. viena įmonė gali duoti pelno “tik” 30K per metus … , bet turint 20 tokių įmonių galima visai padoriai gyventi …
[Atsakyti]
Ekonomikos teorija teigia – kad už darbą darbuotojas gauną algą, už kapitalą investuotojas gauna palūkanas. Tuod dalykus galima nustatyti pagal rinkos kainą (su nedidele paklaida)… Viskas kas viršaus – verslininko pelnas.
Todėl ir sunku pasakyti, ar 60 000 Lt per metus – daug ar mažai…
Jeigu tai verslo pelnas (atmetus kapitalo ir dabo kainas), tai gal ir nėra blogas. Ypač jei nelabai ką reikėjo daryt dėl to…
Bet jei tai bendros pajamos (apimant kapitalą ir darbą) tai gal ir mažai…
Ir iš vis, kas yra daug ? O kas yra mažai ?
[Atsakyti]
Svertas tai tik rodiklis popieriuje, o įžvalga su distribucijos verslu tikrai puiki – negalvojau, kad įmanoma taip tiesiogiai interpretuoti. Gal einam Rimvydo Jasinavičiaus paskaitų paklausyt, juk pavyzdys su distribucija iš jo verslo pradžios? O gal dar kartą Goldratt paskaityt?
[Atsakyti]
Truputi paveluotai, bet radau detalu straipsni. http://money.howstuffworks.com/personal-finance/banking/bank.htm/printable
[Atsakyti]
Labai labai pavėluotai, bet:
„Bet kokiu atveju, neužmirškime, kad bankas palūkanas gaus nuo 2400 pinigų, o jums mokės tik nuo 100 litų. Va čia tai svertas, kai vienas litas duoda 24 dirbančius piginus.“
Bankas mokės palūkanas nuo visų 2400 Lt. Jums mokės palūkanas nuo 100 Lt, tada Petras paims 96 Lt paskolą ir ją vėl padės į banką (ar ją padės į banką Pranas, kuriam Petras už kažką sumokėjo), ir bankas mokės palūkanas ir nuo šitų 96 Lt, ir taip toliau.
[Atsakyti]
moto atsakymas:
Gegužė 14th, 2010, 06:37
Visai pavėluotai: visumoje bankas “skolina” 10 ar 96/4=24 kartus daugiau nei “turi” – tad ir palūkanų jis gaus nuo 10 ar 24 kartus didesnės sumos. Ir jo palūkanų procentas geresnis! Kažkaip ypatingai patogu būti banku – “darbas” nesunkus, pietūs geriausi.
Toks įspūdis, kad visa globali ekonomika dabar Ponzinė (kaip Minskio teorijoje) – verslas gali išgyventi tik skolinantis, ir valstybės gali išgventi tik daugiau skolinantis. Ar tai normalusis kapitalizmas?! Baisiai atrodo.
[Atsakyti]