Bal 20 2009
Purvo tvermės dėsnis
Dėsnis yra labai paprastas: jeigu turi purviną langą ir paimi švarią baltą medžiagą, tai po valymo turi purviną langą ir purviną medžiagą. Energijos tvarumo dėsnis irgi gerai žinomas: kiek duosi, tiek ir gausi atgal.
Šie du dėsniai reikalingi, kad paaiškintų paklausos-pasiūlos aksiomą. Oi, aksiomų nereikia įrodinėti. O gal vis dėlto pažiūrėkime atidžiau? Iki 1980 metų pasiūlos-paklausos dėsnis veikė idealiai. Jeigu tik pagaminai daugiau negu reikia, tiesiog reikia surasti pasaulyje rinką, kurioje paklausa didesnė negu pasiūla. Bet 1980 atėjo kompiuteris ir jis sugadino du dalykus.
-
Apie trukumus rinkoje buvo galima sužinoti akimirksniu. Ir apie tai sužino jūsų konkurentai taip pat greitai, kaip ir jūs.
-
Robotų naudojimas leido darbo našumą pakelti dešimtis kartų. Ir dabar kaip pasekmę turime faktą, kad gamybos neišnaudoti našumai yra 30-70% lygyje (priklausomai nuo metodikos). Trumpai kalbant, įmonės gali dirbti 4 pamainomis, o jeigu dirbate tik viena, reiškia, išnaudojate tik 25% galimo našumo.
Galime padaryti išvadą, kad pasiūlos nebeliko. Viską valdo tik paklausa. Jau girdžiu, kaip ekonomikos guru ruošiasi mane viešai nukryžiuoti. Bet palaukite, pasakykite, ko jums trūksta. …Timeout… Ok. Kitaip tariant pinigų. Ar ne? Taigi bankai išrado, kaip daryti pinigus iš oro ir visiems pradėjo dalinti. Kas atsitiko su gamyba? Gamyba aplenkė realu pinigų augimo greitį. Tai buvo paprasta, tiesiog reikėjo įjungti nepanaudotus našumus. Kai pradėjo trūkti net virtualių pinigų, suveikė pinigų tvarumo dėsnis.
Kaip stipriai? Kiek bankų bankrutavo arba paskelbė stipriai sumažėjusius pelnus? Gerai, jau supratome, kad per didelis ir per greitas pinigų pumpavimas į rinką gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Be abejo, laiko periodas yra labai svarbus. Trumpalaikiame periode viskas pagerės, bet kažkada reiks grąžinti skolas.
O dabar panagrinėkime, kaip sumažėjimas vienoje tiekimo grandyje veikia kitus. Tarkime, mažmenoje sumažėjo pardavimai 10%. Klausimas yra toks, kiek sumažins užsakymus mažmena didmenai? Neužmirškite, kad reikia skaičių padauginti iš baimės faktoriaus ir pridėkite panikos faktorių, kad gali likti su atsargomis, kurių neišparduosi. Didmenoje sumažės užsakymų kokiais 30%. O didmena sumažins užsakymų 50% gamybai, gamyba žaliavų užsakymą sumažins kokiais 80%. Ir gauname, kad purvo tvermės dėsnis suveikė puikiai ir sukėlė mažą krizę.
Kada baigsis krizė? Viskas priklauso nuo to, apie kokį produktą kalbame. Jeigu apie maistą, tai reikia vertinti, kiek sumažėjo ir koks galiojimo laikas. Tarkime, tos prekės, kurių galiojimo laikas trumpas, jau iš sandėlių išsivalė, ir visi dirba truputį mažesniu tempu. Bet gamyba niekada nedirbo pilnu tempu, taigi jai nieko naujo.
O tos sritys, kur galiojimo terminas yra ilgas? Atsigaudinės gerokai lėčiau. Reikia išparduoti sandėlius. Kaip greitai išparduos sandėlius? Tai priklauso nuo sukaupto atsargų kiekio ir pirkimų kritimų. Jeigu pirkimų kritimus dar galime pamatuoti, tai kiek guli sandėliuose – vienas dievas žino. Ir lieka atskira produktų grupė – perkama su banko paskolomis. Pinigų bankai turi, tik dabar geriau juos paskolinti valstybei, negu kitiems. O kai baigs valstybė skolintis, tada ateis ir vartotojų eilė. Turėsime trumpą šansą nusipirkti pigiai sandėliuose užsistovėjusių prekių, o už naujas vėl mokėsime nepigiai.
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +4, balsavo 4 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 2,095 (taip pat galite skaityti per RSS)
Nu jo, ka ir be pridursi. Viskam yra ribos. Gal kas ka pasiulis?
[Atsakyti]
Kiek jūs galite verkti, krizė, krizė, krizė
Nejaučiu jokios krizės, laikai keičiasi, maždaug kas dešimtmetį.
Su tuo teks susitaikyti…
[Atsakyti]
Sigi, kur tu gyveni, ka dirbi? Visiems dirbantiems pazistamiems algos per pastaruosius menesius krito minimum 20 proc. Dirbu su pardavimais susijusioje srityje. Pardavimai palyginus su pernai metais krito ~15-20 proc. Net paprasciausia lizinga ne kiekvienam dirbanciam duoda. Tu tai vadini “laikai keiciasi”?
[Atsakyti]
Na paskolų gyvenime neėmiau ir neimsiu, esu nusistates, kad reikia pačiam susitaupyti. Jeigu ne mano kišenėj tai ir nemastau apie tai. O dirbu gana paprastą darbą, atlyginimą gaunu ne tokį kosminį, kaip daugumas ir kurie paskui dejuoja, kad negerai
Neišsišoku niekur, esu taupus žmogus, kaip vokietis bet neskupus. Kiekvienos išlaidos apgalvotos ar tikrai tai tikrai verta ir t.t. Tiesiog panašiais dalykais ir man krizė nė motais
[Atsakyti]
Alius atsakymas:
Balandis 23rd, 2009, 22:21
Sigi,
O tu pabandyk išsišokt … paimt paskolą … tam, kad pinigai pagaliau pradėtų daryti pinigus… t.y. sverto principas… kuo daugiau pinigų – tuo didesnis pelnas …
Aš pva. patenkintas gyvenimu – pas mane paskolų daugiau negu gali įsivaizuoti – ir aš laimingas….
O tie kurie krize’ena – mane linksmina – kiekviena krizė yra galimybių metas (tiems kurie moka jomis naudotis)
P.S. savaime suprantama – kiekvienas žingsnis turi būti apgalvotas ir pasvertas…
[Atsakyti]
O kam man to reikia ?
Gerai kaip yra, monotoniška, bet stabilu. Neskauda galvos dėl nei dėl skolų nei dėl finansinių problemų. Poreikiai nėra dideli, azarto nulis ir t.t. Turbūt čia jau nuo žmogaus auklėjimo priklauso, tokioje šeimoje užaugau ir kitokio life style nepripažistu
Gana turbūt apie tuos asmeniškumus kalbėt, blogo autoriui niežti nagai turbūt tokius komentarus pratrinti
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Balandis 24th, 2009, 21:36
Visiskai nera noro trinti, nes tai gyvas pavyzdis, kaip galima greitai surasti kriterijus, pagal kuriuos galima paskirstyti – mes ir jie. Musu gentis, ju gentis. O be to, dar keli komentarai ir mes pereitume prie, irodinejimu kodel mes geresni, negu kiti. Visaip stengtumes parodyti, kad kita puse yra blogesne, negu mes. Butent del tokios diskusijos eigos, dazniausiais uzkertamas kelias vaisingoms deryboms ir abipusiai naudai. Pavyzdziu, jus galite pateikti, daug kada tiesiog nereikejo ziureti savo genties garbes, o ieskoti abipuses naudos. Bet galiu pasakyti, is savo patirties, kad visos prakistos mano derybos butent ir buvo, prakistos nes man ‘numete pirstine’.
[Atsakyti]