Robertas Dargis vadovaus VGTU?

Tinklaraštininkas Karolis sureagavo į blogosferoje plėtojamą temą apie rektorių didelius atlyginimus. Suprask, jie didesni nei Prezidento, ministrų ar net Seimo narių. Beje, dėl pastarųjų, tai, mano nuomone, būtų solidaru šiuo metu grįžti prie ~4.000 atlyginimo, kuris buvo visai padorus iki paskutinio pasididinimo.

Bet kalba eina apie universitetų rektorius, kurie dabar užkliuvo taupančiai visuomenei. Jei tikėsime spauda, tai (visos sumos “ant popieriaus”):

  • Prof. Romualdas Ginevičius (VGTU) – 22.604 Lt/mėn.
  • Prof. Benediktas Juodka (VU) – 14.151 Lt/mėn.
  • Prof. Valdas Žulkus (KU) – 12.733 Lt/mėn.
  • Prof. Raimundas Šiaučiūnas (KTU) – 12.276 Lt/mėn.

Jų ir jų kolegų veideliai šmėsteli šiame video:

Visų pirma dėl VGTU rektoriaus: nemanau, kad žmonės turėtų būti baudžiami už darbštumą. Jei kažkas sugeba dirbti vadovaujamą darbą (už tai gauti atlyginimą) ir kartu vykdyti mokslinę veiklą (už tai gauti kitą atlyginimą), tai nematau absoliučiai jokios problemos. Kiekvienas iš mūsų, kuris kas rytą kulniuojame į darbą, turime teisę prisidurti dalyvaudami kokiuose nors moksliniuose projektuose, jei nieks nekviečia – galime juos rengti ir vykdyti patys, galime skaityti paskaitas ir t.t. Žinoma, visur galima įžvelgti niuansų, bet ginu esminę vertybę – žmogus turi teisę dirbti daugiau nei kuris nors kitas ir atitinkamai daugiau uždirbti.

Pavyzdžiui, Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis, mano žiniomis, nevykdo jokios mokslinės veiklos – jo šiame blogiukų sąraše nematome. Arba atlyginimas neįspūdingas, arba jis jį kol kas slepia 😉

Antra, nemanau, kad 8.000-9.000 Lt “į rankas” TOP menedžeriui yra kažkas įspūdingai daug. Lietuvos vidurkis tarp įmonių vadovų – gerokai didesnis. Tai, kad rektoriumi gali būti renkamas tik profesorius (pataisykite, jei klystu. Kai kurie universitetai turi net amžiaus cenzą), gerokai sumažina pasirinkimą. Tad Roberto Dargio ar Neriaus Jasinavičiaus ir norėdami nepasamdytų 😉 Čia kur kas daugiau šansų ateityje turi Uspaskich 😀

Taigi šiame rektorių atlyginimų “skandale” man kur kas įdomiau būtų sužinoti, kokie tikslai jiems buvo keliami bei kaip kiekvienam sekėsi juos asmeniškai įgyvendinti. Ir būtų idealu, jei vykdant švietimo reformą rektorių atlyginimus kaip nors būtų galima susieti su tos reformos tarpiniais rezultatais.

komentarų yra lygiai 14

  1. Man tai šis „skandalas“ išvis kažkokiais politiniais planais kvepia. Pilietis, siuntinėjantis tą klipą pasirašo slapyvardžiu, o jo YouTube sąskaitoje tas vienintelis klipas ir kabo.

    Galėtų išlįst į dienos šviesą ir pastovėt už save, nes kol kas atrodo, kad (bent jau internete) populiarioji nuomonė nieko prieš tas algas neturi.

    • Na, jei politiškai kam nors ir naudinga sukalti rektorius, tai tik švietimo reformos šalininkams, kuriems kitaip nepavyksta jų perlipti. Bet nesinorėtų tikėti, kad politikai užsakinėtų panašius klipukus. Manyčiau, kad kažkam tiesiog išsiveržė objektyvus socialinis pyktis.

  2. Šiais visuotinio informuotumo (interneto) laikais juk taip paprasta pasižiūrėti pasaulinę praktiką dėl universitetų vadovų algų.
    Kad iš šitas straipsnelis – http://www.azcentral.com/arizonarepublic/news/articles/2008/11/17/20081117universitysalaries1117.html

    Beje, JAV presidento alga – 400.000 USD per metus

  3. Taip taip

    Taip vienas sedi nuo 8 iki 17h ir gauna 2000-4000 Lt uz savo darba. O kitas sedi rektoriaus kedeje ir gauna 8000 uz vadovavima. Nu negaila, tikrai. Ai VGTU isleis darbuotojus nemokamu, nu tai dzin. Tikras TOP MANAGEMENTAS. Bet cia gal tik gelytes.

    Dabar antras dalykas. Mokslininkai gauna projekta, ji vykdo. Jie privalo irasyti ta rektoriu i rengeju gretas. ADMINISTRACINE GALIA. Neirasys – praleks. Negaus projekto. Gaus kiti – kas dalinsis. Cia ir visa esme.

    Para turi visiems 24 valandas. Noredamas nepadirbsi 3 etatuose normaliai, atsidavusiai. Jei pavyksta – reiskia etatu kruvis yra per mazas, per mazai reikalaujama ir stengiamasi. Sukuria kazkokia dirbtine veikla ir pasiima realius pinigus. O jus cia verkiat samokslas pries rektorius, samokslas. Nera jokio samokslo, yra tik betvarke.

    • Dėl administracinių galių – sutinku. Jei jis išnaudoja kitus ir jo vardu kokius nors mokslinius darbus rašo doktorantai – tai būtų taip pat negražu, kaip ir vagimas ar sexualinis priekabiavimas prie dailių studenčių. Bet Seimo komitetas šiandien svarstė, ne nusižengimą įstatymams, bet moralumo aspektą. Kitaip tariant, ar moralu tiek daug uždirbti?

      Manau, kad moralu, jei nesi tinginys.

      Dėl etatų. Vadovo darbo esmė yra ne valandos, bet rezultatas. Tuo top menedžeriai skiriasi nuo kitų samdomų darbuotojų. Tas pats ir su projektų vadovais. Vienas spėja dirbti tik su vienu projektu, o kitas susitvarko ir su penkiais tokiais pačiais.

      Dėl betvarkės taipogi sutinku, dėl to ir manau, kad labai įdomu būtų pamatyti, kaip “matuoja” rektorių asmeninę veiklą.

    • Alius

      Aišku ne viskas taip gražu mūsų aukštosiose mokyklose, kaip norėtųsi. Tikrai žinau, kad yra toks dalykas kaip ADMINISTRACINĖ GALIA. Spėju, kad ir tvarkos ten irgi galėtų būti daugiau – tobulumui ribų nėra 😉

      Bet dėl vadovavimo iš principo – aš nesutinu. Žiūrėk:

      yra darbininkas, kuris per dieną su kastuvu gali iškasti vieną duobę; tai yra maksimumas ką jis gali padaryti – jis ir gauna tik už vieną duobę.

      yra geras vadovas, kuris gali suorganizuoti, kad kastų ne darbininkas, o ekskavatorius – taip už eksavatoriaus nuomą (ar įsigyjimą) reikia mokėti; darbininkui, kuris valdo eksavatorių irgi reikia mokėti (ir gerokai daugiau, negu tam kuris su kastuvu); o resultatas – per dieną iškasta 100 duobių.

      o dabar paprasta matematika: už 1 duobę gauname X pinigų; taigi už 100 duobių 100X (tiek reiks sumokėti darbininkui). Sakykim ekskavatoriaus nuoma mums kainavo 50X ir ekskavatorininko atlyginimas dar 3X. Vadovas ramia sąžine pasiims 30X kaip savo uždarbį.
      Rezultatas: 17% pigiau ir 100 kartų greičiau.

      Geras vadovavimas tikrai duoda naudą ir turi būti labai gerai apmokamas.

      Aš spėju, kad ne daug kas suteikė reikšmės tam faktui, kad ekskavatorininko atlyginimas (3X) yra gerokai didesnis už paprasto darbininko (1X). O kodėl tokia neteisybė? Juk darbininko darbas sunkesnis, nei ekskavatorininko…

      Spėju, kad prieš tampant rektoriumi reikia daug laiko ir pastangų investuoti į savo išsilavinimą.

      Taigi – tegu rektoriai gauna nors ir 10 kartų didesnius atlyginimus, bet tegu padaro taip, kad absolventai turėtų realų (ir pasaulyje pripažintą išsilavinimą), o darbdaviai galėtų tokį jauną darbuotoją iš karto įtraukti į darbą, o ne siųsti į papildomus mokslus. Tada ir studentai bus pasiruošę sumokėti už mokslus ir darbdaviai finansuos, kad galėtų išsirinkti sau geriausius darbuotojus. Ir tada niekam nebus įdomu, kokia ta rektoriaus alga…

  4. Taip taip

    Sutinku del darbo efektyvumo. Geru dalyku pigiai nebuna. Malonu argumentuotai diskutuoti. Visgi VGTU rektorius, panasu, kad noredamas daugiau algos ne tik uzraso sau 10 proc ekskavatorininko algos (neduosi rasiu kita), bet dar ir isoka i duobe rankomis pakasa. Kam jam kasti jei ekskavatorius kasa? Toks sokinejimas is VGTU vadovavimo i VGTU destyma, dar kazkokio ten vadybos centro prie VGTU destyma, straipsniu rasyma ir laboratorijas jam garbes nedaro. Nueiti iki auditorijos uztrunka vienodai ir jam ir doktorantui. Valgo irgi matyt vienodai. Paskaita studentams irgi uztrunka vienodai. Tiesa, rektorius dar deda nemazai parasu ant visokiu popiergaliu – prasymai, rastai. Kartais ir isigilinti reikia, kad neatsisestum po to. Visa tai naudoja, degina laika. Todel as sau galiu pasidaryti isvada – arba jis nevadovauja normaliai (gaisru gesinimas, ilgalaikiai sprendimai, investicijos, taip pat administracine kontrole) – tik parasus delioja ir tiek arba ji prirasineja i butaforines pareigybes, i tabelius, kuriuos jis po to pats tvirtina (jau kaip istaigos vadovas). Tiek ir tos super pridetines jo vertes.

    Algos dydzio moralumas. Bet jei sustatom viska i tam tikra piramide, akivaizdu, kad negali gauti kazkoks rektorelis, kuris uz premjera, kuris, atmetus visokias autonomijas, yra siaip ar taip jo darbdavys. Univerai neprivatus, o SMM duoda biudzeto pinigus, kad ir kiek tie neakivaizdininkai sunestu. Taigi didele alga iskreipia visa sistema valstybes mastu. Valstybes mastu vidurines grandies vadukas gauna daugiau nei aukstoji valdzia (premjerai, ministrai, viceministrai) – automatiskai protu nutekejimas i tuos vadukus. Ir kas tada eis i auksciausia valdzia? vidutinybes… Valstybe negali sau to leisti.

    Beje, yra tokia imone Lietuvos gelezinkeliai tarkime. Joje dirba 10500 darbuotoju. Paskirstytas pelnas – 104 mln Lt. Vadovo alga tik 20 000Lt. Galime palyginti VGTU su 1000 ar kiek ten darbuotoju ir atsakomybes. Nu paruos studento blogai. O kas ta irodys? Kaip irodys? Galu gale jei ir paruos, niekas zalos atlyginti nelieps.

    As darau isvada, kad tai yra nemoralu TOP MANAGEMENT prasme. Iskraipyta valstybinio sektoriaus motyvavimu.

    Dar gelyciu:
    VGTU destytojas reikalavo kysio. STT sulaike. Jo drasa rado, kad tai matyt normalus dalykas.
    VGTU destymo lygis tam tikrais klausimai pirmuose kursuose – jokiu pazangiu metodu, pasene vadoveliai, burbantys po nosimi destytojai. Ismokstama darytis spargalkes, nusirasineti, papirkineti. Tikra isgyvenimo mokykla. Tai nera blogai. Bet jei tarp baigusiu 20 proc sudaro kalikai ir 80 proc prasisuke, tai kur tas mokslas?
    VGTU ir nusirasinejimas – jis tikrai didelis. Ausines ir visa kita veikia kaip turi buti.

    PS

    Visokios kvalifikacijos, habilitacijos ir pan – tai neatrodo investicija i moksla. Kas is to jei mes pagal citavima esame ten 117 ar kurioje vietoje. Mokslo pas mus nera, yra tik studijos. Ir studenteliai kurie moka uz viska, uz priemima, uz diploma, uz diplomo aplanka, uz studijas, uz perlaikymus, uz pazymejima. Sitoje vietoje rektoriai dirba nepriekaistingai. Studijos braangsta (neakivaizdininkams, vakariniams) kasmet zymiai daugiau nei kyla infliacija.

    • Alius

      Kadangi nesu seklys morka – nežinau visų konkrečios įstaigos niuansų. Kaip jau rašiau – tikiu, kad tvarkos aukštosiose mokyklose galėtų t.y. turėtų būti daugiau.
      Dėl atlyginimo dydžio – pasilieku prie savo nuomonės – gali būti ir didesnis… tik turėtų būti įvesta gera matavimų sistema, kaip jau rašė galvazmogupuosia. O tada jau galima reikalauti ir gerų rezultatų. O nepasiekei – atlaisvink vietą perspektyvesniems. Juk, kad įvertinti darbo kokybę, reikia žinoti ko yra siekiama.
      E. Hemingvėjus: “Joks vėjas tau nepalankus, jei nežinai į kurį uostą plauki”.
      Taigi apie atlyginimų dydis turėtų tiesiogiai priklausyti nuo pasiektų rezultatų pagal gerą (atitinkančią realius aplinkos poreikius) matavimo sistemą.
      Ir dar manau, kad universitetai galėtų tapti privačiais, o valstybė kiekvienam gerai besimokančiam studentui skirtų “pinigų krepšelį”. Aišku – turėtų būti valstybinės kontroliuojančios įstaigos (nors manau jos ir dabar yra). Manau, kad rinkos sąlygos labai greitai universitetus sureguliuotų – ir kai kurie universitetai tiesiog bankrutuotų, o kiti būtų priversti pakelti savo darbų kokybę.

      PS
      Tai, kad kvalifikacijos ir habilitacijos yra mažai vertingos, tai turbūt parodo, kad švietimo sistema nelabai atitinka nūdienos reikalavimus… O turėtų būti kitaip…

    • Alius

      Ir dar pora dalykų:

      Žinau ne vieną įmonę, kur direktorius gauna mažiau (o kai kur ir žymiai mažiau) už savo (kai kuriuos) pavaldinius. Taip, kad piramidės principas nėra visai teisingas.

      Spragos padarytos moksle vėliau tai pačiai valstybei atsiliepia gerokai brangiau. Ir kuo ankščiau ta spraga padaryta – tuo brangiau. Taip, kad mano nuomone, daugiausiai turėtų gauti darželio aukletojos ir pradinukų mokytojos.
      Mano supratimu mokyklose mes išmokstame mokintis ir panaudoti gautas žinias ir tai yra svarbiausia. Po to jau – tik žinių bagažo kaupimas (kuris normaliai trunka visą gyvenimą) ir tų žinių panaudojimas.

  5. Nusirašynėjimas visur yra. To mokoma nuolatos. Dar šeimoj. Ir nepasakokit pasakų, kad yra kitaip. Visų draugų tėvai prieš egzaminą klausė, ar špurges pasidarėm. Mane labai anksti pagavo, taip išsigandau, kad iki šiol pati mokaus :] bijau :]

    PS: straipsnių rašymas yra privalomas norint gauti aukštesnį mokslinį laispnį. Keista kai kritikuojama nežinant sistemos. Uždrausti žmogui siekti daugiau, tai kažkaip kertasi su logika. Tobulėjimui ribų nėra.

    O kad į aukščiausius valdžios organus pakliūna vidutinybės, ir yra problema, kad norim daug ir pigiai. Tik trys partijos, tik 50 seime, bet visi gaunas algas po 100 000 ir gal tada reali nauda iš to būtų?

    Teisingai starpsnyje atkreiptas dėmesys, vadovo darbas ne valandomis skaičiuojamas, o rezultatais. Atsakomybė pasiekti tikslus pamiršta ne tik švietimo sferoje….

  6. m

    idomiau yra tai, kad daznam valstybiniam universitete prodekanai uzdirba daugiau uz rektorius :)

  7. Taip taip

    Universitetai privatus gali buti tik tuo atveju jei visa turima turta issipirktu arba susikurtu is naujo. Tokiu atveju ideja gera. Bet per nakti padaryti is valstybinio privatu – akivaizdus lesu grobstymas. Isivaizduokit privatu versla – siandiena akcininko Romo akcijos, o ryt jau Petro… Be jokiu sanderiu ir finansu. Nes vien universitetu NT yra astronomines vertes. Zinot kiek VU medfakas vertas? Man sunku isivaizduoti…

    Del algu – issisokimai is piramides zinoma galimi. Neseniai kazkas buvo aprases Nauseda ir SEB ivaizdzio prasme. As manau del tokiu dalyku jo alga didele, gal net uz Ziugzdos didesne. O Gitanas tik patarejas. Kitavertus viesuju rysiu prasme jis bankui uzdirba daug solidumo piarindamas. Visgi moketi didele alga skatina rezultatai vienas dalykas, o kitas dalykas rinka. Yra vadovu lygiai ir yra algos. Del konfidencialumo zinoma yra dideliu svyravimu koks vadovas ir kokia alga, bet paprastai vienas is mokejimo argumentu pas akcininkus ar valdyba – “mes neduosim – kiti duos ir jis iseis”. Sioje vietoje manau akivaizdu, kad pats sau vadovaudamas (juk autonomija) tas rektorius gali ka nori pasiskirti. Jis niekam uz tai neatsiskaito. O rinka? Rinka uzsibaigia turbut ties fakultetu dekanais. Sitos pozicijos dar konkuruoja verslas-mokslas rinkose. Bet rektoriai jei pasakytu kelkit nes iseisiu. Kur jis eis? Uzsienyje rektoriumi bus? Niekas rimtais nevertins rektoriaus kuris sukasi per tris mokymo istaigas destydams, vienai vadovauja ir dar raso grupinius straipsnius.

    Del straipsniu rasymo – valio kad musiskiai raso. Tik esme ne ka tu parasai cituodamas kito univero rektoriu, o kaip tave priima tarptautine bendruomene, ka ten vertingo parasai. Vat pagal citavima musu salis 117 vietoj. Nelabai zinau kaip jis skaiciuojamas, bet speju skaitosi tik kai cituoja tave uzsienieciai. Todel ir sedim pelkej. Jonaitis doktarata ginasi. recenzentas Jurgaitis. O Petraitis, Antanaitis komisijoje. Antanaitis knyga isleido, cituoja Jonaiti, Jurgaiti – recenzentas Petraitis. Jurgaitis isleidzia monografija – recenzuoja Jonaitis, cituojamas Petraitis oponuojama Antanaiciui. Tai kur cia pridetine verte?

    • Alius

      Aš manau mes pasiekėm bendrą požiūrį:
      1. Dabartinė švietimo sistema tikrai reikalauja pokyčių.
      2. Pokyčiai turi būti daromi apgalvotai ir siekiant maksimalios naudos studentui-darbdaviui-valstybei.
      3. Naujoje sistemoje turi būti aiški matavimų sistema, kuri skatina tobuliniti sistemą.
      4. Alga turėtų priklausyti nuo rezultatų (pagal pasirinktą matavimų sistemą) arba bent jau koreliuoti su rezultatais. Tegu žmogus gauna ir 100 kartų daugiau negu prezidentas, jei jo darbas atneša 200 kartų daugiau naudos.

      5. Kas ir kada (ar kas nors ir kada nors) tą darys ?…

  8. Sim

    1. Top level manageriai ?
    tie kas yra mate vgtu virtuve ish vidaus tai zino kas ten per nesamones dedasi, ten visishka betvarke visuose lygiuose. Kur tai matyta, kad destytojas pats turi eiti ieshkoti auditorijos kur galetu pravesti paskaita kai galiausiai paashkeja, kad tuo metu nera laisvu auditoriju ir reik vestis studentus pas save i kito darbo posedziu sale ? Cia tik vienas pvz is daugelio, kurie nesusije su finansavimu. tai, kad programos sudarinejamos pagal tai, kad visiems deniems pirdylom ten sedintiems uztektu darbo, o ne atsizvelgiant i rinkos poreikius tai niekam ne paslaptis. Reik visa vadovybe ten keisti ir kuo greiciau, o autoriui noriu pasakyti, kad jei nezino apie ka rasho tai geriau ish vis nerashytu. Beje kyshiu davimas ten tokiais mastais vygdomas, kad ten dirbanciam to nepamatyti neimanoma.

Jūsų komentaras