Darom krizę

total-world-gdp-300x154

Dabar tiek daug ekspertų, kalbančių apie ekonomikos ateitį, kad susidaro įspūdis – finansų analitikai yra pranašų tauta. Šiaip tai, ateities aš negaliu nuspėti, todėl pakalbėsiu apie praeitį. Mane visada domino, prie kokių sąlygų auga ekonomika. Turbūt yra daug variantų, bet aš pasirinkau tris, mano nuomone, svarbiausius kriterijus:

  • Vartotojų kiekis
  • Infliacija
  • Vartotojo noras išlaidauti

Dėl vartotojų kiekio augimo turbūt nesiginčysime. Taigi kiekvienas vartotojas turi auginti pasaulinę ekonomiką. Infliacija irgi paskutinį šimtmetį buvo teigiama. O pinigų nuvertėjimas visada skatina juos versti prekėmis, t.y. išlaidavimą, todėl irgi turėtų skatinti augti ekonomiką. Vartotojų lūkesčiai yra visada suvartoti daugiau negu prieš tai buvusį periodą. Visi kriterijai rodo, kad ekonomika visada turėtų augti. Bet kažkodėl mes susiduriam su ekonominėmis krizėmis?

Turbūt jau atspėjote, kad jeigu vartotojas sumažina savo išlaidavimą, tai ekonomikos augimas labai sumažėja. O kada vartotojas sumažina vartojimą? Kada nėra tikras dėl ateities, ir pasirenka investuoti į labiausiai likvidžią prekę, t.y. pinigus. Ko reikia, kad vartotojas nebūtų tikras dėl ateities – gerai įbauginti, ir tada prasideda užburtas ratas. Paklausai mažėjant, reikia ir pasiūlą mažinti, t.y. atleisti darbuotojus. Bedarbiai sumažina savo vartojimo lūkesčius iki minimumo – mažiau vartoja, o kai sumažėja vartojimas, reikia vėl mažinti pasiūlą. Ir taip mes sukūrėme save išpildančią pranašystę. Jeigu pakankamai ilgai sakysime, kad mūsų ekonomikoje yra burbulas, tai taip ir atsitiks, jeigu ilgai aiškinsime, kad nėra jokios krizės ir pateiksime tik teigiamus pavyzdžius, tai ekonomika augs. O gal Kirkilas buvo teisus? Pas mus nėra jokios krizės!

komentarų yra lygiai 12

  1. kalnas

    na, iki Kirkilo “optimizmo” lygio gal ir nereiktu pulti, bet siek tiek daugiau pozityvo tikrai nepakenktu..
    krize sucks big time..

  2. Lupikas

    Krizes kyla, nes pozityvus lukesciai taip pat uzsisuka spirale ir yra nemaziau pragaistingi. Ir jeigu visuomene uzsidetu nenuimamus rozinius akinius, greit pasiektu taska kai 50% populiacijos dirbtu statybu sektoriuj ir kiekvienam vaikui bei seniui planuose butu numatyta po 3 kamb. buta. Kai visuomene staiga atsimerkia, keiciasi ciklas ir kyla krizes.

  3. Nesutikčiau, kad reikia išskirti infliaciją ir vartotojų norą išlaidauti. Tai tiesiogiai susiję dydžiai. Kuo žmonės labiau linkę išlaidauti, tuo didesnė infliaciją ir atvirkščiai. Kuo didesnė infliacija, tuo didesnis noras išlaidauti. Manau, tai turėtų būti apjungta.
    PS: kaip su tuo optimizmu…. Manau, kad kai žmogus turėdamas 2 000Lt per mėnesį pajamų gali nusipirkti namą (butą), kuris įkainotas 1 000 000 Lt, manau verta susimastyti….
    Gal gerai yra kiek nusileisti ant žemės, bet nemanau, kad reikia traiškyti. Va statė pernai Urbikas Vilniaus mieste (gal ir kitur, nežinau) šviesoforus. Prisiėmė žmonių. Valstybė nebemoka – Urbikas pernai rudenį beveik visus atleido. Dabar valstybė sustabdė žemėtvarkos darbus, geodezininkai į gatvę.
    Suprantama, kad jei nėra darbo, įmonė negali laikyti darbuotojų tiesiog iš idėjos. Priversta atleisti. Kita vertus, jei valstybė visiškai užsuks kranelį, ar dar bus kas gauna algą?
    Problemos nebūtų, jei atsirastų kitos veiklos sritys, į kurias žmonės galėtų pereiti. Tačiau kaip suprantu, bandoma uždaryti ne tik duris, bet ir visus langus…

    • Idomia temo uzkabinote, tai gentys. Dabar yra prasiskolinusiu ir ne gentys. Turbut teks parasyti bloge truputi placiau apie sita fenomena.

    • Siaip tai yra pakankamai daug pavyzdziu, kai buvo hiperinfliacija, net ir tada kai niekas nieko nenorejo isleisti. As sutinku, kad esant mazai infliacijai yra koreliacija su noru islaidauti, bet dydziuosius postumius i infliacija, nulemdavo ne vartotoju norai, o instituciju veikla. Tai ir buvo priezastis, kodel as isskyriau,

  4. Eziukas

    Yra esminis skirtumas tarp optimizmo ir realios situacijos ignoravimo. Visiškai sutinku, kad Lietuvoje trūksta gerų, pozityvių naujienų skleidimo. Media pilna viso to kas blogai ir beveik nieko gero. Tačiau neatleistina ir smerktina, kai ignoruojama reali situacija. Jei žmogus pradeda gauti mažesnes pajamas ir nenusimažina išlaidų ir galvoja “viskas bus gerai, viskas OK, smagumėlis, viskas bus gerai…” tai nelabai ilgai paignoruos. Vieną dieną ateis kampuotas berniukas į svečius.

    Taip ir su tuo Kirkilu bei Kubiliumi. Vienas užsimerkęs, o kitas per daug panikos skleidžia. Nors dabar jau nebėra masinių gazdinimų.

    Šiaip, iš kitos pusės pažiūrėjus į krizę, nieko blogo čia nėra. Kiek visi kalba apie ekologiją ir nesaikingą vartojimą? Va jums puikus rezultatas – mažiau CO2 ore, mažiau visokio nereikalingo šlamšto prigaminta :) Kodėl reikia nuolat daugiau vartoti? Užtenka ką turi, kam mašinas naujas keisti kas 2-3 metus?

    • Jo, as irgi su malonumu prisimenu Rusu blokada, po nepriklausomybes sukurimo. Eini Kaune azuolyno parku ir uzuodi pavasari, o ne dujines irangos ‘kopustini’ kvapa. Kaifas, tik kad labai greitai pasirode, kad kvapu gyvas nebusi :(

  5. Antanas

    Kiekvienas modelis turi tam tikras stabilumo ribas už kurių jis tampa nestabilus ar byra. Dabartinis ‘pinigų spausdinimo-skolinimo->skolinimosi->išlaidavimo->paskolų gražinimo->pinigų išėmimo iš apyvartos’ modelis nesugeba efektyviai veikti nes ‘skolinimosi->išlaidavimo’ grandinė neveikia dėl pasibaigusio užstato. Kaip žinia tas užstatas buvo nt, kito kol kas nenusimato. Galbūt dar neveikia ‘paskolų gražinimo->pinigų išėmimo iš apyvartos’ grandis. Doleriai nusėda Kinijoj o ne JAV bankinėj sistemoje , na bet šiuo momentu tai nėra esminė problema, ją bus nesunku išspręsti, tiesiog kinams reikės pripirkti daug amerikietiškų prekių ir pinigų cirkuliavimas šioje vietoje nenutrūks. Bet kol kas visiškai neaišku kaip išspręsti užstato problemą, prasiskolinimas yra toks didelis kad vietos skolinimui be užstato tiesiog nelieka. Išvada tokia, kad dabartinis ekonominis modelis negali veikti nekylant užstato vertėms o visi požymiai rodo kad dabar reikia dirbti ir atidirbti užstatytas vertybes,o tai jau išeina iš šio modelio veikimo ribų. Tad lengvo krizės sprendimo nenusimato. Pats lengviausias būtų hiperinfliacija, bet kaip ją padaryti kai nėra užstato ir masės negali prisiskolinti daug pinigo ?

    • Eziukas

      nu ir is kur JAV prigamins prekiu, kurias kiinieciai pirktu? Jie tik holivudo pavogta produkcija vartoja :) Is tiesu, tai ratas uzsidaro kuo puikiausiai – beveiki visi zali popieriukai sugrizta atgal i JAV – nepamirskit, kad Kinija ir Japonija turi didziausia dali JAV vyriausybes skolos popieriuku. Na, ir neabejoju, kad didele dali JAV bendroviu akciju, obligaciju ir t.t. Tad viskas cia gerai ir teisingai pramastyta. Kolkas visas pasaulis sedi su riestainio skyle, o JAV su riestainiu. Nors patiems zmogeliukams ten ir riesta…

      • Siaip tai visa finansine sistema paremta skolomis. Svarbiausia, kas pirmas pradeda tas ir islosia, o va visi kiti piramides dalyviai lieka, ten kur lieka, tik blogesneje situacijoje

      • Antanas

        tiesos yra, JAV baisiai priklauso nuo užsienio investicijų o jos žmonių gerbūvis, ypatingai pensininkų, tiesiogiai priklauso nuo akcijų vertės. Bet JAV daug greičiau gamina valiuta nei auga tikroji akcijų vertė. Todėl labai jau daug į jų akcijas nepriinvestuosi, nebent norėsis prisiimti rizikas kaip P/E >> 10 . Kiek žinau dabar jų vidutinis P/E stipriai viršija 20 ir čia dar neįvertinus naujų blogų pelnų, tad realus P/E rodiklis gali siekti 50. O įvertinus kad norma yra P/E 6 mlrd per dieną skolos. Metams suplanavo -1,7 trln. dolerių biudžetą, prie to kai jis visas yra 3,5 trln o 1/3 biudžeto skiriama tik senoms skoloms aptarnauti. Aišku JAV labai gelbėja užsienis donorystė, ištiesų užsienis nenori bet priverstas toleruoti jų skolą tam kad sukauptas dolerinis turtas netaptu popierium. Tad turim finansinę piramidę su kurią palyginus ankstesnėmis atrodo kaip modeliukas palyginus su tikru sautomobiliu (kalbu apie dydį).

  6. Antanas

    sorry, kažkas pasiklydo mano komentare. Vėliau pabandysiu pataisyti. Kažkur dingo vieta pie tai kad P/E norma apie 10 o praeitą mėnesį jie padarė rekordinį biudžeto deficitą -192 mlrd dolerių.

Jūsų komentaras