Archive for Kovas, 2009

Kov 31 2009

Dar viena viešai laiminama apgavystė

cheating_men

Klausant politikų dažnai girdime sutrumpinimą BVP arba, kad biudžete trūksta pinigų. Man visada kildavo klausimas, kodėl aš turiu tapti valstybės biudžeto specialistu, kad suprasčiau, kaip blogai valdomi mokesčių mokėtojų pinigai ir kas yra atsakingas už pinigų švaistymą? Bet šią muilo opera palikime žiūrėti visiems tikintiems, kad valstybė padės (žodžio reikšme pasirinkite pagal savo sugedimo laipsnį). Lieka dar viena mistika – BVP.

Taigi pradedam aiškintis, kas tas BVP – Bendrasis Vidaus Produktas? Trumpai formulė atrodo taip:

BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas)

BVP yra skirtas (pagal wikipedia) – „Bendrasis vidaus produktas yra apibrėžiamas kaip galutinė prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą“. Nežinau, kaip Jūs, bet aš nieko nesupratau ir net neįsivaizduoju kaip tai suskaičiuoti. Yra vienas niuansas kuris mane užkabino tai „galutinė prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertė“. Va čia jau įdomu. Bet kokio verslo tikslas sukurti pridėtinę vertę, tai turėtu būti skaičiuojama verslo sukurta vertė. O kaip versle skaičiuojama vertė? Gal pagal pelną? Nu valstybė priėmusi tokia sudėtingą buhalterinę apskaita, kad pati ją nepasitiki. Visi gerai žino, kad geras buhalteris gali pelną paversti nuostoliu, geriau nei Koperfildas. Todėl šis rodiklis netinka. Gerai tada pažiūrėkime kitus rodiklius ir tikrai yra vienas rodiklis kuris atspindi verslo sukurta vertę – PVM. Nes būtent pradžiai sukuriamas PVM ir vėliau jau jis paskirstomas taip:

  • Mokesčiai
  • Darbo užmokestis
  • Amortizacija ir investicijos
  • Pelnas

Kas lieka tada valstybei tik sukurti „Šalies SVV sistemos generuojamos pridėtinės vertės ir kitų verslo pažangos rodiklių monitoringo ir nuolatinio (ne rečiau kaip kas ketvirtį) vertinimas bei viešinimas“. Tai turbūt ir būtų pagrindinis viešumas, kaip sekasi išbristi iš liūno kuriame dabar sėdime. O dabar visus gąsdina, kad BVP smuks. BVP formulė labai gerai, tiesiog sumažinkime valstybės išlaidas per puse, ir duokime žmonėm paišlaidauti ir vėl turėsime BVP augimo. Nereiks verkti, kad krizė, bet matyt kai kam labai sunku su nuosavais marškiniais atsisveikinti. Nors manau, kad kaip ir bet koks kūrybingas buhalteris, taip ir valstybės vyrai nebereikalo pradėjo studijų reformą. Būtų geriau, jei iškarto pasakę, kad privatizuojam ir būtų visiems aišku, kad valstybė savo dalį išlaidų permetė ant kitų pečių. Va ir gavai BVP augimą. Kaip čia neprisiminus posakį: Ловкость рук и никакого мошенства!

11 komentarų

Kov 27 2009

Ekonominio įvaizdžio strategija: kaip pelei tapti ežiuku?

safron

Nepatingėjau ir atsisiunčiau nemažai sveriantį failą – Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategiją. Dvejopas jausmas: paskaitinėti įdomu, bet neapleidžia abejonė – ar bus naudos?

Ar nebus taip, kaip anekdote, kur pelėda pateikė pelei savigynos strategiją: užsiauginti spyglius (tapti ežiuku). O kaip tai padaryti – čia jau ne pelėdos reikalas, ji tik strategija užsiiminėja, o ne taktika.

Šios “Saffron Brand Consultants” parengtos strategijos (jie tai vadina ‘rekomendacijomis’) negaliu kritikuoti, nes pats neturiu ką pasiūlyti. Įvaizdis yra skonio dalykas, galime diskutuoti iki pažaliavimo. Jie padarė tyrimą, pasišnekino žmones (žr. 156 psl.) ir pateikė savo rekomendacijas. Mes tai paskaitome (na, iki kokio 55 psl.) ir geriausiu atveju tvarkingai pasidedame į lentyną (valdininkai – į stalčių) šalia kitų panašaus pobūdžio “verslo knygučių”.

Užtat dabar žinau, kuo įvaizdžio strategijos skiriasi nuo verslo strategijų: įvairesni šriftai, gražesnės nuotraukos. Netgi galima rasti padėką autoriaus mergužėlei (155 psl.). Ir, žinoma, jokių skaičių, ir, ginkdie, jokių matavimų (rodiklių). Beje, o kaip išmatuoti įvaizdžio pokyčius – duoti TNS’ams padaryti planetos gyventojų reprezentatyvią apklausą? ;)

Tačiau ši įvaizdžio strategija ir dauguma verslo strategijų vieną bendrybę vis tik turi – tokį patį vienišą likimą apdulkėjusiame ir voratinkliais apaugusiame segtuve. Visų pirma todėl, kad šioje strategijoje W. Ollinso patarimų ‘ką-daryti’ knygelėje beveik neužsimenama, kaip įgyvendinti pokyčius. Kaip tam peliukui užsiauginti spyglius?

O šiaip pavartyti įdomu, ir padiskutuoti turime apie ką. Pavyzdžiui, kodėl  lietuviško krepšinio iliustracijoje (101 psl.) pasirinktas amerikietis Chuck Eidson. Arba kodėl dedikaciją (savo mergužėlei) parašė tik vienas iš dviejų autorių. Arba kodėl W. Ollinsas dirba su 6 m. senumo “Apple” kompiuteriu (49 psl.).

8 komentarų

Kov 23 2009

Duokdie p. Milakniui sveikatos

milaknis

Ką tik per “Lietuvos ryto TV” pasižiūrėjau E. Jakilaičio “TV forumą“, kuriame diskutavo (R. Palaitis, R. Vainienė, V. Milaknis) apie valdžios išlaidų mažinimą (sekant šia nuoroda greitai turėtų atsirasti laidos įrašas.)

Džiaugiuosi tuo, ką šnekėjo p. Milaknis. Ypač štai šituo:

  • Mažinti visų institucijų išlaidas proporcingai nėra efektyvu. Ypač tarnautojų atlyginimai neturėtų būti šienavimo objektas. Kažkada Premjeras A. Kubilius tokį proporcingą mažinimą laikė solidariu, bet akivaizdu, kad p. Milaknis dabar vairuoja priešingai. Tai labai svarbus ir geras posūkis.
  • Dubliavimo eliminavimai turi būti atlikti iki galo (jei naikinam, tai naikinam).

Šios tezės yra esminis posūkis visame šitame valdančiosios koalicijos “taupymo” marazme. Man ypač patiko p. Milaknio užuomina, kad Valstybės kontrolė yra pasirengusi atskubėti į pagalbą kiekvienai institucijai, kuri negali aptikti savo neefektyvių procesų…

Dabar koalicijai ir Saulėlydžio komisijai belieka palinkėti:

  • kad protekcinės išimtys būtų kuo mažesnio masto,
  • kad su tarnautojas būtų elgiamasi žmoniškai, t.y. priimant optimizavimo sprendimus būtų žiūrima į funkcijas, bet ne į vardus ir pavardes,
  • kad geri profesionalūs tarnautojai liktų valstybės tarnyboje (priklausymas koalicinei partijai nebūtinai yra profesionalumo požymis),
  • kad p. Milaknio nepapjautų ginti savo teritoriją pasirengę ministrai,
  • kad ministrų nepapjautų ginti savo teritoriją pasirengę visokie departamentų direktoriai,
  • kad visas saulėlydžio procesas būtų kuo viešesnis. Kad būtų viešinami ir geri pavyzdžiai, kad kitos institucijos iš jų galėtų pasimokyti,
  • kad visi šie palinkėjimai išsipildytų in corpore.

Žodžiu, užsirašau į p. Milaknio gerbėjų klubą (viena iš klubo veiklos krypčių – prižiūrėti, kad darbai nesiskirtų nuo žodžių ;) )

4 komentarų

Kov 20 2009

Zabulio propaganda ar verslo filosofija?

zabulis_vz

Apie “Omnitel” nūdien internete prirašyta tūkstančiai komentarų ir atrodo, kad nebeliko jau ką ir pridurti. Viskas turbūt taip ir baigtųsi paslaugų atsisakymu daugeliui mąstančių ex-klientų, jei ne “Omnitel” tęsiama aukščiausio lygio demagogija.

Prieš kurį laiką bariau “Pačiolį” ir kaltinau šią kompaniją už nuoseklų ir sistemingą įmonių konkurencingumo žlugdymą  ilgus metus puoselėjant kaštų apskaitos ideologiją, kuri prieštarauja sveikam protui. Bandos jausmas už sveiką protą yra kur kas stipresnis, todėl neabejoju, kad jūsų organizacijos buhalterė yra baigusi vienokius ar kitokius “Pačiolio” kursus.

Tačiau kai vėjus šneka  socialiai atsakingiausios pernai metų Lietuvos įmonės vadovas, mane apima lengva panika. Velniop tuos “Asmeninius” planus – ta marketinginė maklė yra niekis palyginti su tuo, kokiu mąstymu persmelkta mūsų šalies atsakingiausios įmonės vadovybė. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tie vėjai skirti prapūsti vartotojų smegenėles marketinginiais-PR sumetimais, tačiau yra didelė tikimybė, kad p. Zabulis iš tikrųjų galvoja taip, kaip šneka.

Visos citatos paimtos iš penktadienį (šiandien)  VŽ publikuoto interviu su p. Zabuliu (online versija čia).

Klausimas: Kokią įtaką jis (“Asmeninių” planų įvedimas – g.) turės „Omnitel“ 2009 m. pajamoms ir pelnui?

Šiemet išlaikyti pernykštes pajamas greičiausiai nepavyks, jos gali kristi apie 10%. (…) Naujoji kainodara mūsų pelnui ir pajamoms neturi jokios įtakos.

Dėmesio, pelnas (pinigai) nebėra įmonių tikslas! Pokyčiai daromi vardan kažko kito. Gal technologinės pažangos, gal vartojimo lygio išlaikymo. Porą milijonų klientų turinti bendrovė patampo savo vartotojus už ūsų siekdama ne pelno, ne pajamų. Kiekvieno įmonės vadovo dilema: jei procesai veikia sklandžiai, ar juos reikia tobulinti? Ponas Zabulis mums sako, kad jei procesai veikia sklandžiai ir generuoja optimalias pajamas su priimtina pelno marža, veiklos principus būtina pakeisti iš esmės. Tam reikia išsikelti naują tikslą (ne pelno siekimą) ir įgyvendinti visaapimančius pokyčius (pvz., skirtingų planų skaičių padididinti šimtą tūkstančių kartų). Siekiant ne didesnio pelno ir ne didesnių pajamų.

Klausimas: (…) Ar tai nėra kainų kėlimas?

Ne, tai nėra kainų kėlimas, kadangi už tą pačią sumą duodama daugiau.

“Pačiolis” triumfuoja. Mąstymas, kultivuojantis vietinius optimumus, nokautuoja pralaidumo siekimą. Štai yra pigūs varžtai, aš tau duosiu didelę nuolaidą, bet turėsi pirkti daugiau. Vieneto kaina gaunasi mažesnė (“Pačiolis” džiūgauja), tačiau mano apyvartinės lėšos virto nereikalingais varžtais. Jie pigūs, bet man jų dabar nereikia. Reikės vėliau? Gal, bet jei prireiks kiek kitokių varžtų, o jei prireiks vinių? Koks verslo tikslas – ar turėti kuo pigesnių ir kuo daugiau atsargų, ar dirbti pelningai?

„Asmeninio“ plano minutės kaina yra pati patraukliausia rinkoje šiuo metu.

Taip, ponas Zabuli. Jau bankrutavę mažmenininkai taip pat turėjo atsargų, kurias įsigijo už, ko gero, patraukliausią kainą rinkoje tuo metu. Sukišo savo pinigus. Tačiau netyčia užsidarė kredito linijos. Žmonės nustojo pirkti. Kas liko kaltas dėl bankroto? Sakote, krizė? O dabar įsivaizduokime, kad tas mažmenininkas būtų užsipirkęs mažiau atsargų. Vieneta kaina, tebūnie, būtų buvusi 10 proc. didesnė (“Pačioliui” jau šiaušiasi plaukai). Tačiau turėdamas pinigus grynųjų pavidalu, o ne pigiai gautų prekių (dabar laikomų sandėlyje) pavidalu, visada gali lanksčiau sureaguoti į paklausos pokyčius. Kaip reaguoji į paklausą turėdamas daug atsargų ir mažai pinigų? Organizuoji išpardavimus (nuostolis) ir prašai kredito naujiems pirkimams (nauji įsipareigojimai).

Esmė – ne vieneto kaina, o pinigų suma Tavo sąskaitoje banke. Propaguoti priešingai yra socialiai neatsakinga ir verslo prasme pražūtinga. Po velnių, vieneto kaina yra suknistas stereotipas, prasikrapštykime akis!

Tiesa, pasakysite, kad pokalbio minutės – tai ne prekių atsargos. Tai esą kitokios vertybės. Jūs esate ne mažmenininkai, o paslaugų teikėjai, taigi kitokie. Ir minutės yra likvidžios, nes juk jas galima iškalbėti (padidinus vartojimą, kaip mėgstate kartoti). Taip, ponas Zabuli, ir varžtus galima įsukti į belekokią sieną. Deja, jūsų minutės ir SMS yra absoliutūs nelikvidai. Aš jų negaliu parduoti, padovanoti kitam abonentui. Po galais, aš jų net negaliu sukaupti, nes jos kiekvieną mėnesį nurašomos (štai šito “Pačiolis” jau neleistų). Mano numeriui “Omnitel” pasiūlė 2055 min. per mėnesį, kas sudaro 411 valandų per metus. Ponas Zabuli, gal galėtumėte pasakyti, kiek valandų man būtų likę kitų metų kovą, jei visus metus būčiau būčiau kalbėjęs gerokai mažiau? O jei manote, kad jūsų minutės yra likvidžios, gal sutiktumėte metų pabaigoje nupirkti metų likutį už pusę jūsų siūlomos kainos pervedant į mano įmonės sąskaitą grynaisiais?

Kad p. Zabulio mintis supratau teisingai, atskleidžia ir šis kąsnelis:

Klausimas: Kaip elgtųsi „Omnitel,“ jei analogiškus „Asmeninio“ plano pasiūlymus gautų iš savo tiekėjų?

Dėl tiekėjų – jau esame gavę tokių „asmeninių“ pasiūlymų, ir mūsų atsakymas buvo „taip“. Manau, jei koks
stambus prekybos tinklas pirkėjams pateiktų tokį „asmeninį“ pasiūlymą, irgi būtų smagu.

Įdomiausia tai, kad prekybos centrai mums tokius pasiūlymus teikia nuolat. Išpardavimai – sutiksite? Tuomet einame toliau: išpardavimai yra nemokšiško atsargų valdymo pasekmė. Nemokėjimas pataikyti į paklausą. Atsivežėme visko po truputį, dalį išpirko sezono pradžioje (džiaugiamės), o dalis natūraliai turi būti realizuota per išpardavimą. Pirmu atveju mes nepataikėme į paklausą, nes paklausių prekių (tų, kurias greitai išpirko) atsivežėme per mažai ir būtume uždirbę žymiai daugiau, jei jų būtume atsivežę daugiau (prarasti pardavimai). Antruoju atveju mes vėlgi nepataikėme į paklausą, nes dalis prekių pasirodė pirkėjams neįdomios. Todėl sumažiname kainą (išpardavimas) ir tos prekės pasidaro kur kas įdomesnės (prarandame pajamas dėl mažesnės maržos). [Jei pavargote skaityti, užsimenu, kad visa tai rašau ne šiaip sau - tuoj bus išrišimas] Ir žinok tu, žmogau, kokios prekės bus paklausios, o kokios ne!

Kaip šią situaciją sprendžia mažmenininkas? Teisingai, gręžia tiekėjus. Prašo kuo mažesnės kainos. Ką daro tiekėjai? Teisingai, mainais siūlo kuo didesnį kiekį. Kokį turime rezultatą? Dar didesnes atsargas ir dar didesnius išpardavimus. Ar laimingi mažmenininkai? O gal tiekėjai? O gal vartotojai, daugeliu atvejų pigiai prisipirkę ne visai to, ko jiems reikėjo?

Ponas Zabulis, primenu, sako, kad vieneto kaina yra labai svarbu. Jis siūlo, kad visi rinkoje organizuotų išpardavimus siūlydami pigiai to, ko klientams nelabai reikia, užuot pasiūlius brangiau tai, ko jiems iš tikrųjų reikia. Kas laukia tokios ‘vertės grandinės’? Laukia pravalas. Jei tokie žmonės patarinėja politikams, tuomet aš jau niekuo nebesistebiu. Aš vertės grandinę, kuri, beje, yra BVP esminė prielaida, suprantu taip: aš duodu tai, ko reikia mano pirkėjui, jis duoda vertę savo pirkėjui ir t.t., kol tūlas žmogelis, gal kuris nors mūsų kaimynas, MAXIMOJE nusiperka galutinį produktą. Vadinasi, pardavėme kiekvienas iš mūsų, buvusių toje grandinėje. Pagal p. Zabulį, vertę kuria pirkimas (gamyba) ir pardavimas to, ko niekam nereikia arba nelabai reikia.

Kitais žodžiais, kam po velnių galvoti, kokie yra tavo kliento poreikiai ir juos tenkinti, kai gali duoti jam už tą pačią kainą daugiau to, ko jam nereikia? O gal iš tikrųjų versle nebereikia galvoti apie kliento poreikius ir mes visi verslininkai veltui murkdomės savo rinkose, kai pasaulis apsivertė aukštyn kojomis ir p. Zabulis pirmasis tai pastebėjo? Juk net pelnas nebėra įmonių (atsiprašau, kol kas tik vienos, socialiai atsakingiausios, įmonės) tikslas.

Klausykime verslo elito, patarinėjančio visoms valdžioms. Liaukimės galvoti apie savo klientų poreikius. Kiškime jiems tą patį, ką iki šiol, tik daugiau. Nebemąstykime. Jei klientai suabejos, kad bandome kažką “įbrukti”, atšaukime, kad mes jais rūpinamės, ir kad tai “nėra brukimas”. Galiausiai, viešai atsiprašykime, jei klientams mūsų pasiūlymas pasirodys “brukimas”. Ir jei visa tai nepadeda įtikinti savo klientų ir taip išlaikyti savo pajamų lygį, duokime jiems nuorodą į štai šį VŽ interviu (sorry, reikalingas prisijungimo kodas).

71 komentarų

Kov 18 2009

Objektyviai subjektyvus

Parašė audrius temai Pastebėjimai

dames

Dirbant Kauno akademinėse klinikose teko suprasti, kad jaunatviškas teisybės paieškos sindromas yra objektyviai niekuo neparemtas subjektyvumas. O, kaip suraičiau, net pats nesupratau. Bet dabar apie viską iš eilės.

Dirbau aš diagnostikos skyriuje, ir ieškojome ultragarso vaizduose daiktų, kurių sveikame žmoguje neturėtų būti. Bet koks vaizdo gerinimas automatiškai reiškė tam tikros informacijos panaikinimą. Kilo ginčas apie gydytojų kvalifikaciją, nes pasirodė, kad atlikus operaciją diagnozė nepasitvirtino, pas pacientą nerado auglio. Todėl teko pateikti diagnostikos metu naudotus vaizdus. Vaizdai, įrodantys auglio buvimą, buvo pavadinti klastote, nes jie buvo jau modifikuoti įvairiais filtrais. Todėl buvo pareikalauta originalių vaizdų, ir kitokios programos pagalba buvo bandoma įrodyti priešingai. Ačiū dievui, tas nepavyko visiškai, ir tik todėl, kad mūsų kvalifikacija tam momentui buvo didesnė, ir mes sugebėjome parodyti, kad su šia programa galima gauti tokią pačią išvadą. Bet šiaip statistika sako, kad iš 10.000 diagnozių apie 10 yra klaidingų. Jeigu manote, kad tai daug, tai Europos vidurkis tuo metu buvo apie 100.

O apie ką aš čia norėjau papasakoti? Šitam ginčui buvo pateikta vienoda medžiaga, bet naudodami skirtingus filtrus vaizdui mes galime išryškinti skirtingas vaizdo charakteristikas. Beje, išryškinimas automatiškai reikalauja tam tikras vaizdo charakteristikas panaikinti kaip triukšmą. Pradirbus trejus metus aš jau galėjau paryškinti bet kokią norimą vaizdo charakteristiką. Ir tuo pačiu tendencingai pakišdamas informaciją galėjau įtakoti sprendimą. Beje, tai neatrodė manipuliavimu, nes tai padaryti galėjau su didelio profesionalo išraiška veide.

Dažnai mes tokią pačią situaciją matome, kai žmonės diskutuoja apie meną. Kas ką pamatė ar suprato. Visiems buvo pateikta viena tiesa, bet visi skirtingai ją suprato. Gaunasi, kad niekas negali objektyviai pateikti naujienų, nes netgi du žurnalistai, matydami tą pati vaizdą, perduoda skirtingus pranešimus. Gal todėl vis dar ieškau tinklaraščių apie verslą su tinkamais filtrais – objektyviai subjektyvius.

Bet toks objektyvus subjektyvumas turi pliusus. Mes atliekame auditus, iš principo matome įmonę taip, kaip ir vadovai. Tik kažkodėl dažnai pavyksta juos nustebinti parodžius, kur įmonės praranda pinigus. Tiesiog mes naudojame filtrus, kurie nufiltruoja pradžiai triukšmą visame įmonės vaizdelyje, ir tuo pačiu išryškina problemas pinigų srautuose. Ir, beje, filtrų parinkimas yra visiškai subjektyvus procesas.

P.S. Koks moters amžius paveikslėlyje? Jauna ar sena?

3 komentarų

Kov 13 2009

Pasisveikink,
 paklausk, 
padėk,
 padėkok

Parašė audrius temai Mes kitokie

survey

Kiek mažai reikia, kad klientas būtų laimingas. Ir tuo pačiu, kiek daug :(

Dažnai  4P panaudojamas taip:

  • Pakėlus ragelį sakome: „Ko?“ arba savo vardą, ir kad pasiruošę klausyti.
  • „Ko dar pageidautumėte?“, – jeigu aš žinočiau, jau senai bučiau pageidavęs, na, nebent meilės ir atsidavimo. Šito per daug nebūna.
  • „Kuo aš galėčiau padėti?“, – mintyse aš jau padėjau skersai ir išilgai, KO dar iš manęs norite?
  • „Viso gero“, – man skamba kaip išlydėjimas į paskutinę kelionę be teisės sugrįžti.

O kokie jūsų geriausi 4P pavyzdžiai?

Dar nėra komentarų

Kov 10 2009

Jei aš būčiau “Omnitel” (temos tęsinys) #7

asmeninis_omnitel

Mano kolegos, šio tinklaraščio bendraautoriai, jau pasisakė “Omnitel” tema. Nors aš buvau nusprendęs į šią diskusiją nelįsti ir šios temos nevystyti, tačiau perskaitęs komentaruose ‘padėkos laiškus’ (beje, mums siųstus padėkos laiškus galima rasti komentaruose, o apie “Omnitelio” laiškus tik teko girdėt) už mūsų iškeltas problemas, nusprendžiau irgi pasinaudoti šios temos populiarumu. Tačiau aš visgi nekritikuosiu “Omnitel” ir nereikšiu jam priekaištų. Manau, atėjo laikas įvertinti “Omnitel” veiksmus iš procesinės pusės. Ką aš “Omnitel” atveju būčiau padaręs kitaip?

Mano manymu, pagrindinė problema ne pačiame „Asmeniniame plane“, o visoje pateikimo procedūroje (ar gal tiksliau procedūros nebuvime).

Pradžioje – keletas prielaidų, kuriomis remsis pasiūlyta procedūra:

1. Pasiūlymas (naujovė) turi vertę, t.y. geresnis bet daliai klientų

2. Omnitel nori išlaikyti savo klientų skaičių ir rasti ‘win-win‘ sprendimą su klientais

Taigi, pardavinėdami naujovę, pokytį, pasiūlymą turime įveikti klausytojo-kliento „pasipriešinimo sluoksnius“. Juos reikia įveikinėti vieną po kito, kaip lupant svogūną.

Nulinis pasipriešinimo sluoksnis (nulinis, nes neretai klientas jau būna pats jį įveikęs) – Kodėl reikia keistis ?

Na, šioje vietoje, tikrai nereikia būti genijumi, kad pasinaudotum esama (ekonomine ir psichologine) situacija ir pateiktum keletą logiškų argumentų, kodėl kažką reikia keisti.

Pirmasis pasipriešinimo sluoksnis – Ką reikia keisti? Kur esminė problema?

Reikėjo parodyti, kodėl dabartiniai galiojantys planai nėra naudingi klientams. Kodėl įmonei išlaidų mobiliajam ryšiui nepastovumas yra blogai. Ar kad yra brangios minutės ir SMS. Vėlgi, didelės fantazijos nereikia, tiesiog šiek tiek pažinti klientą.

Antrasis pasipriešinimo sluoksnis – Kokia turėtų būti sprendimo kryptis?

Įveikiant šį sluoksnį reikia susitarti dėl gero sprendimo vertinimo kriterijų. Koks gi tas geras sprendimas… Ar geras sprendimas – tai tas, kuris sumažina išlaidas, ar tas, kuris atpigina vienos minutės (ar SMS’o) kainą? (Čia negaliu nepaminėt vieno iš verslo įsitikinimų – kuo pigiau nupirksi vieną vienetą, tuo daugiau uždirbsi www.sventoskarves.lt)

Trečiasis pasipriešinimo sluoksnis – Kokia naujojo sprendimo-pasiūlymo nauda?

Remiantis anksčiau įvardintais kriterijais parodyti sprendimo-pasiūlymo naudą. Kiek ir kur klientas išlošia. Skaičiais… Gal Excel‘io lentelėmis, gal dar kažkaip… Bet parodykite NAUDĄ.

Ketvirtasis pasipriešinimo sluoksnis – Taip, BET… ?

Tikriausiai daugeliui teko išgirsti komentarą į kokį nors pateiktą pasiūlymą: Taip, BET!!! Ką reiškia toks komentaras? O gi tai, kad idėja nebloga, bet turi daug galimų rizikų. Gal “Omnitel” ir buvo pasiruošęs atsakymus į klientų klausimus, tačiau kodėl visas priešakinis frontas (klientų aptarnavimo žmonės) nebuvo tam paruoštas? Kodėl į tą patį klausimą, pateiktą raštu (el. paštu), telefonu ir žodžiu salone gaunami skirtingi atsakymai?

Tai tiek, trumpai… Na o apie pasiūlymų segmentavimą (kaip ta patį daiktą parduoti skirtingomis kainomis) parašysiu kitąkart.

67 komentarų

Kov 10 2009

Interviu su Giedriumi Makausku, “Omnitel” rinkodaros direktoriumi #6

Vakar sulaukėme el. laiško iš “Omnitel” rinkodaros direktoriaus Giedriaus Makausko, o šiandien jis tesėjo pažadą ir atsiuntė atsakymus į mūsų pateiktus klausimus. Savo nuomonę, kaip ir Jūs, išsakysiu kiek vėliau komentaruose, nes dabar blaškausi po “Omnitel” salonus su paslaugų atsisakymo raštais

Commonsense.lt: Teigiate, kad ekonominio pakilimo metu savanoriškai atsisakėte planuoto pajamų augimo ir prioritetiniu išsikėlėte kitą tikslą (vartojimo lygio išlaikymas). Ar šis naujas tikslas siekti vartojimo lygio buvo iškeltas akcininkų, ar menedžmento? Kokiais rodikliais matavote savo 2008 m. tikslą (vartojimo lygio išlaikymą)?

“Omnitel”: Jau daug metų svarbiausias mūsų tikslas išlieka tas pats – savo klientams užtikrinti aukščiausią ryšio ir paslaugų kokybę ir būti technologijų lyderiais.

Tikslas yra patvirtintas akcininkų, jis niekur nedingo ir jis nesikeičia nepaisant drastiškai pasikeitusių ekonominių sąlygų. Keičiasi tik priemonės, kuriomis šio tikslo siekiame.

Praėjusiais metais mobiliojo ryšio kainų karas pasiekė tokią ribą, kurią peržengus būtų tekę stabdyti investicijas ir kokybės gerinimo procesus. Vien šis faktorius anksčiau ar vėliau būtų privertęs mus, ir, esu tikras, kitus rinkos dalyvius, peržiūrėti savo kainodaros principus, tačiau  pasikeitus vartotojų lūkesčiams galime tikėtis dar ir staigaus pardavimų kritimo. Mes puikiai suvokėme į kokią pavojingą zoną galime įžengti, todėl teko sustoti ir pamėginti užbėgti įvykiams už akių. „Omnitel“ vadovai priėmė sprendimą, kad šiandienos ekonominėmis sąlygomis vartojimo lygio išlaikymas yra efektyviausias būdas užtikrinti tolesnę technologinę ir kokybinę plėtrą. Jūs pasakysite, kad darome tai vartotojų sąskaita? Aš atsakysiu, kad tai darome vartotojų labui. Ir mes abu būsime teisūs.

Commonsense.lt: Ar “Omnitel” savo 2009 m. biudžete taip pat išlaikė ankstesnių metų išlaidų lygį? Ar nepasiduodami “krizės vaiduokliams’ šiemet, pavyzdžiui, “Verslo žiniose” užsakinėsite tiek pat reklamos, kiek 2008 m.?

“Omnitel”: Efektyvus kasdienių sąnaudų valdymas, kaip ir pats rašote, yra kiekvieno verslo esmė – tai netampa daugiau ar mažiau svarbu priklausomai nuo papūtusio vėjo. Susitarimas „Verslo žiniomis“ yra vykęs. “Omnitel” perka reklamos už sumą analogišką kaip 2008 m. , o reklamos plotai išauga 50 proc.. Toks oficialus susitarimas.

Commonsense.lt: Mano supratimu, Lietuvoje mažiausias darbo našumas yra dėl šių priežasčių – blogai organizuoti įmonės (gamybos, distribucijos, atsargų valdymo, projektų valdymo, etc.) procesai, nesinchronizuota gamyba, darbų dubliavimas, orientavimasis ne į pralaidumą (galutinę išeigą), bet į vietinius optimumus. Gal galite pasakyti, kiek įmonės našumą riboja mokamas mobilusis ryšys? Arba, kiek skirtųsi našumas įmonės, kuri moka už ryšį, ir įmonės, kuri juo gali naudotis visai nemokamai? Dar kitaip paklausiu – gal galite pateikti pavyzdį, kaip pigus/nemokamas mobilusis ryšys gali iš esmės pagerinti darbo našumą gamyboje ir distribucijoje (sandėliai, atsargos)?

“Omnitel”: Savaime suprantama, kad darbo našumas priklauso nuo įvairių veiksnių. O technologinės inovacijos yra, ko gero, vienas esminių. Kalbėdami apie darbo našumo kėlimą, turime galvoje ne tik pokalbius mobiliuoju telefonu (tiesioginis efektas – taupomas laikas, transporto išlaidos), bet ir kitas mobiliojo ryšio paslaugas – mobilųjį internetą, e. paštą telefone, e.parašą telefone, telekonferencijas, transporto kontrolės sistemą ir t.t – kurias šiandien įmanoma toliau plėtoti tik užtikrinus pakankamą bazinių paslaugų vartojimo lygį.

Kaip logistikos, prekybos, taksi paslaugų ir įvairioms kitoms įmonėms šios mobiliojo ryšio paslaugos jau šiandien pakėlė darbo našumą ir sutaupė lėšų, galėtų papasakoti ne vienas mūsų verslo klientas. Pavyzdžiui, viena įmonė, prekiaujanti spausdinimo aparatais, suskaičiavo, kad vien įdiegus transporto kontrolės sistemą 15 proc. sumažėjo degalų sąnaudos ir trečdaliu išaugo serviso inžinierių darbo našumas. Daugiau tokių pavyzdžių galite rasti mūsų naujajame „Verslo klubo“ leidinyje.

Kitaip tariant, mes siūlome įrankius, padedančius didinti darbo našumą ir veiklos efektyvumą. Pridedame ir vartojimo instrukcijas. Tačiau svarbiausias faktorius – pačios įmonės veiklos ir procesų optimizavimas ir tokių įrankių valdymas – lieka įmonės vadovų ir darbuotojų rankose.

Commonsense.lt: Jūs ginate, kad “Omnitel” pasiūlymas yra geras. Kaip manote, kodėl dalis vartotojų jam priešinasi ir jo nepriima? Juk žmonės visada priima tuos pokyčius, kurie jiems asmeniškai yra naudingi?

“Omnitel”: Jei netikėtume, kad pasiūlymas yra geras, savo klientams jo net nesiūlytume :) Tačiau kaip ir minėjau anksčiau – „Asmeninių“ planų kainodara yra unikali ir visiškai nauja Lietuvoje. Suprantama, žmonėms kyla daug klausimų. Mes stengiamės į juos atsakyti – tam dirba mūsų Klientų aptarnavimo centras, pardavimų vadybininkai, tam, kaip matote, dirbu ir aš J Beje, kai kuriuos esminius atsakymus galima rasti ir interneto svetainėje www.omnitel.lt Pripažįstu, kartais klientams ne iš karto pavyksta gauti visus atsakymus – veikia žmogiškasis faktorius. Tikiu, kad dalis nepasitenkinimo kyla ir dėl to.

Antra, priimdami šią kainodarą, nesitikėjome, kad ji tiks absoliučiai visiems. Klientas visada laisvas rinktis, kas jam geriausia.

Tačiau visiškai natūralu ir tai, kad viešojoje erdvėje garsiau skamba tų, kurie nepatenkinti, balsai. Tuo tarpu mes sulaukiame ir daug palankių klientų atsiliepimų.

Pasakysiu dar daugiau: prognozuoju, kad kitąmet sumažės mobiliojo ryšio skverbtis Lietuvoje, nes vietoje 2 SIM kortelių (Lietuvoje yra per 5 mln. aktyvių abonentų!), kuriomis vartotojai taupumo vardan naudojosi iki šiol, jie pasiliks tik vieną, su kuria galės nevaržydami savęs skambinti į visus tinklus ir nesibaiminti dėl didelių sąskaitų.

Commonsense.lt: Ar galėtumėte paskelbti algoritmą, pagal kurį apskaičiuojate “Asmeninio” plano mokestį – tai būtų skaidrus žingsnis, eliminuojantis spekuliacijas?

“Omnitel”: Kokį „Asmeninį“ planą gavo kiekvienas klientas, priklauso nuo to, kaip ilgai ir kiek daug iki šiol jis naudojosi „Omnitel“ paslaugomis. Kuo ištikimesnis ir vertingesnis klientas, tuo daugiau nemokamų papildomų pokalbių minučių ar SMS jam pasiūlyta. Užtikrinu, kad visi ištikimi klientai gavo ne mažiau nei 50 proc. papildomų vietinių pokalbių minučių ir SMS.
Jei kyla klausimų, ar konkrečiu atveju teisingai paskaičiuotas praėjusių metų vidurkis, atsakymus gali padėti rasti „Omnitel“ salonų darbuotojai.

Commonsense.lt: Kodėl “Omnitel” rašte dėl “Asmeninio” plano nėra užsimenama apie abonento “teisę be jokių netesybų dėl priešlaikinio Sutarties nutraukimo nutraukti Sutartį, jei naujosios Sutarties sąlygos ar Paslaugų kainos jam nepriimtinos”, kaip tai privaloma pagal ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO TAISYKLIŲ 12 punktą? Kodėl tie raštai neturi datos ir numerio, nėra pasirašyti įgalioto darbuotojo?

“Omnitel”: Klientų gautas laiškas yra galiojantis dokumentas, kuris parengtas vadovaujantis Lietuvoje galiojančios teisės aktais, taip pat ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis.

Beje, šiandien visai nebūtina pasirašyti dokumento ;) Jo autentiškumą liudija ant kiekvieno lapo esantis brūkšninis kodas, kuriame yra visa dokumento informacija.

Commonsense.lt: Kodėl nesudarote galimybės likti prie senųjų planų tiems ištikimiems klientams, kuriems “Asmeninis” planas nėra priimtinas?

“Omnitel”: Mes pasirinkome tokią kainodarą ir taikome ją visiems klientams. Manau, dvejopa apskaita įvestų daugiau neaiškumo ir abejonių. Antra, tai neleistų pasiekti mūsų tikslo – vartojimo lygio išlaikymo.

Commonsense.lt: Teigiate, kad daugiau vietinių pokalbių minučių ir SMS yra “vertė”. Aš asmeniškai savo numeriui gavau pasiūlymą 2055 minutėms (34,25) val. Kodėl Jūs vienašališkai nusprendėte, kad mano poreikiai bus būtent tokie? Man daugiau vertės suteiktų daugiau Gb “Omniconnectams”, seno modemo pakeitimas į naują USB ir t.t. Kodėl Jūs manote, kad geriau žinote verslo įmonių ir privačių vartotojų poreikius, nei jie patys?

“Omnitel”: Pirmiausiai, „Asmeninis“ planas sudarytas pagal konkretaus kliento vartojimo įpročius. Manome, kad metai yra pakankamas laikas tiems įpročiams nustatyti.

Antra, „Asmeninis“ plano esmė yra vietiniai pokalbiai ir SMS. Ir manau, kad būtent šioms paslaugoms pasiūlymas yra geras. Tačiau „Asmeninis“ planas neriboja Jūsų galimybių naudotis kitomis mūsų paslaugomis. Tuo labiau, nauja kainodara nereiškia, kad nustosime teikti patrauklius pasiūlymus kitoms paslaugoms.

Pavyzdžiui, dabar skatiname žmones išbandyti mobilųjį internetą ir visą mėnesį naudotis juo nemokamai, el. pašto paslaugą telefone siūlome už 3 Lt/mėn. Panašių siūlymų tikrai bus ir daugiau.

75 komentarų

Kov 09 2009

Mainau darbą į valdžią

Parašė audrius temai Pastebėjimai

idea_bulb

Taip jau gaunasi, kad jeigu ką nors sugalvoji, tai pasirodo, kad kažkas irgi taip pat galvoja. Man seniai atrodė, kad idėjos niekam nereikalingos, reikalingas tik teigiamas pinigų srautas. Visa kita – tik lukštas, kuris būna išmetamas. Bet vis dėlto kažkaip norisi užsidirbti vieną kitą skatiką iš IT. Buvo keletas straipsnių apie IT naudas, todėl nesikartosiu, o pabandysiu sukelti diskusijas norėdamas patikrinti, kiek mano prielaidos teisingos.

Reikia, kad jūsų IT idėja turėtų sukaupusi daug duomenų. Daugiau negu kiti, ir dar geriau, kad tokius duomenis surinkti būtų pakankamai sunku (sukurtume natūralų rinkos įėjimo barjerą). Apskritai apie kokius aš čia duomenis kalbu? Tarkim Google, skanuodama internetą susirenka duomenis paieškai. Tai kainuoja nežmoniškai daug laiko ir vargo. Gal todėl konkurentai nesugeba pasivyti? Bet kaip tada su Youtube ar Facebook? Jie patys duomenų nerenka. Šie projektai be duomenų yra beverčiai, todėl turi turėti daug duomenų, nes kitaip vartotojams bus neįdomu. Bet kaip surinkti didelį kiekį duomenų? Nes tai kainuoja iš tikro daug. Gal galima kaip nors įdarbinti vartotojus?

Viena iš paprastesnių idėjų, kurias naudoja internetiniai žaidimai, tai yra suteikti tam tikriems žaidėjams papildomas teises už tai, kad jie palaikytų tvarką, padėtų naujokams bei reklamuotu žaidimą. Ką tai reiškia suteikti teises? Papildomos teisės, tai jau valdžia. Bet ar Youtube su Facebook suteikia savo vartotojams valdžios? Ir taip, ir ne – jeigu nesigilinsime. TAIP – leidžia pačiam spręsti, ką galima kitiems paviešinti. NE – niekam neįdomu, ką tenai paviešinai. Bet esmė, kad dideliame vartotojų rate gali surasti, kam esi įdomus, ir tada viešindamas informacija gali savo gerbėjus įtakoti, netgi tapti populiariu. Būtent tapti populiariu ir yra vienas iš tokių internetinių svetainių siekių. Beje, kažkas minėjo, kad jeigu Linkedin neturi 500 draugų, tai tu esi niekas. Ar galim tada sakyti, kad gera internetinio projekto idėja – suteikti vartotojui valdžią kitus įtakoti, tapti populiariu, ar tiesiog linksmai praleisti laiką?

Bet ką tada daryti su Skype arba Microsoft produktais? Jie atrodytų jokios valdžios nesuteikia. Skaitant apie gentis buvo išsakyta mintis, kad stiprios gentys suteikia privilegiją būti stipresnios genties nariu. O būnant stipresnios genties nariu galima kitiems diktuoti savo žaidimo taisykles. Ką mes dabar gerai matome, lyg ir galėtume naudotis kitais produktais, bet turėtume labai daug nereikalingų problemų.

Gaunasi taip, kad kuo daugiau naudojiesi pasiūlyta programine įranga, tuo didesnę verte sukuri jos šeimininkui. O vertės kūrimas yra darbas, už kuri turėtum gauti dalį nuo sukurtos vertės. Bet kažkaip negauni, todėl save pradedi raminti, kad gal tos vertės ir nėra, ir mano laikas praleistas prie kompiuterio nieko nekainuoja?

9 komentarų

Kov 09 2009

“Omnitel”: “Mėginame žengti kitu keliu nei Lietuvos valdžia” #5

Jau maniau, kad “Omnitel” temos nebeplėtosime, tačiau šiandien (pagaliau?) sulaukėme žinutės iš “Omnitel”. Reaguodamas pateikiau keletą klausimų ir rytoj popiet, gavęs žadėtus atsakymus iš Giedriaus, parašysiu vėl.

Dėkoju už dėmesį, kurį rodote „Omnitel“ savo tinklaraštyje.

Suprantu, kad mūsų pasirinkta kainodara yra unikali ir visiškai nauja vartotojams Lietuvoje, todėl natūraliai kyla daug klausimų. Pasistengsiu į keletą jų atsakyti.

Kodėl nusprendėme imtis tokių žingsnių?

Taip, mes mėginame žengti kitu keliu nei Lietuvos valdžia. Valstybės finansų požiūriu, taupymas gal ir yra vienintelė alternatyva, tačiau verslo deguonis yra vartojimas.  Žinoma, stabilaus ir prognozuojamo vartojimo lygmens palaikymas yra labai svarbus kiekvienos bendrovės gyvybingumui, „Omnitel“ – taip pat. Fiksuodami praėjusių metų rekordiškai mažas kainas, mes atsisakėme planuoto pajamų augimo ir vienu svarbiausių tikslų įsivardijome vartojimo lygio išlaikymą.

Tačiau vartojimas mums rūpi ne vien vartojimo ar pelno vardan.  „Omnitel“ visuomet rinkoje buvo technologijų ir kokybės vėliavnešys. Nauja sistema šiandien yra galimybė toliau išlaikyti technologinę pažangą.

Trečia, galimybė planuoti savo išlaidas ir būti garantuotam, kad jos per metus nekis – tam tikras stabilumo garantas visiems verslininkams, kurie neketina pasiduoti krizės vaiduokliams.

Galop, tai ką mes nuolat kartojame reklamose – vartotojai gavo ne tik fiksuotą mėnesio mokestį. Jie gavo mažiausiai 50 proc. daugiau pokalbių laiko ir SMS. Moderniai mąstantis vartotojas  šį pasiūlymą gali išnaudoti taupymui – kam važiuoti į susitikimą, jei viską galima aptarti telefonu, nesijaudinant dėl sąskaitos. Galbūt tai mintis, kaip pakelti darbo našumą – pagal šį rodiklį vis dar esame vieni paskutiniųjų Europoje.

Pripažįstu, kad naujoji kainodara yra daugiapusiška ir tai, kaip ją vertina kiekvienas vartotojas, priklauso nuo konkretaus vartotojo ryšio poreikio ir ankstesnių vartojimo įpročių.

Jei vartotojui ryšys yra būtina veiklos sąlyga, o galimybė daugiau naudotis ryšiu už tas pačias sąnaudas dar gali duoti papildomą vertę, tada šis pasiūlymas yra ypač naudingas.

Tikiuosi, kad mėnuo yra pakankamas laikotarpis, kad galėtumėte PATS pasverti ir nuspręsti, kas yra naudingiau Jūsų verslui:  laukti, kol praeis krizės audra, ar ieškoti galimybių, kaip tą audrą pakreipti sau naudinga linkme.

Pagarbiai,
Giedrius Makauskas
„Omnitel“ rinkodaros direktorius

37 komentarų

Next »