Vadove, pradėjote taupyti? O kuo užsiiminėjote vakar?

cutting_costs.jpg

Kad šiuo metu Lietuvoje karaliauja ‘KRIZĖ’, retas kuris ginčysis. Dauguma įmonių bei valstybinių įstaigų imasi aktyvaus kaštų mažinimo. Galvazmogupuosia puikiai tą iliustravo pateikdamas “Verslo Žinių” be reklamos pavyzdį, taip pat pasokodamas apie mažėjančias porcijas. Tačiau neretai kaštų mažinimas tampa puikiu Minedizmo pavyzdžiu.

Ta tema visai neseniai gavau iš savo draugo (didelės įmonės IT vadovo) tokį rašinėlį, kuris labai tinkamai tęsia galvazmogupuosia pradėtą straipsnių ciklą apie kaštų mažinimą. (Laiško kalba netaisyta)

Kaštų taupymo vajus krizės metu

Žmonės sako, kad atėjo krizė. Daugelio įmonių vadovai pradėjo įgyvendinti “kaštų taupymo programas”. Kiekvienoje įmonėje tos programos skirtingos: vienoje atleidžia darbuotojus, kitoje mažina algas darbuotojams, trečioje mažina išlaidas (pvz.: kabinete išsuka pusę lempučių). Variantų ir kombinacijų yra labai daug.   Tačiau man kilo klausimas: ko vertas vadovas, pradėjęs tokius veiksmus? Mano įsivaizdavimu tarp daugelio kasdieninių vadovo pareigų turėtų ir būti tokia: kontroliuoti kaštus. Būtent – kasdieninių, o ne tada, kai ateina krizė. Pradėjęs taupyti kaštus, vadovas aiškiai parodo, kad įmonė buvo išpūsta ir gerais laikais galėjo uždirbti daugiau pelno. T.y. parodo savo kompetencijos nebuvimą kaštų valdymo klausimuose. O jei vadovas jau yra nekompetetingas, tai kaip jis gali padėti sunkiu įmonei metu?

Ši krizė nėra pirma… ir turbūt ne paskutinė. Tačiau kiekvieną kartą tas pats vaizdelis: kaštų mažinimas. Juk jei kaštai buvo gerai valdomi iki krizės, tai nėra ką mažinti.

Taigi krizė turi ir gerų savybių – parodo tikrus vadovų sugebėjimus. Gal veikia žmogiška prigimtis? – žmogus sveikata nesirūpina, kol nesuserga… po to gydosi… ir tik tam, kad vėl galėtų nesirūpinti?

komentarų yra lygiai 19

  1. Uz va sita:
    “Ši krizė nėra pirma… ir turbūt ne paskutinė. Tačiau kiekvieną kartą tas pats vaizdelis: kaštų mažinimas. Juk jei kaštai buvo gerai valdomi iki krizės, tai nėra ką mažinti.”
    10 balų!!! Pagarba :]

  2. pow

    Taip, kažkur girdėti krizės sprendimo būdai :)) sumažino atlyginimą keliais litais.. o aš tikėjaus, kas pakels… (tada dar krizė nebuvo įsisiūbavusi). Išjungė puse lempų :)) rankšluosčių ir tualetinio popieriaus neberasta :)) O šiaip, puse sandeliuko vos ne iki lubų prikrauta spausdinimui popieriaus… :)
    Taupyti reikia visą laiką.. ar bent jau neišlaidauti, ir nebus tokių didelių pokyčių krizės atveju, kai nebėr muilo ir popieriaus :)))

  3. Lupikas

    “Juk jei kaštai buvo gerai valdomi iki krizės, tai nėra ką mažinti”.

    Su siuo teiginiu kategoriskai nesutikciau. Atejus krizei dideja bedarbyste, darbuotojai pajaucia spaudima, nes prasteja ju “kortos” darbdaviu atzvilgiu. Todel darbdaviams atsiranda proga pablogint darbuotojo salygas, kurios sotesniais metais nebuvo. Islaikant darbuotoju lojaluma ir produktyvuma galima nukarpyt algas, mazint etatus ir kruviu apkrauti likusius darbuotojus, mazinti kita verte, kuria gauna darbuotojas. Arba kitaip tariant, krizes metu “atpinga” pats darbuotojas, tik reikia priemoniu, kad ta verte “ismusti”.

    “Pradėjęs taupyti kaštus, vadovas aiškiai parodo, kad įmonė buvo išpūsta ir gerais laikais galėjo uždirbti daugiau pelno.”

    Sis teiginys irgi turi isimciu. Kai imone isgyvena gerus laikus, uzdirba santykinai dideli pelna, atsiranda polinkis “dalintis grobiu” ir ne tik su akcininkais, bet ir su darbuotojais, galbut net verslo partneriais. Toks psichologinis principas. Krizei atejus krenta pardavimai, mazeja santykinis pelnas, mazeja to psichologinio faktoriaus itaka ir atsiranda galimybiu atlaisvint resursus.

    Abu sie mano teiginiai is paziuros panasus, bet pirmasis susijes su bendra situacija darbo rinkoje, kitas su situacija pacioje imoneje.

  4. kiras

    „tualetinio popieriaus neberasta :)) O šiaip, puse sandeliuko vos ne iki lubų“

    yra toks lavinos efektas: Vadų Vadas pastebi „mažėja pajamos“, pavaduotojas neatsargiai mesteli „reikia taupyti“, žemesni vadovai duoda komandą visiems kitiems, o tie kiti neturėdami jokio plano apkarpo kas ką valdo ─ nebeduoda popieriaus, mažina algas, atleidinėja darbuotojus. Kuo žemesnės pareigos, tuo uolesnės pastangos pasirodyti (lįsti į …)

    Po to Vadą pasiekia ataskaitą ─ „męs ėmėmės ryžtingų priemonių ir sutaupėm XXXL Lt“.

    Bet ne visada yra taip, kaip straipsnyje. Firma gerais laikais vysto naujus projektus, kurie ateityje turi potencialą tapti perspektyvūs. O dėl krizės, viską kas mažiau pelninga šiandien, tenką apkarpyti. Kartu su darbuotojais.

    Juk negali sakyti, kad turėjai projektus apkarpyti, kol dar krizės nebuvo? Antraip esi blogas vadovas?

  5. kiras

    Apibendrinant Lupiką: krizė tai puiki proga atsikratyti balastu, kurį turėjai prisiimti gerais laikais ne savo noru :)

  6. Autorius

    @Lupikas:
    Dėl pirmo komentaro – sutinku, kad kai kurie vadovai mato galimybę apkarpyti darbuotojų “bonusus”. Tik aš kažkodėl labai abejoju, kad tai padės išlaikyti darbuotojų lojalumą (apie produktyvumą aš jau nekalbu). Dėl papildomo krūvio – kam vadovas leido išpūsti etatų skaičių? Argi vadovo tikslas “išmušti” papildomą vertę būtėnt iš darbuotojų? Manau, produktyviau būtų, jei vadovas sugalvotų, kaip užimti rinką mažėjančių konkurentų sąskaita.

    Dėl antro komentaro – man suprantama, jei akcininkai vadovui leidžia “dalintis pelnu” (tai būna bonusai, kelionės ir t.t.) ir darbuotojai puikiai supranta, kad gavo paskatinimą. Tačiau jei vadovas naudojasi tokiu “psichologiniu principu” be akcininkų žinios, tai aš asmeniškai abejoju to vadovo kompetencija.

    @kiras:
    Naujų projektų vystymo sustabdymas/įšaldymas, tai nėra tas kaštų taupymas apie kurį rašiau. Pilnai sutinku, kad, sumažėjus pelnui, mažiau skiriama pinigų naujiems projektams vystyti. Bet aš tai vadinčiau strateginiu sprendimu.

  7. Lupikas

    Arba dar viena aspekta galima paminet. Krize daznai buna susijusi su pabrangusiais kreditais, t.y. isaugusia pinigu verte. Todel jei yra kokia veikla, kuri imonei neduoda tiesioginio pelno ir tos veiklos nera butina finansuoti pastoviai, naturalu, kad krizes metu (kai pinigai brangus) apsimoka mazinti tos veiklos finansavima, o krizei praejus ir pinigams santykinai atpigus – didinti. Pavyzdziui, ilgalaikio ivaizdzio formavimas, socialinio atsakingumo programos, patalpu remontas ir pan.

    Zodziu, priesingai nei autorius, izvelgiu nemazai prielaidu kodel net tobulas vadovas krizes metu turetu imtis kastu mazinimo :)

  8. Lupikas

    @Autoriui,

    Na, as pilnai sutinku, kad algu karpymas ir pan. yra labai slidus reikalas, gali atnesti daugiau zalos nei naudos. Bet faktas, kad didejanti bedarbyste didina manevro laisve imonei manau jau sunkiai paneigiamas. O kur didesne laisve, ten daugiau galimybiu ir kastus mazinti.

    Del dalijimosi pelnu turejau omenyje ne tik oficialiu bonusu dalinima. Kai imone uzdirba dideli pelna, darbuotojas jau vien del to turi didesnius lukescius gauti didesni atlyginima, geresne aplinka ir pan. ir su tais lukesciais jis eina pas vadova. Aisku, imone gali tokiems lukesciams priesintis, bet visumoj jie vistiek virsta padidejusiais kastais vienokia ar kitokia forma. Kai tie lukesciai apmazeja, imonei atsiranda manevro laisve, kuria galima konvertuoti i sumazejusius kastus.

  9. Komentatorius

    Noriu paantrinti autoriui:
    tikrai esu mates kaip pradedami metyti pinigai “gerais” laikais: 100 rūšių arbatos ofise, mineralinio vandens pirkimas, bandelės, pyragai, vakarėliai ir šventės už daug dešimčių tūkstančių litų ir panašiai. Tikrai pinigų mėtymas ir vadovo gebėjimo valdyti kaštus tikrai nesimato. Ir kodėl dabar reikia taupyti, kai “krizė”, o gerais laikais galima mėtyti pinigus, tai akcininkai turi užduoti tokį klausimą.

  10. Lupikas

    @Komentatorius

    As tai sutinku, kad kastus reikia skrupulingai sekti visais laikais, bet nesutinku, kad politika del kastu turi buti identiska tiek krizes, tiek klestejimo metu. Ir kad optimizavus veikla pertekliaus metu, neturetu buti ka taupyti krizes metu.

    Kai imone generuoja ispudingus pelnus, darbuotojams gali buti sunku suprasti kodel jie turetu gerti is namu atsinesta arbata is namu atsinestame arbatinuke kai konkurentu stovykloje vyksta puota.

  11. Hermis

    ir as taupau, ir pervargstu labai tuo nelemtu krizes laikotarpiu, gerai bent jau kad atradau nebrangu maisto papilda suteikianti jegu daug ir darbingumo lygi pakelianti – tonussan

  12. Lupikas

    Paskutinis komentaras su uzslepta reklama, grynai pagal vienastoks sraipsni:

    http://www.nezinau.lt/reklama-ateina-i-diskusijas

  13. admin

    @Lupikas
    Matau, bet šį tyčia paliksiu, kad matytume pavyzdį 😉

  14. Man kazkaip atrode, kad reikia taupyti kai pakilimas, o leisti pinigus kai krize.
    Ta prasme kai pakilimas, tai dzin, bandeles, vakareliai, o kai krize, viska uzrisam ir laukiam kol ismirs aplinkiniai arba mes patys?
    Dabar viskas pinga ir todel, jei vadovas sugebejo tvarkyti savo kastus pakilimo laikotarpiu, jis turejo “uzdirbti” daugiau nei kiti. Tai dabar jis turi is ko pletoti savo veikla nenukasdamas per puse algu. Suprantu, kad darbininkui uz plytu nesiojima moket po kelis tukstancius yra nenormalu, taciau nurezt tik ka po bandomojo zmogui alga per pus, kai telieka minimumas, cia jau susitarimo nesilaikymas. Kas kvailiausia, direktorius dar pasiule padirbet nemokamus virsvalandzius, nes imonei dabar sunku (klausimas ar ne apie ta pacia agentura kaip ir pow rasau)…… dabar ir ne tokiu istoriju galima isgirsti…..

  15. Aleksej

    didelis riebus “+” !

  16. Aleksej

    p.s. tik gal vienas niuansas: diskutuodami nepamirskite vadovu ir akcininku santykiu.
    ir straipsnio autoriui: zodi “vadovas” buciau linkes pakeisti zodziu “akcininkas” – tada sraipsnis istikruju labiau atspindetu realybe.

  17. kiras

    pagalvojau, kad reiktu kalbėt ne apie taupymą ir kaštus, o apie pelną. Tada viskas stojasi į savo vietas.

    Gerais laikais didelis pelnas ir išlaidos neatrodo baisiai jei tesudaro kelis procentėlius. Kai krizė, bandom išlaikyti didelį pelną visom priemonėm, kai kada net absurdiškom.

    Nė vienas vadovas nevaidins gerojo samariečio, jei jį patį gali atleisti už blogus rodiklius.

  18. Kaip cia neprisiminus posakio: Nebijokite dideliu islaidu, bijokite mazu pajamu. Tik kazkaip pirma islaidos, o paskui galvosime kur bus pajamos

  19. vadinasi reikejo atsisakyti aukstu atlyginimu jau anksciau, visus rekejo duoti 800lt atlyginimus ir sedeti su botagu ir ziureti, kad visi dirbtu nasiai prie 1 lemputes :) taip kalba tik viena salis. vadovai norejo suteikti geras salygas jums DIRBANTIESIEMS, kad darbas butu produktyvus o ne toks kaip dabar facebook on line all day all night :) taip kad susimastykite pilkieji arkliukai.

  20. […] Efektyvus kasdienių sąnaudų valdymas, kaip ir pats rašote, yra kiekvieno verslo esmė – tai netampa daugiau ar mažiau svarbu priklausomai nuo papūtusio […]

Jūsų komentaras