Taupymo vajus pagal Minedą

socmin

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė žinią apie “taupymo vajų” ministerijoje. Reziumuoju:

-33 proc. išlaidų komandiruotėms,

-80 proc. išlaidų spaudos leidinių prenumeratai,

-20 proc. išlaidų degalams.

Atsiverčiame naujausią rastą ministerijos ataskaitą ir pamatome, kad ministerijos metinis biudžetas 2007 m. buvo ~1,8 mlrd. Lt. Darykime prielaidą, kad panašaus dydžio jis buvo ir pernai.

Skaitome toliau: “Be kita ko, ministro nurodymu buvo apkarpytos ir reprezentacinėms reikmėms skiriamos lėšos. Ministerija anksčiau galėjo skirti net iki 3 proc. lėšų iš savo biudžeto. Nuo šiol reprezentacijai bus galima išleisti beveik 3,5 karto mažiau – iki 0,7 proc. biudžeto pinigų.”

Taigi anksčiau reprezentacijai jie skirdavo ~54 mln. Lt, o dabar skirs ~12,6 mln. Lt. Tikrai reikšmingas nupjovimas, ir šioje vietoje ministeriją galima pasveikinti. (Nors beveik neabejoju, kad pirmadienį po savaitgalio į darbą grįžusi spauda gali padusinti ir už tuos likusius “iššvaistyti” ~12,6 mln. Lt.)

Rašau norėdamas atkreipti dėmesį, kad tikrovėje taupome ne procentus, bet pinigus. Gal galėtų ministerija pateikti paskaičiavimus, kiek litų sutaupė atsisakiusi prenumeratos ir palyginti juos su litais išreikšta suma, kiek būtų sutaupyta papildomai, jei reprezentacinės lėšos būtų buvusios nupjautos ne iki 0,7 proc., o iki 0,69 proc.?

Apie taupymą esu rašęs čia ir čia, buvome užkabinę ir “Pačiolio” ideologiją, ir mudakiškus įpročius.

Taigi akivaizdu, kad norint šienauti dalgiu daug proto nereikia. Pasiimi balansą ir pasakai, kad to ir to nebepirksime. Degalai, laikraščiai, komandiruotės, reprezentacija – keista, kad ministerija nieko neužsiminė apie išlaidas mobiliajam telefonui – būtų pilnas standartinis “taupymo vajaus” paketas, kurį, atleiskite, gali įvykdyti ir vaikų darželio direktorius. Tam nereikia kas ketverius metus organizuoti rinkimų ir vaidinti pokyčius.

Ką daryti?

Pripažinti, kad gali egzistuoti tokia galimybė, kad ministerijos finansuojamos programos (žr. ataskaitos priešpaskutinį psl.) vykdomos neefektyviai. Peržiūrėti visus procesus ir procedūras, pagal kurias administruojamos tos programos, peržiūrėti rodiklius, eliminuoti darbo imitavimą ir dubliavimą, automatizuoti rutininius darbus ir atleisti žmones arba paskirti juos dirbti kitus reikalingus darbus, išnaikinti visas vertės nekuriančias veiklas. Nereikės finansuoti to, kas yra bereikalingai daroma. Apie tai rašė Nerius ir mintį savo tinklaraštyje tęsė Kęstutis Gabšys, kaip suprantu, priklausantis tai pačiai partijai, kaip ir minimos ministerijos ministras 😉

Beje, įgyvendinti tokius esminius pokyčius yra labai sudėtinga. Žmonės iš principo priešinasi permainoms. Nebent greitai pamato jiems asmeniškai naudingą rezultatą. Štai čia ir pasireiškia vadovo gebėjimai – tiek vadybos suvokimas, tiek lyderio savybės. Kiekvienas naujasis ministras turi puikią progą pasireikšti ir padaryti esmines permainas. O mosikuoti dalgiu gali ir Minedas.

komentarų yra lygiai 2

  1. Buvot kada nors darbo inspekcijos puslapį? O kada nors emailus jiems rašėt? Atsako maždaug per 2-3 mėnesius. Telefonu skambinau porą savaičių, niekas nekėlė. O su VMI reikalų turėjot? bent aš kiek skambinu, tiek viską gaunu. Ko neklausi, į viską atsako (šių metų mokesčiai nesiskaito, jie ten patys rauda). Palyginus vieną ir kitą instituciją… Vienareikšmiškai už VMI modelį!
    Kiek žinau elektroninis deklaravimas buvo daromas už Europos sąjungos pinigėlius. O kur kiti? Kodėl pas juos taip šauniai nėra?
    Tai kodėl vieniems pavyksta, o kitiems ne? Gal vieni su galva, o kitiems dzin? Gal tiesiog reikia tiesioginės atsakomybės? Susimovei? Baudelę susimokam…. ar kitais budais? 5 metus valstybinėj įstaigoj nedirbsi…. Žmogau, juk susimovei, Tu nesugebi.
    Kažkaip suktis juk reikia, jei tik lauksim, tai ir sulaukt nebesinorės :]

  2. Aleksej

    Taigi snekam apie ta pati jau n+k metu:
    vietoj “tautai ir partijai labiausiai nusipelnusiu asmenu” – suprasti “daugiausiai rekusiu, daugiausiai dalyvavusiu partiniuose suvaziavimuose, , daugiausiai mokanciu save papiarint”, i vadovaujancius postus turi buti skiriami vadovai, kurie turi bent jau vadybos issilavinima, kurie turi vadovavimo (sekmingo) staza ir panasus kriterijai. Valstybines institucijos turi savo atskira, specifine “rinka”, bet joje galioja absoliuciai tie patys vadybos ir ekonomikos desningumai.
    Juk jus nenoretumete, kad nujeje pas dantista, ten jus priimtu inzinierius-santechnikas, vien del to, kad sia silta vietele jis “uzsitarnavo” atsidures laiku ir vietoje kokiiame nors dantistu simpoziume. Kodel tada muzikantai, statybininkai, socialiniu mokslu specialistai uzima vadovu postus? Kazkodel jie nelenda su savo komentarais, pokyciais ir tt i branduolines fizikos desnius, kodel jie leidzia sau listi i vadyba?

Jūsų komentaras