Storulių laivas

Amerika

Jie tikrai daug valgo!!! Tai yra pagrindinė žinia, kurią parsivežiau iš amerikietiškų atostogų. Kartu su draugais savaitei savo noru užsidarėme laive, kuris Majamyje surinko 3,5k keleivių (dauguma – vidurinės klasės amerikiečių) ir išplukdė po Karibų jūrą kartkartėmis sustodamas keliose Centrinės Amerikos valstybėse išleisti poilsiautojus pasiganyti.

Kad jie daug valgo – jokia naujiena. Iš Amerikos grįžę tautiečiai labai dažnai pabrėžia amerikiečių kūno formų gigantiškumą, galiausiai, tai prasprūsta ir į TV. Sakė ir man. Tačiau viena yra girdėti, tarkime, apie gėjus, o kita – pakliūti į jų laivą. Tiesa, mums sąlyginai pasisekė, nes pakliuvome į mažiau komplikuotą, tačiau vis tiek lietuviškam poilsiautojui neįprastą – storulių – laivą.

Turbūt replikuosite, kad aš beširdis, netolerantiškas ir t.t. Anaiptol. Mano močiutė mėgdavo sakyti, kad “gero žmogaus turi būti daug”. Ir vietoj vieno kotleto, kraudavo man du ar tris. Mylėjau savo močiutę, galbūt dėl to mane darželyje vadindavo “Storu”. Vėliau reikalai pasitaisė, grįžau į standartinę figūrinę būseną, pravardžiavimui nebebuvo pagrindo, nors močiutės mylėti nenustojau, o ir kotletų kiekiai nemažėjo. Kaip ir dauguma asfalto vaikų augau kieme, karstėmės po medžius, kasėm urvus, žiemą nenusimaudavome slidžių, o vasarą iš rankų nepaleisdavome krepšinio kamuolio. Tačiau tolerancija apkūniems žmonėms išliko visam gyvenimui.

Todėl rašydamas apie storulių laivą turiu minty ne atskirus žmones, kurie “yra kitokie”. Turiu minty visą sistemą, tas vertybes, kurios ne tik toleruoja nutukimą, bet netgi jį skatina. Jei būčiau gimęs toje aplinkoje, Pensilvanijoje ar Kentukyje (jokio skirtumo), ko gero, dabar rašyčiau apie keistai siauras kėdes Europoje ir perkarusius žmogystas.

Ir apskritai šios temos nebūčiau gvildenęs tinklaraštyje, jei ne laivo kapitonas. Po ekranizuotos prezentacijos apie laivą (čia vietoje kino filmo) per klausimų-atsakymų sesiją viena kruizo keleivė pasiteiravo, ar kapitonas nemanąs, kad reikėtų įvesti kokias nors taisykles, apribojimus, kad žmonėms būtų uždrausta krautis į lėkštes be saiko daug maisto ir vėliau pusę jo (geriausiu atveju) palikti. Kapitonas (beje, švedas) atsakydamas išreiškė apgailestavimą, kad tokių taisyklių negalima nustatyti, ir pabrėžė, kad kiek krautis ir kiek valgyti, turėtų būti kiekvieno common sense.

Tačiau patekus į storulių laivą imi tuo savuoju common sense abejoti. Neįtikėtinai didelių žmonių yra neįtikėtinai daug. Bet kuriame iš restoranų kėdės yra tokio pločio, kad ant vienos kėdės komfortiškai įsitaisytų abi – Goda Sabutytė ir Nijolė Pareigytė. Restorane keli šimtai vietų, restoranų laive keliolika ir visur kėdės, foteliai atitinkami. Juokavom, kad ir liftai pritaikyti kelti arba 4 žmones, arba 600 kg…

Valgyk, žmogau! Tai skatina visi “all inclusive” tipo viešbučiai, siūlantys kimšti, kiek nori. Tačiau čia ne Turkija ar Graikija, kur atvyksta išbadėję poilsiautojai iš Rytų Europos. Čia, į Majamio laivą, suguža mažiausiai pora tūkstančių amerikiečių, kurie panašiai kemša ir namuose.  Puota tęsiasi visą savaitę. Ją aptarnauja daugiau nei tūkstantis įgulos narių.

Denyje yra įrengta ir krepšinio/teniso/mini futbolo aikštelė. Deja, 16 val. pareiginga prižiūrėtoja surenka visus kamuolius, idant bumbsintys sportininkai nepažeistų kitų keleivių teisės į ramų valgymą apačioje esančiame restorane (viename iš keliolikos). Sisteminiai prioritetai aiškūs.

Ir jei jūroje prie stalo visi lygūs – ir tie, kurie knaibo Cezario salotas, ir tie, kurie tvarko trečią mėsainį, – tai sausumoje, išlipus į krantą, poilsiautojų skirtumai išryškėja visu gražumu. “Tie, kurie gali eiti dešimt minučių, sekite paskui mane. Kiti, laukite traukinuko!”, – kelis kartus pakartoja gidas Meksikos stotelėje ir pusė mano autobuso keleivių lieka laukti traukinuko. Jis padės kai kam įveikti beveik kilometro ilgio trasą iki Majų piramidžių liekanų. Kita turistų pusė, išdrįsusi įveikti šį ištvermės iššūkį, bežygiuodami bent kelis kartus išgirstame gido teiravimąsi, ar viskas visiems gerai, ar nekilo kokių problemų.

Iš tiesų tai problemų kilo kitą dieną. Numetėme inkarą prie vienos iš privačių Bahamų salyno salų. Į ją keleivius iš laivo kelia dviem laiveliais. Kadangi gultų skaičius tame vieninteliame salos paplūdimyje ribotas, reikia būtinai skubėti užsiimti savuosius saviesiems. Juk visi nori kaitintis krūvoje su draugais. Laiveliui pasiekus krantą minia bėga skuodžia užsiiimti gultų. Vaizdelis – nuostabus (juk bėga ir tie, kurie šiaip jau važinėja traukinukais).

Tiesa, dalis traukinukininkų turi judėjimo alternatyvą ir paplūdimyje. Čia jų laukia spec. vežimėliai su “Good Year” padangomis ir keturiais varomais ratais, įtariu (nebandžiau). Su tokiu gali tave vežioti po paplūdimį, nuvežti prie maisto ir atgal. Kelis kartus, žinoma (dėl gėrimų nereikia vargintis, atneša į gultą, reikia tik atsilenkti). Apskritai maisto gamyba ir tiekimas galutiniams klientams net ir toje negyvenamoje saloje organizuotas idealiai. Kaip “McDonald’se”. 3k žmonių pavalgo be eilių, viską gauna tiesiai nuo keptuvės ir t.t.

Eilių nėra ir paplūdimio tinklinio aikštelių prieigose. Tokių aikšteklių čia cielos dvi. Teoriškai, vienu metu gali žaisti 20 žmonių – praktiškai, tiek norinčiųjų turbūt niekada nebuvo. Dėl gultų konkurencija kur kas didesnė.

Ir kai grįžę į laivą kajutėse gukšnodami kontrabandinį romą (griežta apsauga neleidžia įsinešti alkoholio, nebent susipili į mineralinio buteliukus) atsitiktinai įsijungėme animacinį filmą “WALL-E“, supratome, kad iki fantastikos išsipildymo visai netoli. Artėjame pakankamai sparčiai. Tempas nemaža dalimi priklauso ir nuo to, kaip šį savo tautiečių sukurtą filmuką suprato mūsų laivo keleiviai.

komentarų yra lygiai 11

  1. Frederico

    Man tai asmeniškai šleikštulį kelia jųjų televizijų reklamos, kur kas antroje demonstruojami gigantiški mėsainiai ir panašus junk food, nesuprantu kaip žmonės gali pastoviai tokį briedą į save kimšt. Manau, tokios reklamos jųjų šalyje dar kenksmingesnės nei tabako ar alkoholio reklamos būtų.

    Kita vertus, sakoma, kad amerikiečių alkis yra užprogramuotas jų genuose. Amerikos šaknys, žinia, – tai vandenyną nepabūgę įveikti neturtingiausieji europiečiai, kuriems tuomet viena iš pagrindinių svajonių buvo bent normaliai pavalgyti.

    Na ir apskritai galim kalbėti apie vartotojiško pasaulio apsišikėliškumą, kai vartojame daugiau nei reikia, o po to šikame daugiau nei derėtų…

    Deja, bet manau, kad ir pas mus po kelių dešimtmečių galėsim stebėti panašius dalykus. Nors neturiu nieko labai prieš apkūnius žmones, bet taip norėtųsi matyti sveikas gražias lietuvaites, o ne “tūmbačkas”, eh… :)

  2. Evaldas

    zvilgt i savo kaima, valgyt ner ko, atrodytu gali but ramus, taip pas mus nebus…
    bet paziuri atidziau, hmmm…mazai kas sportuoja, mazai kas juda, su masina reik ivaziuot i miegamaji, dviratininkai vaziuodami pasivazient patiria daugiau extreemo nei kalnu smarkuoliai…
    gretai nebesuprasim tokio tipo blogo turinio;)

  3. Liuks įrašas! :) Šiaip tikrai, filmas WALL-E, vos ne metafora tavo matytiems, hmm, reiškiniams. Ir labai įdomu, kaip tie laivu keliavę storuliai interpretavo to filmo siunčiamą žinutę. Užskaitau.

  4. u-

    Turbūt pažiūrėję tą filmą keleiviai susijaudino, o liūdesiui nuplaut suvalgė dar po kibiriuką ledų…

  5. Pamishelis

    paziurekit i statistika EU, – LT viena is labiausiai nutukusiu saliu. Ka nori matyti svetur ta ir matai.

    • Jei neklystu, tai Lietuvoje viršsvorį turi ~20% žmonių, Amerikoj – ~50-60%…

      Ar esate įsitikinęs, kad nutukimo (obesity) nepainiojate su viršsvoriu (overweight)?

      • Pamishelis

        As pats gyvenu Chicago, IL tai is vietiniu Lietuvaiciu kalbu esu girdejes, kad amerikoje labai daug nutukusiu zmoniu. Nu bet as ju nesu labai daug mates – anaiptol visos ezero pakrantes pilnos sportininku, atletininku, sporto klubai uzsikimse . Na maciau ir storu keleta, bet Lietuvoje ju maciau 10 kartu daugiau. Mano tevai cepelinus eda kasdien – abu rident nuo kalno galima, o ir seip visi beveik pazystami seneliai ar pagyvene nutuke kaip reikiant – tik mes to nepastebime, o matome tai ka norim matyti.

  6. Pamishelis

    “Skaičiuojama, kad mūsų šalyje antsvorio problemų turi 19,7 proc. gyventojų.”
    Lietuva 6 toi vietoi Europoje pagal nutukima.

    JAV nutukusiu lygos pagal valstijas http://www.cdc.gov/obesity/data/trends.html

    • Antsvorį Lietuvoje lyginame su nutukimu Amerikoj? LoL

      Jūsų minėtame Ilinojuje antsvorį turi 68,1% (Lietuvoj 19,7), kai tuo tarpu nutukusių Ilinojuje 25,3%

      http://en.wikipedia.org/wiki/Obesity_in_the_United_States

      Beje, šią Wikipedijos statistiką minėtoje Čikagoje (ypač gerai matosi ne parkuose, bet restoranuose) teko matyti ir savo akimis.

      • Pamishelis

        tu pats vel suspainiojai.
        Nmaisyk nutukimo su antsvoriu.
        antsvory Lietuvoje turi >50%

      • Pamishelis

        LOL http://www.stat.gov.lt/uploads/images/antsvoris_1.gif
        Zodziu nera taip jau drastiskai skirtinga kaip jus gerbiamasai cia sudemonizavote ta Amerika. O ir apsiede (PAGAL STATISTIKA) cia pagrinde meksai ir juodziai. Meksai nes atvaziavo ir pagaliau gali paesti o juodziai nes nedirba o sedi namie.

  7. […] pirmojo vizito Amerikon ataskaitą rasite čia. Antrojo vizito ataskaitos neparengiau, nes kaip tik tom dienom savo bestselerį apie klajones buvo […]

Jūsų komentaras