Progresiniai mokesčiai – didžiausias našumo priešas

half_full_empty.jpg

Apie progresinius mokesčius prirašyta daug, ir dar daugiau bus įvairių nuomonių paskelbta ateityje. Bet yra keletas dalykų, kurie man baisiai nepatinka, kai kalbama apie progresinius mokesčius.

  • Socialinis teisingumas – visų pirma, kas nors žino, kas tai yra? Bent aš tai suprantu socialistiškai, kai iš kiekvieno reikalaujama pagal sugebėjimus ir kiekvienam duodama pagal poreikius. Bet jeigu jau žiūrėti teisingumo, tai turime suprasti, kad atlyginimų sistema yra progresinė, ir visai neblogai nukenksmina kiekvieną darbuotoją. Pateiksiu pavyzdį. Kas dirba su programuotojais, žino, kad ką tik iškepto ir patyrusio programuotojo darbo našumas gali skirtis dešimtis kartų. Bet va, kažkaip atlyginimas nesiskiria dešimt kartų. Kitaip tariant, tai, kad padarai dvigubai daugiau, nereiškia, kad uždirbti dvigubai daugiau. Mes jau čia turime “atvirkštinę” progresiją darbuotojų atžvilgiu. O jeigu dar pridedam progresinius mokesčius, tai iš viso dingsta noras plėšytis. Gal todėl daugumoje progresinių mokesčių šalių vis garsiau vyksta diskusijos apie neigiamą šio sprendimo pusę.
  • Reikia, kad daugiau uždirbantys pasidalintų su mažiau. Kažkokia nesąmonė. Dekabristai norėjo, kad nebūtų nepasiturinčių, o mes norime, kad nebūtų turtingų. Aš noriu gyventi turtingoje Lietuvoje, o ne bombžinėje! Turtingesni netapsime atimdami iš kitų. Nors gal aš ir neteisus. Yra visa sukurta sistema, kuri gyvena iš to, kad atima pinigus iš kitų. Būtent ji ir nori progresinių mokesčių – kuo daugiau atimsime, tuo daugiau galėsime paskirstyti. Galbūt tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl manęs niekas neįtikins, kad progresiniai mokesčiai yra gėris.

Beje, beveik visada užmirštama, kad turtingi žmonės sau atlyginimų nemoka, o tai reiškia, kad progresiniai mokesčiai, susieti su atlyginimais, skurdins tik vidutines pajamas gaunančius gyventojus. Ir tikrai tokia prievartinė labdara nedidins socialinio teisingumo.

komentarų yra lygiai 6

  1. moto

    Kaip matuoti vienovių ar kitokių mokesčių gerovę? Kažkaip iki 1980-90ųjų mokesčiai beveik visur buvo progresyviniai – ekonomikos augo gražiai, be ypatingų sunkumų “superdarbštiems” milijonieriams ir be ypatingų krizių. O štai nuo 1990ųjų (ar dėl Sovietų Sąjungos subyrėjimo, ar dėl Reigano-Tečer “revoliucijų”) vis daugiau valstybių dėmesio buvo skiriama verslo skatinimui, “konkurencingumo” lenktynėmis. Mokesčiai buvo ir lyginami, ir mažinami; įvairūs apribojimai paskoloms ar tarptautinei prekybai buvo naikinami. Ir ką gi, toks žaidimas tesėsi palyginus neilgai, o štai jau ir gili krizė.

    Koks gi vis dėto yra ryšys tarp to gerojo inovacinio darbštumo ir piniginio atlyginimo? Didžiaja dalimi ryšys lyg ir yra, bet matyt ne visiškai “teisingas” ir ne bet kuriomis salygomis. Pastarųjų dešimtmečių kapitalistinio spurto problema yra ta, kad jis labai jau panašus buvo i didelį “Monopolio” žaidimą. O “Monopolio” žaidimai baigiasi tuo, kad dauguma žaidėjų iškrenta, lieka tik vienas (ar keli, jei nusibosta žaisti) laimėtojų. Realiame gyvenime “žaidėjų” iškritimas negražiai atrodo. O kai žaidimas įsismagina, dauguma “žaidėjų” atsiduria prie iškritimo ribos – o tai jau visai nesmagu. Kas tai per ekonominė ekologija, jei beveik visi turi “išmirti”? Ir kas gi tada lieka “darbštiesiems” laimėtojams? Kapitalizmas niekad netesia pažado patogios gerovės visiems darbštiesiems – arba vis daugiau žaidėjų turi iškritsti, arba viską reikia pradėti iš pradžių. Revoliucijos gi vyko ne dėl feodalų ar vergvaldžių laisvės.

    Galime įtartinai žiūrėti į našumo ar “bendro nacionalinio produkto” statistikas (3a melo rūšis!). Ir net vėsiau žiūrėti i galimus teisingumus. Vis dėlto svarbu, kaip visa ekonominių santykių ekologija funkcionuoja – kiek žmonių pilnavertiškai žaidžia, kiek piniginiai srautai tam padeda (ar trukdo). Išskirtinė laisvė kapitalo valdytojams kaip ir nepriveda prie ilgalaikės sveikos ekologijos. Kai tik pinigų “darymas” tampa vienintelė besalygiška vertybė, daug gerų žmonių vis dėlto “turi” atsilikti. Progresyvus įsikišimas į mokesčių lygybę vis dėlto stabilizuoja ekologinę dinamiką – sutrukdoma “Monopolijos” žaidimams beprasmiškai įsibėgėti, mažesni verslininkai pasaugomi nuo gniuždančios galiūnų konkurencijos. Gyvenimas ir visuomenė yra sudėtingesni nei vien savų materialinių poreikių infliacija. Ir nors teoriškai labai neapsimoka padėti “tinginiams”, praktiškai problemų su tinginiais būna daugiau būtent tada, kai dėl jų daugiau jaudinamasi.

  2. […] Egoizmas valdo pasaulį ir kuria BVP. Jei egoizmo neskatinsime mokesčiais, nebus BVP. Jei nebus BVP, teks paleisti iš kalėjimo banditėlius, kad nebūtų valstybės […]

  3. Neblogai uzdirbanti

    Paziurekim is kitos puses – jei biudzeta reikia kazkai surinkti, tai juk teisingiau paimti pinigus is turtingo, o ne is vargso. As – uz mokesciu progresyvuma. Kai pamatai tikra skurda, tikrai nesinori is ju atimti, ir mielai pasidalinciau. Skurdus zmogus gali buti juk nebutinai del savo kaltes. Tai ir liga, ir ivairios gyvenimiskos situacijos. O turtingi darboholikai nebutinai yra patys geriausi zmones. Ir nelaime gali istikti kiekviena musu…

  4. hehbes

    Tai tokios salys kaip Danija, Svedija ar Norvegija turetu buti labai nenasios, nes ten progresniai mokesciai ir apskritai socializmas? Wait a minute… jos yra vienos nasiausiu saliu pasaulyje. Kazkas cia nesirisa.

  5. to hehbes
    palygink istatymus ir socialines garantijas Danijoj ir LT. Darbo valandu skaiciu, minimalu atlyginima ir pan. Pas mus lengviausiai gyvena tie, kurie nenori dirbti, o is zmogaus, kuris nori uzsidirbti – valstybe ima viska ka gali.
    PS: norejau parasyt komentara, gavos straipsnis, kam idomu – uzeikit urbokida.private.lt/

  6. Progresyviniai mokesciai gali atsirasti dviem budais.
    1. Kuris pas mus populiarausias, tai kuo daugiau gauni, tuo didesni mokesciai. Bet tai baudziamasis budas, ir skatina skurduma
    2. Kuo maziau uzdirbi, tuo maziau moki mokesciu – tai reguliuojama per NPD. T.y. skurdumo naikinimas. Beje toje pacioje Svedijoje mokescius gali susimazinti kelis kartus, jeigu priziuri savo pensininkus tevus, aukoji vaiku organizacijom. Kodel Lietuvoje manoma, kad valdininkai geriau padalins pinigus vargsams? Matote Svedijoje, jeigu zmogus dalinasi, tai valstybe ji remia, nes jis yra socialiai atsakingas.

    Manau, kad esme ne progresyviniuose mokesciuse, o poziuryje, kam jie ivedami, bei kas toliau su tai pinigais daroma. Buten tuo mes ir skiriames nuo kitu saliu.

  7. Progresinius mokescius ivedus dar reikia ir moketi juos tinkamai administruoti bei noreti paskirstyti saziningai.

  8. […] vis tiek apie pinigus. Tvyro progresinių mokesčių tema,  kuria visiems norisi pasisakyti, ir ne po vieną kartą. Geriausiai pradėti nuo teisingumo ir lygybės, bet Rokiškis Rabinovičius viską kažkada […]

Jūsų komentaras