Mirė kapitalizmas – tegyvuoja kapitalizmas?

capitalism-vs-socialism.jpg

Aš niekada nesupratau, kas yra kapitalizmas ar socializmas. Turiu tik vieną pastebėjimą, kad kai kalbama apie kapitalizmą, beveik visada manoma, kad kalbama apie konkurenciją. Dažniausiai – laukinę konkurenciją.

Visai neseniai pro akis praslydo tyrimas, kur buvo sakoma, kad konkurencijai reikia mažiausiai 15 stambių rinkos žaidėjų, kurių nė vienas neturi daugiau negu 15% rinkos dalies. Tik tokiu atveju galima garantuoti, mes turime konkurenciją; visais kitais atvejais – monopolijas. O kai yra monopolija, valstybė pradeda kištis į įmonės reikalus, nustatinėja žaidimo taisykles, reikalauja parodyti planus – dar vienas žingsnis ir pereisime prie planinės ekonomikos. Kur man šitas žodžių junginys girdėtas?

Dabar pradedu suprasti, kodėl nė vienoje fantastinėje knygoje neteko skaityti apie kapitalizmą, visur buvo arba imperijos, arba super korporacijos. Panašu, kad laukinis kapitalizmas skaičiuoja paskutines dienas, todėl pasveikinkime… Ką pasveikinkime? Gal socializmą su planine ekonomika? Politiškai nekorektiškas terminas, ar ne? Todėl sveiki atvykę į monopolistinį kapitalizmą!

komentarų yra lygiai 7

  1. kiras

    Manau „monopoliniui kapitalizmui“ pareina galas. Jis vis dar tebėra „viršūnėj“, bet matau procesus, kurie jį su laiku pribaigs.

    Kalbu apie verslo modelį, kurį plačiai naudoja „atviras kodas“. Ar žinai, kad paslaugos, aplamai, užima vis didesnę rinkos dalį? O paslaugų teikimas labai patogus smulkiam verslui. Su laiku smulkieji perims „atviro kodo“ patirtį. Pagaliau verslas taps „proletariato“ nuosavybe.

    Dar vienas faktas (tik nežinau ar tikras). Smulkesnio verslo pelningumas didesnis nei stambesnio (įdomu ar tai koreliuoja su efektyvumu?). Jei taip, tai bus ta sąlyga padėsianti atsiimti rinkas iš monopolininkų.

    Taip, gamyba koncentruojasi. Bet tuo pačiu ji automatizuojasi, po mažu tampa paslaugų verslo kūrimosi iniciatoriumi. Taip pat visi prietaisai mažėja, tampa pigesni ar tiesiog persikelia į elektroninę erdvę. Taip pat ir gamybos priemonės ─ jos tampa prieinamesnės smulkiesiems.

    Mano spėjimas būtų toks: pasaulyje liks kelios stambios, bet konkuruojančios gamyklos kurios perdirbinės žaliavas į pusgaminius ir bus daug daug smulkių verslininkų, kurie iš tų pusgaminių darys daiktus pagal individualius užsakymus.

    P.S. negaliu atsikratyti minties, kad visų tų smulkiųjų įmonių akcininkais tebus keli pasaulio turtuoliai.

  2. Manau, kad pagrindinio elemento – konkurencijos, tikrai nebus. Ta mes galime pamatyti benzino koloneliu elgsenoje arba automobiliu pramoneje. Skirtingu gamintoju lygeverciai automobiliai kainuoja panasiai. Ta pati gali pasakyti ir apie telefonus, gal tik ne taip ryskiai isreiksta. Matai kai yra mazai konkurentu, labai greitai sukuriam sistema kuri “stebi” kainas rinkoje. Ir tada ivyksta idomus dalykas, kai tik vienas is rinkos zaideju pakelia kaina, is karto visi kiti irgi ta pati padaro. Nes jie beveik garantuoti, kad pirkejas neras pigesnio varianto.

  3. snob

    na kapitalizmas siejamas ne tik su konkurencija bet ir su darbo liaudies išnaudojimu (bent jau taip manė sovietų sąjungos komunistai, o jei ir nemanė, tai norėjo, kad kiti taip manytų :))

    neturiu itin daug sąsajų su ekonomika , tačiau kalbant apie monopoliją ar negali būti ir atvirkščio efekto, kai ne valstybė, bet būtent monopolistas kišasi į valstybės gyvenimą?
    Su monopolija susijusi ir kita pastaba: kiek pamenu tarp tobulos konkurencijos ir monopolijos egzistuoja šiek tiek daugiau konkurencingumo lygį atspindinčių sąvokų.

    o kapitalizmą nužudys tokia švelnutė ir tokia kultūringa socialiai atsakinga ekonomika :)

  4. Kas yra darbo liaudies isnaudojimas ?
    Ekonomine veikla sukuria pridėtinę vertę, kurią pasidalina darbininkas, kapitalas (bankas ir/ar investuotojas) bei verslininkas. Jei kapitalas ir verslininkas – valstybė, tai nėra išnaudojimo ?

  5. Teisybes deliai reikti susitarti, kad tam tikra prasme valstybe irgi yra daugumoje sektoriu monopolininke. Todel visai nenuostabu, kad dideles monopolijos viena kita veikia. Jeigu imti Lietuva, tai turbut nesigincinsime, kad tai svogeriu krastas. O valstybe, kaip imone valdo zmones. Todel nieko nuostabaus, kad zmones gali tureti SAVU interesu, kurie auksciau uz imones, ar valstybines imones interesus.
    Kaip sakoma, ka saugau, is to ir gyvenu.

  6. JP

    Manau, kad natūralu, jog monopolistas kišasi į valstybės gyvenimą ir valdymą. Smagiausia, būtų sugalvoti kaip iš to išlaužti naudos sau :]
    PS: jei būtų daugiau liberalumo šiandienos ekonomikoje ir mažiau valstybės kišimosi, tuomet manau, būtų mažiau ir monopolijų. Juk laisva rinka labai greitai užsipildo.
    Apskritai kuo mažiau reguliavimo, tuo daugiau naujų prendimų versle.

  7. Simas J

    Konkurencijos stiprumą ir “monopolijos” ar “oligopolijos” būseną nustato ne dalyvių skaičius ( ir tarp 3 įmonių gali būti žiauri konkurencija), o galimybė naujiems žaidėjams ateiti į rinką. Kai prikuriama visokių dirbtinių kliūčių atsirasti naujiems žaidėjams tada senesnieji “pasijunta” nepajudinamais.

Jūsų komentaras