Gru 24 2008
Savi marškiniai arčiau kūno arba dar vienas krizinis anekdotas
Taigi pradėsime nuo anekdoto. Petras I sugalvojo Baltijos jūroje laivyną pastatyti. Ir kaip visada – pinigų nėra. Ką daryti? Padarė, ką ir mūsų valdžios vyrai – pakėlė mokesčius. Bet truputį neramu, dar liaudis ims ir sukils, o po to dar ir nuvers. Todėl pasiuntė patarėją sužinoti, ką liaudis kalba. Grįžta patarėjas, ir pasakoja, kaip liaudis carą keikią. „Gerai, kad keikia”, galima dar kelti mokesčius. Taip ir padarė. Vėl pasiuntė patarėją situacijos išsiaiškinti. Tas grįžo ir tą patį porina, kaip ir pirmą kartą. Dar kartą caras pakėlė mokesčius ir išsiuntė patarėją. Grįžta patarėjas visas linksmas ir iškilmingai raportuoja. „Liaudis caro nekeikia, o juokiasi. Sako, ką dar iš pliko atimsi!”. „Viskas daugiau mokesčių nekelti”, – tokia buvo caro išvada.
Aš irgi pradėjau juoktis iš pagalvės mokesčio, oi, ne pagalvės, bet automobilio mokesčio. Kažkas garsiai replikavo mūsų vadovo abejones, nuo ko teks mokestį mokėti – gal nuo mėlynų lempučių kiekio kolonoje?
O dabar apie marškinius. Gal kas nors atsimena politikų pareiškimus, kaip jie sumažins valstybės išlaidas 10%, ir viskas bus gerai. Vėliau truputį savo nuomonę koregavo, kad reikia dalintis po lygiai. Tik nebuvo aišku su kuo. Taigi SEB banko analitikai pateikė tokius skaičiavimus:

Kas žino, kiek konkrečiai valstybės sektorius sumažins savo išlaidas? Nes kol kas esu girdėjas gandą, kad kažkur nupjaus 50 mln. Kažkaip mažokai informacijos, kiek valstybės aparatas veršis diržą, o kai neaišku, kyla nesusipratimai, gandai, ir t.t.
Įvertinkite šį įrašą:
Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 696 (taip pat galite skaityti per RSS)
