Gru 05 2008
Islandijos likimas Lietuvai negresia – mes kitokie
Rašyti šį tekstą pradėjau ore, kažkur virš Atlanto vandenyno, o baigsiu jau namie. Pastarąją savaitę praleidau bankrutavusioje Islandijoje – niuansų aprašymas dabar lėktuve gerokai trumpina skrydį. Džiaugiuosi turėdamas padorią kompiuterio bateriją 
Nūdien mūsų politikai, ragindami susiveržti diržus (ar man ši frazė atsibodo taip pat, kaip ir jums?!), gąsdina Islandijos pavyzdžiu. Man niekada iki šiol neteko lankytis bankrutavusioje šalyje, todėl maniau, kad bus sveika pamatyti tą tunelį be šviesos gale. Į pastarąjį, jei tikėsime koaliciniais permainų šaukliais, Lietuva jau įvažiavo. Visa tai padėjo nuspręsti Islandiją aplankyti ne „kada nors“, o šiandien.
Tačiau vaizdas, kurį pamačiau Islandijos miestuose, nė kiek nepriminė tamsaus tunelio. Priešingai – individualūs namai, daugiabučiai, parduotuvės ir įstaigos – viskas žiba Kalėdomis. Nors iki didžiausios metų šventės liko geras mėnuo, retas miestietis dar neišpuošė savo langų ir stogo šviesos girliandomis ar žybsinčiais Kalėdų seniais. Pasakų šalis – štai kaip atrodo bankrutavusi Islandija.
Kad Islandija bankrutavo, buvo pranešta prieš porą mėnesių. Vienas po kito užsilenkė keli bankai, valstybė juos paėmė savo žinion, o rinkose išseko pinigai. Kuo tai pasireiškė vietiniam verslui, gan vaizdžiai aprašė „Vilniaus diena“ – tiesiog nebėra pinigų. Kartotis neverta, todėl pasidalinsiu pastebėjimais, kuo Islandijos vadinamasis bankrotas pasireiškė paprastiems gyventojams.
Žinoma, Islandija yra kitokia šalis. Pas juos yra niuansai. Priešingai nei Lietuva, jie turi nemokamų energetinių išteklių, todėl gali sau leisti optimistiškai žybsėti lemputėmis net ir bankrutavę. Todėl islandas nesupranta pastarųjų dienų po lietuviškąjį internetą klaidžiojančio juokelio apie tunelio gale dėl krizės išjungtą šviesą. Tačiau jis supranta, kad iš krizės po vieną išsikapanoti nepavyks, todėl ir mąsto ne tik apie save, bet ir apie šalia esantįjį. Kad mums, lietuviams, būtų lengviau, nurašykime šį niuansą salos gyventojų mentalitetui.
Kai Islandijoje, turinčioje 300.000 gyventojų, sustingo vietinė rinka, natūralu, sumažėjo poreikis darbo jėgai. Sąmoningai nerašau „išaugo bedarbystė“ arba „žmonės prarado darbus“, nes tai nebūtų visai tikslu. Darbo jėgos poreikio sumažėjimą dauguma Islandijos darbdavių sprendė ne masiškai atleidinėdami žmones, bet mažindami jų išdirbamų valandų skaičių. Kitaip tariant, užtuot kažką atleidę, jie sumažino viso kolektyvo tempus ir apimtis.
Lietuvoje gi darbuotojų teisės yra kur kas geriau apgintos – mūsų darbdaviai, negalėdami trumpinti darbo savaitės VISIEMS, priversti atleisti KAI KĄ. Lietuviškas solidarumas pasireiškia vienų pergale (išsaugotomis darbo vietomis), o kitų – pralaimėjimu. Vieni kabins girliandas, o kiti kabinsis virvę. Vat gyventume saloje, būtų kitaip…
Geriau finansinis bankrotas nei mąstymo
Bendraujant su vietiniais salos gyventojais nepaliauju stebėtis jų optimizmu – kad krizė laikina, kad reikia nenuleisti nosies, dirbti ir judėti į priekį. Ir štai lėktuve gaunu lietuvišką laikraštį – krizė, krizė, krizė. Krizė.
Lietuviai, dar nebankrutavę finansiškai, jau bankrutavo savo smegenyse. Ir jei finansio bankroto pasekmėms sušvelninti priemonės egzistuoja, tai mąstymo bankrotui – vargubau. Mūsų politikai su savo kalbomis savanoriškai gesina tą šviesą tunelio gale, kai tuo pačiu metu oficialiai bankrutavusia pripažinta Islandija dabinasi kalėdinėmis lemputėmis. Masiškai.
Tiesa, Islandija yra kitokia. Čia neįtikėtinai pigi elektra, vanduo ir šildymas. Už šias paslaugas vidutinė šeima, gyvenanti 2-3 kambarių bute, sumoka 50-70 Lt per mėnesį. (Spartus internetas kainuoja daugiau. Nes interneto, skirtingai nei karšto vandens (išmokinto sukti generatorius), islandai iš po žemių negauna.)
Be to, Darbo netekusiems islandams (arba atvykėliams, išdirbusiams saloje bent 5 metus) vietos valdžia moka pašalpas, kurių pakanka susimokėti už būsto kreditą, komunalinius mokesčius ir dar lieka maistui bei baseinui. Tingesnieji tuo naudojasi, tačiau dauguma žmonių renkasi darbą – tegu plušėdami ir mažiau valandų nei anksčiau. Jei tokios pašalpos būtų mokamos Lietuvoje, absoliuti dauguma piliečių lauktų bankroto kaip išganymo (ir dirbti nereikia, ir mąstyti nereikia, ir sotus dar).
Daugiau pasekmių
Kai nuvertėjo Islandijos krona, emigrantams iš ES (kurių daugiausia – lenkų) islandiški darbai tapo nebeįdomūs. Pasekmė -- tūkstančiai tų pačių lenkų grįžo laimės ieškoti į savo gimtinę. Kai kuriuose sektoriuose netgi atsirado laisvų darbo vietų.
Tie, kas būsto kreditus buvo paėmę eurais, dabar moka kelis kartus didesnes įmokas. Kadangi automobilių lizingo pagrindinė valiuta yra euras, kronos kritimą pajuto tūkstančiai šeimų. Pavyzdžiui, vienas islandas pavasarį nusipirko 2006 m. VW Jetta. Pavasarį mėnesinė lizingo įmoka buvo 24.000 kronų (arba 266,66 EUR pagal tuometinį EUR:ISK kursą 1:90). Tuo tarpu vakar jis mokėjo 62.000 kronų (arba 335,1351 EUR pagal kursą 1:185).
Kaip pakito vartotojų elgesys?
Norėdamos išlaikyti savo džetas ir džipus, šeimos išleis mažiau kitoms reikmėms, pavyzdžiui, maistui ir pramogoms. Beje, niekur nebuvau matęs tiek daug visureigių. Labai daug. Neįtikėtino dydžio ratais ir super storomis padangomis. Jei Lietuvoje važinėjatės standartinės komplektacijos „Touareg“ ar „CRV“ – Islandijoje neturėtumėte kuo didžiuotis
Kadangi islandas neatsisakys džipo, jis pigiau valgys. Ištuštėję restoranai laukia turistų, kurie atlyginimus gauna eurais. Tuo tarpu islandas rytais ir vakarais maistą gamina namuose, o per pietus suvalgo tradicinį dešrainį – prekyba vietiniais „Pilsa“ klesti ant kiekvieno kampo.
Siekdamas sutaupyti, islandas mėsą perka didesniais kiekiais. Na, kiaulę ar bent pusę kiaulės. Ir deda ją į šaldiklį. Ištikus krizei, Islandijoje padidėjo šaldiklių ir mikrobangų krosnelių pardavimai – juk reikia pusę kiaulės kažkur pasidėti ir prireikus greitai atitirpinti kumpio gabalą.
Prezervatyvų pardavimai, priešingai nei pasaulinėje rinkoje, Islandijoje nepadidėjo. Nes ir be krizės čia anksti temo ir vėlai švito (žinoma, ne baltųjų naktų metu). Užtat užėjus krizei saloje parduodama kur kas daugiau alkoholinių gėrimų. (Čia kaip tam anekdote, kur gydytojas nemigos kamuojamam pacientui pasiūlo prieš miegą išgerti du litrus vyno. Pacientas klausia: „Ir ką, aš užmigsiu?“. „Ne, bet bus linksmiau nemiegoti“)
Kadangi dėl nepalankaus kronos kurso užsienyje atostogauti yra pernelyg brangu, islandai kitąmet atostogaus savo saloje. Sės į savo džipus ir važiuos į kalnų vasarnamius (privačius ar nuomojamus). Kriokliai, kalnų upės, geizeriai, ledynai – tai bus vienos įspūdingiausių atsostogų daugelio islandų gyvenime
Vardan solidarumo islandai pirks daugiau vietos gamybos prekių. Kad būtų lengviau pasirinkti, jos pradėtos žymėti specialiais lipdukais. Žinoma, užsienio prekybos balsansas vis tiek bus neigiamas, nes saloje beveik niekas neauga (čia išauginamas pupos dydžio bulves lietuviai šertų kiaulėms, o lenkai paprasčiausiai išspardytų), tačiau „Snickers“, „Nike“ prekės ženklams teks pakonkuruoti su lipdukais nužymėtais islandiškais saldumynais ar drabužiais.
Bet Islandija, priešingai nei Lietuva, yra sala. Galbūt todėl tenykščiai gyventojai, įskaitant ir politikus, užuot gąsdinę vieni kitus – drąsina. Štai nufilmuotas mitinge dainuojantis bene populiariausias Islandijos dainininkas (kažkada pirmasis išdrįsęs parodyti dydįjį pirštą viešai) – žodžiai daugmaž tokie: „Mes didelė šeima, būna, kad viskas klojasi gerai, tačiau ir sunkumus išgyvensime kartu“.
Panašiais žodžiais per TV į savo tautiečius yra kreipusis ir Londone gyvenanti Bjork. O viena ortopedinių priemonių gamintoja -- Össur, gaminanti vien eksporto rinkai, todėl nepaveikta vietinės krizės, išmokėjo visiems savo darbuotojams po 100.000 kronų (dabartiniu kursu būtų ~2.000 LTL) solidarumo premijas. Kad pakeltų ūpą.
Visi šie islandiški žodžiai, poelgiai ir žybsinčios lemputės kalba apie tą patį. Globaliai tariant -- apie tą pačią krizę.
Tik žodžiai ir veiksmai truputėlį skiriasi nuo to, kas kalbama ir daroma Lietuvoje. Nenuostabu. Juk Islandija yra kitokia. Ten gi tikras bankrotas, o pas mus dar tik užuomazgos.
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +1, balsavo 1 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 1,062 (taip pat galite skaityti per RSS)
Šaunuoliai tie islandai! Jie tiesiog blaiviai mąsto : buvo potvynis, na o dabar – atoslūgis. O po to vėl bus potvynis. Su visu gyvenimu taip.
O lietuviai gyvena emocijomis, bet ne protu. Taigi mums visad bus blogai, net tada kai gerai.
Šlovė protui ir ramiai išminčiai. Nes rėkdamas ir keikdamas situacijos nepakeisi.
[Atsakyti]
Malonu skaityti šį straipsnį. Net keista, kad mano mintys būnant čia, Lietuvoje, tokios
pačios. Tas gazdinimas jau seniai nusibodo.
Galvoju, kad mūsų valdžia netobulėja, o
eiliniai žmonės neturintys milijonų visai
netiki jų kalbomis ir gyvena toliau. Bet
dauguma turtuolių, tuo pačiu ir seimūnai,
bankininkai ir kt, būtinai turi pasinaudoti šia
situacija ir pagerinti savo gyvenimą mūsų sąskaita.
[Atsakyti]
pries save labai kritikuodami, prisiminkime viena esmini lietuviu ir vakarieciu skirtuma. vakaru pasaulyje ekonomines krizes reguliariai kartojasi jau daug desimtmeciu. zmones, vyriausybes ir firmos prie to priprate, is vyresniuju apie tai naturaliai suzino jaunesnieji ir t.t. todel jie esant ekonomikos pagyvejimui pasitaupo, o esant suletejimui – pralaukia lengviau, nei atrodytu. o musu lietuvele, kaip ir daugelis kitu sovietinio rojaus saliu, pripratino zmones gyventi vidutiniskai stabiliai. todel ekonomikos kilimas atrode amzinas, o krize – it pasaulio pabaiga. panasiai elgtusi vaikas, zaidziantis vandenyno pakranteje ir isgasdintas potvynio bangos, nunesusios i jura jo kastuveli ir nuplovusios smelio pili. taigi, nestatykime piliu per arti pakrantes, nepalikime ten zaislu, ir zinokime, kad potvynius reguliariai keicia atoslugiai. ir bus gerai.
[Atsakyti]
Super irasas, tik prisideciau prie “nulis” komentaro ir dar pridurciau, kad po truputi viso to mokomes
ismirs “dinozaurai”, uzaugs nauja karta, jei karo nebus – viskas bus gerai 
[Atsakyti]
Kalbos apie krize yra gerai:
– darbuotojai nebepraso didesniu atlyginimu ar geresniu salygu, o stengiasi, dirba, kad tik issaugotu savo darbo vieta;
– konkurentai nebelenda i mano rinkas, nes as garsiai verkiu, kaip cia blogai;
– baimes akys dideles, alkanas zmogus veiklesnis…
…rasau pusiau juokais, bet tai yra gera mokykla, kurios mums visiems reikia arba reikejo
[Atsakyti]
nu jo, pas mus niuansai….
labai geras straipsnis, noriu i bankrutavusia Islandija.
[Atsakyti]
[...] http://www.commonsense.lt/?p=205 [...]
Deja, Lietuvoje kitaip. Seimunai kriuokia kad jems reikia didinti atlygi, greta ju ir signatarai – visi neturi sazines tik savo interesai. Visi nieksai kitu atzvilgiu. Svarbu buti virsuneje.O tos jokeris Valinskas- jumoras. Ir visas seimas jumoras. Zaidynes ir tiek.
Labai apmaudu, kad tai yra Lietuvoje. Tik prezidentas yra neveiklus, nieko negalintis. Tai kam toks prezidentas- aimanojantis.
Dar karta apmaudu.
[Atsakyti]
Saunus straipnis, daugiau tokiu.
[Atsakyti]
lietuvoje yra beda tame, krize tapo kaip reklama, namanau, kad yra taip jau baisiai blogai, nei skelbia. aisku jauciasi ekonomikos letejimas. mes lietuviai esame galbut siek tiek depresuoantys ir linke perdeti. kas moka tuom pasinaudoti, dar ir sugeba neblogai uzsidirbti. juo labiau ir vyriausybe niekuom neprisideda tuom, kad padetu tautai nusiraminti, o tik dar prideda, kad viskas yra labai blogai ir reikia panikuoti ir bijoti visko. tai pradeda gasdinti zmones. jie bijo leisti pinigus, iskart leteja vartojimas. pirmieji nukencia maziausieji ir lengviausiai pazeidziami, pagalvokim, kiek valstybe prie to dar prisideda siai dienai. dirbu imoneje, kurioje yra daug darbuotoju, ir labai gerai jauciasi darbo apimciu sumazejimas. kadangi augant ekonomikai buvo priimta daug darbuotoju, o dabar ju mazeja. bendram pasitarime buvo nutarta, kad esant reikalui bus galima mazinti valandu norma, tokiu budu neaitleidziant dideles dalies darbuotoju. na, manau, kad dar yra kur vertinami darbuotojai ir jie rupi siek tiek daugiau, nei kaip produkta kuriantys daiktai.
manau, kad jei ir toliau musu valdzia taip smagiai kels mokescius ir nedarys jokiu pastebimu veiksmu, kurie pasijus paprastiems dirbantiems zmonems, matant, tai jog situacija nepageres taip greit, kaip vakaruose, vien del to kad elektrine vis tiek teks uzdaryti, o tuom jau kas dar isgyvens manau, verslininkai puikiai pasinaudos. tai teks eiti i gatves ir parodyti, kad nera tie paprasti zmogeliai tokie kvaili, kad nieko nesuprastu.
dar noriu prideti, puikus rasinys apie situacija, presinga lietuvos, ziurint i tai, jog krizes dar pas mus nera, o panika jau tokia, kad net nebezinai kuom tiketi.
[Atsakyti]
Tačiau vaizdas, kurį šian pamačiau Akropolyje, nė kiek nepriminė tamsaus tunelio.
[Atsakyti]
Stai kas yra nepriklausoma spauda, grazus straipsnis. Jei visa spauda Lietuvoje tokia butu… arba isivaizduokite TV zinias kuriuos visada prasideda geromis naujienomis, lietuvos pilieciu pasiekimais ir panasiai… manau, zmones ne tokie prislegti butu.
[Atsakyti]
Kazkada vienas zurnalistas yra pasakes – kuo blogiau, tuo geriau. Juk zmones geru ziniu neperka… Todel galime drasiai teigti, kad ziniasklaida aiskiai prisidejo prie sios krizes pagilinimo. Fizikoje yra zinomas toks reiskinys kaip REZONANSAS. Ka daro ziniasklaida – rezonuoja blogas zinias. Tokiu budu galima taip issiubuoti valti, kad ji apsivers.
[Atsakyti]
aciu uz gera straipsni. manyciau tiems lietuviams, kurie yra atsikrate sovietinio mastymo ir yra mate kazkiek pasaulio sis straipsnis nieko naujo nepasake apart Islandijos esamos bukles apibudinimo. saunu, zinoti yra gerai. tikekimes, kad geras pavyzdys – uzkreciamas
mazumele pykcio sukele pono Evaldo mintys. ypac teiginys, kad alkanas geriau dirba. Evaldai, gal pabandyk tai pajausti? budamas alkanas pamegink kanors rimto dirbti ir stebek kur keliauja tavo mintys. manau, pats atsisakysi savo parasyto teiginio. galbut Evaldas turejo ka kita omenyje, taciau tokiu atveju reikejo zodi alkani isprausti i kabutes. siutina mane tokie pasisakymai. atsakydamas galiu pridurti, kad taip pat sakoma, jog sotus alkano nesupranta. matyt sotus Evaldas yra. o ir pasakymas, kad krizes akivaizdoje darbuotojai nebezyzia del mazu atlyginimu. hmmm, sakyciau ponas mazai moka, o jei negali daugiau, vadinasi blogai tvarkosi savo ukyje. kaip ir daugelis tu paciu darbdaviu, kurie skundziasi.
aciu uz demesi.
[Atsakyti]
…komentuot/nekomentuot, kadangi buvo pamines mano vardas – atrasysiu.
Visa mano teksta galima ideti i viengubas, dvigubas ar belenkokias kabutes. As pateikiau ne savo asmenine praktika, bet argumentus “uz piktas kalbas apie krize” kam tai naudinga (kas gali buti suinteresuotas tokiomis kalbomis ir del ko). Tik tiek.
Vieni sias bangas kelia del bandos jausmo, kiti samoningai.
O jeigu jau visai i sona…darbuotojo alga turi buti tokia, kokia verte pavyksta jam sukurti. Jeigu stabdys imone, keisk imone…
Siaip ar taip pries gerus metus taip nebuvo buvo. Darbo rinka buvo gerokai iskreipta, ypac tam tikriuose segmentuose. Dabar viskas grizo i savo vezias.
p.s. o del alkio cia taip tautosaka sako, nieko nenorejau iskaudinti
[Atsakyti]
Evaldai, manau, kad neįskaudinai
Jonui atsakysiu, kad darbdaviai pastaruosius porą metų vis gūžčiodavo pečiais, kai ką tik studijas baigęs studentas, atėjęs į pokalbį dėl darbo, nerausdamas prašydavo 4k per mėn. Na ir dar automobilio, žinoma. O tu, darbdavy, mąstyk, kaip iš mano darbo gauti vertę, kurk sistemas, aš tuo tarpu dairysiuos pelningesnių darbo pasiūlymų.
Todėl Evaldo ironiją suvartojau su šypsena ir tam tikru palengvėjimu. O lengviau yra dėl to, kad nūdien “sistemos kūrimu” tampa suinteresuotas ne tik darbdavys, bet ir samdomas asmuo. (Žinoma, jei jis nori tą vadinamąją krizę išgyventi neapsilankęs darbo biržoje.) Būtent tai džiugina darbdavius, bet tuo pačiu neturėtų kelti rūpesčių tiems samdomiems asmenims, kurie orientuoti ne į darbo laiko pabaigą, bet į rezultatą (ir visus su tuo susijusius pokyčius, kuriems darbdaviai nūdien yra atviri kaip niekad)
[Atsakyti]
Skaitau komentatorius: “darbdaviai … Seimas … liaudis . pas mus kitokie
“. Deja, esminis mūsų (LT) nuo jų (IS) skirtumas – energetiniai ištekliai .. Jei mūsų būstų, “skylių betone” – kelių kv.m vienai galvai – apšildymas žiemą kainuotų 70 Lt, o ne 500 Lt – tai ir mes galėtume sau kur kas daugiau ką leisti …
Kaip kažkas gerai yra pasakęs: “kultūra yra pelėsis ant naftos vamzdžio”.
[Atsakyti]
kaip sakoma turtuoliams krize, p mums p..e
[Atsakyti]
Pagrindinis mūsų skirtumas nuo islandų: mes negerbiam savo Valstybės, keikiam seimą, plūstam vykdomąsias institucijas, be jokios nuovokos sapaliojam apie prezidento galimybes ir pan., o islandai šito nedaro.
[Atsakyti]
Skaitau, kad vejinis straipsnis…Is vienos puses parodo bankrutuojancia Islandija, o is kitos puses, bedarbio pasalpas, kuriu lygis prilygtu musu vidutiniam ir siek tiek aukstesniam sluoksniui, bei daug shustru Turegu ir CRV, tuo tarpu pas mus nebent Shkodos autobuso padangos ar pasene troleibusai padarytu ispudy salos gyventojams. Taigi kaip yra lyginama pasiturinti ir bankrutuojanti Islandija ir pseudo krize issigalvojusi Lietuva, kur biudzeto isiskolinimai jau pasieke 0.5 milijardo litu, ir nieko nedarant (ignoruojant) dar nenumaldomai didetu. Ka reishkia tas biudzeto isiskolinimas, ogi tai kad bedarbiai ne tik kad negaus pasalpu uz kurias sumoketu paskolas, viska ir liktu dar ant sporto klubo, o negaus nieko, arba veluose kelis menesius, taipogi algos veluos policijai/medikams/mokytojams ir pan. is biudzeto islaikomais.
Na ir dabar autorius parase straipsny beskrisdamas, o koki jis parasytu straipsni belaukdamas greitosios, kuri del streiku ir nemoketu atlyginimu nevaziuotu ? zinoma to nelinkiu, bet linkiu pamastyti ne tik apie nike, snickers, turegus ir crv.
Pamastymai apie geriausias atostogas islandu gyvenime tai skamba labai jau delitantiskai, tas pats kas pasakyti, kad lietuviai kurie eile metu vazinedavo i Egiptus, Tuinisus, Turkijas, Graikijas ir Italijas, dabar geriausias atostogas patirs Chiobishky kaimo turizmo sodyboje, na gal kas nors ir patirs, bet is tikro tai vejai.
[Atsakyti]
Rakim, esate teisus. Visada galimi du požiūriai – optimistinis ir pesimistinias. Stiklinė bus arba pusiau pilna, arba pusiau tuščia. Aš kol kas renkuosi pirmąjį variantą.
[Atsakyti]
Viesiems apie ekonomika sprendziantiems is lempuciu kiekio ir grozio, bei variacijomis stiklines tema ( gal stikliuko ) ? Siulau pasiskaityti lryte straipsni pavadinimu “Ekonomikos krizė skandina Islandiją “.
Touregai ir CRV…bet deja i skola.
Net sunku isivaizduoti kas detusi LT, jei pilieciams smusiems paskolas jos isaugtu dvigubai, o palukanu normos butu apie 20 %, net nenoriu pletoti sios temos…bet Islandijoj gi viskas gerai
[Atsakyti]
kaip suprantu sitas blogas nebuvo apie ekonomika. apie lrytas geriau nesiplesiu, turiu atskira nuomone… straipsnio pavadinimas galetu skambeti “lrytas ir vel surado ka paskandint”
siaip tai viskas apie bites…, optimizmas negali buti teisingas arba klaidingas. jis tiesiog yra arba jo nera – pesimizmas.
bedu nutinka ne tik kriziu metu
p.s. daznai seku spauda, bet nerandu rodiklio – “Žmonių ties skurdo ribo pokyčio”…
[Atsakyti]
Labai šiltas straipsnis.
Komplimentai.
[Atsakyti]
Įkišiu ir aš savo trigrašį. Nesu piktas žmogus, bet kartais negaliu sasilaikyti
Jei kur nors nukrypsiu į pesimizmą, tai stabdykit
Visų pirma autorius nepaminėjo kai kurių įdomių faktų: pvz kad jau buvo nepatenkintųjų susirėmimų su policija, kurių metu nukentėjo žmonės. Taigi ne visi ten tokie goodie goodie. Dar apklausų duomenimis maždaug PUSĖ darbingo amžiaus piliečių artimiausiu metu norėtų palikti savo šalį. Pagrindinė priežastis – nėra darbo / nemato perspektyvų. Šaltinis http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=newsarchive&sid=aW0cQGKwkacY
Taip pat neteisingas yra teiginys, kad lietuviai tiesiog meta darbuotojus į gatvę užėjus sunkumams. Pvz Narbutas sumažino darbo savaitę iki 4 dienų. Įmonės stengiasi suktis kaip išgali.
Tai, kad Islandijoje viskas gražu praėjus 2 mėnesiams nuo bankroto, dar nereiškia, kad viskas taip ir liks praėjus 2 metams. Pvz minėtas džipas suges, o naujam bankas kredito neduoda. Ir islandas krapštys galvą ką daryti.
Toliau nuolatiniai lyginimai su Lietuva, pastarosios nenaudai. Pažiūrėkim ką darom mes ir ką daro jie.
Lietuva. Na pripažįstam kad esame vienoje vietoje, todėl susiveržiam diržus ir pradedam taupyti. Dabar bus šiek tiek blogiau, tačiau ateityje situacija susitvarkys ir tuos diržus atleisim.
Islandija. Na jau bankrutavom, nebeturim pinigų. Tai faktas, todėl verksmais nieko nepakeisi. Taigi pasiskolinam iš TVF. Tų paskolų niekas net nesiruošia gražinti – jos paprasčiausiai yra nurašomos tokiais atvejais. Realiai jokio krizinio plano nėra, išskyrus ir toliau gyventi taip kaip gyvenom. Ir tikėtis, kad užsienis už tai sumokės.
Jei ir yra kažkur Lietuvos problema, tai nebent kad jos žmonės per daug atsakingai į viską žiūri.
[Atsakyti]