“Norfai” kažkas atsitiko

norfa

Ta diena išaušo praėjusį šeštadienį. To laukiau maždaug dešimt mėnesių.

Tuomet, kai atsidarė mūsų “Norfa”, pirmosiomis dienomis visi kaimynai vaikščiodavome po naująją parduotuvę ir džiaugėmės, kad ir mes štai turime savo parduotuvę. Mumis, nuolatiniais pirkėjais, džiaugėsi ir “Norfa” – savo atidarymo proga dovanų gavome “Norfos” nuolaidų kortelę. Gavau ir aš, tačiau iškart atidaviau žmonai (logiška). Žodžiu, likau be nuolaidų kortelės.

Ir tuomet prasidėjo savotiškas žaidimas su “Norfos” pardavėjomis ir laiku. Žaidžiau aš vienas ir pagal savo susigalvotas taisykles. Tiksliau vieną – tariau įsigysiąs tą nuolaidų kortelę, kai tik man ją pasiūlys.

Toje parduotuvėje apsilankau 2-3 kartus per savaitę. Vasarą – dar dažniau, nes turime labai gerą mėsininką, mokantį užmarinuoti gardžius šašlykus ir įspūdingus šonkauliukus, dėl kurių, girdėjau, žmonės net iš kito miesto krašto atvažiuoja į mūsų “Norfą”. Taigi preliminariais paskaičiavimais, parduotuvės kasose asmeniškai atsiskaitinėjau maždaug 50 kartų – kiekvieną kartą (įtariu, pagal griežtai nustatytas klientų aptarnavimo procedūras) bet kuri kasininkė manęs paklausdavo, ar turiu nuolaidų kortelę. Kiekvieną kartą prisipažindavau, kad ne, neturiu.

Kadangi procedūros yra griežtos ir jų privalu laikytis, tai klausimo apie nuolaidų kortelės turėjimą sulaukdavau net ir tais atvejais, kai kasininkės-pardavėjos identifikuodavo mane esant nuolatinį jų parduotuvės pirkėją, jau pažįstamą iš veido. Atsakymas tas pats – ne, neturiu (išskyrus atvejus, kai parduotuvėje lankydavausi su žmona).

Ir štai šį šeštadienį prie kasos įvyko stebuklas. Kai n-tąjį kartą į pardavėjos klausimą atsakiau, kad nuolaidų kortelės neturiu, ji… PAKLAUSĖ, AR AŠ NENORĖČIAU JOS ĮSIGYTI.

Žinoma, įsigijau (10 Lt), juk nuolatiniam klientui pravers, vis kapeiką sutaupysiu šiais sunkiais laikais. Tačiau manęs neapleidžia abejonės apie šio šeštadieninio stebuklo priežastį: ar čia “Norfa” patobulino klientų aptarnavimo procedūrą, ar čia pardavėja-kasininkė iniciatyvą parodė?!

komentarų yra lygiai 5

  1. Vadimas

    Išties šaunus eksperimentas ir sveikintina inciatyva iš Norfos pusės, nesvarbu ar tai buvo procedūros, ar žmogiškasis faktorius. 😉

  2. Panašų anekdotą kadais pasakodavo A. Raikinas, kad štai, prieina kiemsargis prie šiukšlių dėžės ir skundžiasi, -“Ech, ir kas per liaudis šiais laikais. Tris valandas stovėjau ir žiūrėjau, ar kas sugebės pakelt aną šiukšlę ir įmest ją šiukšliadėžėn. Niekas nepriėjo.” XD

  3. Žydrūnas

    kvailas ekspermentas durnelio reta nori isigyti kortele ir nepraso ha ha ha o kasininkes juk neprivalo kiekvienam jos siulyt

  4. antique

    as irgi noreciau pastebeti, kad pilnai uztenka to pirmo klausimo. nes jei noreciau isigyti ta kortele – tai taip ir paklausciau – kur ja gauti (beje kazkada taip ir padariau). o jei tokio noro nera – tai tie klausinejimai is pardaveju puses pakankamai uzknisa.

  5. antique, žiūrint, koks yra parduotuvės tikslas. Jei tikslas – parduoti kuo daugiau nuolaidų kortelių ir turėti kuo daugiau “lojalių” klientų, tuomet antrasis klausimas nepamaišys.
    O jei darbdavys pažadėtų kasininkei po 1 Lt už parduotą nuolaidų kortelę, tai įtariu, kad jų greitai pritrūktų: kasinininke ne tik pasiūlytų įsigyti, bet ir atsisakymo atveju nepatingėtų atkreipti dėmesį, kad šiandien su nuolaidų kortele pirkėjas jau būtų sutaupęs, tarkime, 3 litus.
    Tačiau jei tikslas – turėti nuolaidų korteles, “nes ir kitos parduotuvės turi” (o be to klientai ir taip lojalūs be jokių kortelių), tuomet suprantama, kodėl prie kasos apsiribojama pirmu klausimu.

  6. […] ir man nereikia nemokamų dalykų. Norėsiu – nusipirksiu. Dar vieną kilogramą šašlykų “Norfoje“, ar dar vieną knygą. Kažkada rašiau apie poreikį abonementinei sutarčiai dėl […]

  7. […] Ir be išeitinių. Liūdna. Kadangi esu nuolatinis “Norfos” klientas, turiu netgi nuolaidos kortelę, išgyvenau mūsų mėsininko atleidimą šią vasarą. Nors jis buvo atleistas ir, matyt, be […]

  8. […] Pardavėjų varžymasis atskleidė, kad čempionato metu pardavėjų krepšelis (pardavimai) padidėjo 45 proc. palyginti su paprastomis dienomis. Toks štai kasoje dirbančių žmonių (talentų?) potencialas. O gal tai procedūrų vykdymo potencialas? Prieš porą metų apie jį užsiminiau pateikdamas “Norfos” pavyzdį. […]

  9. […] Sumažėjus pirkėjų, buvo atleista pardavėjų ir salės darbuotojų. Logiška. Salės darbuotojų kaita tokia didelė, kad niekas nebraukia ašarų dėl vienos-kitos blondinės ilgais nagais, per pusmetį nesugebančios išmokti sveikintis ir pasiūlyti įsigyti nuolaidų kortelę. […]

Jūsų komentaras