Kaltas “Pačiolis”, arba sąnaudų mažinimo mitai

Alfa.lt perskaičiau vieną interviu – jame neišgirdau nieko naujo ir būtent apie tai norėčiau parašyti.

Šiai temai – sąnaudų apskaitai – su broliu esame paskyrę kelis pokalbių vakarus prie alaus arbatos ir visi jie baigdavosi noru nukryžiuoti pabarti “Pačiolio” žmones už tas pasekmes, kurias Lietuvos ekonomikai sukėlė šios įmonės ilgus veiklos metus propaguojama sąnaudų apskaitos ideologija. Žinoma, ne jie tą sugalvojo, “taip yra visame pasaulyje”. Tiesą sakant, asmeniškai nepažįstu nė vieno žmogaus iš “Pačiolio” ir neturiu jokių nusistatymų prieš konkrečius asmenis, tiesiog sveiku protu analizuojant visą tą jų propaguojamą “vadybą” užverda kraujas. O kai jis užverda, norisi imtis veiksmo, kuris duotų greitą rezultatą. O kadangi “Pačiolio” filosofija kerojosi ir bujojo Lietuvoje ilgus metus ir mes su broliu prie alaus arbatos nesugalvodavome, kaip tą bjaurastį staigiai išnaikinti, tai iš to silpnumo ir kildavo mintys apie susidorojimą pabarimą.

Tikiuosi, suprantate, kad juokauju – ir atsiprašau “Pačiolio” žmonių už gal ne visai vykusį mano nusistatymo jų idėjų atžvilgiu pademonstravimą. Tiesiog labai norėčiau padiskutuoti su “Pačiolio” kaštų apskaitos dėstytojais, auditoriais (internete, TV eteryje, nevermind) – turėtume daug minčių commonsense.lt įrašams. Beje, nesu “Pačiolio” anei konkurentas, anei likęs nelaimingas klientas, anei ex-verslo partneris – mano nusistatymas grynai ideologinis, neturiu jokio komercinio intereso.

Po tokios subjektyvios įžangos dar turėčiau patikslinti, kodėl “Pačiolį” kaltinu prisidėjus prie Lietuvos ekonomikos smukimo/nepakankamo augimo. Todėl, kad įmonės (o visos buhalterės, beveik visi finansų direktoriai ir dauguma vadovų yra mokinęsi “Pačiolio” kursuose) labai gerai išmoko savo veikloje daugiau naudoti ne akseleratorių, o stabdžius.

Manau, kad prie “Pačiolio” temos šiame tinklaraštyje grįšiu dar daug daug kartų, vadinasi, galėsiu konkrečiais pavyzdžiais pagrįsti savo prielaidas ir kaltinimus.

O dabar truputėli palukštensiu minėtą straipsnį alfa.lt (primigtynai kviečiu paskaityti).

(…) vien tik uždirbti dideles pajamas ir nėra galutinis įmonės veiklos tikslas. Tikslas yra uždirbti pelną, o jis priklauso ne tik nuo uždirbtų pajamų dydžio, bet ir nuo padarytų įmonės veikloje kaštų. Iš esmės sumažinus kaštus, net ir kritus pardavimo apimčiai, galima ir toliau veikti pelningai. 

Sutinku 100 %.  Važiuojam toliau.

Žymus kaštų sutaupymas pasiekiamas todėl, kad įdiegus vadybos ir kaštų apskaitos sistemą, vadovui nebereikia gainioti darbuotojų, nuolatos kontroliuojant, kaip kuris dirba. 

Pasak interviu pašnekovų, didžiausias sąnaudas pripučia blogi darbuotojai. O aš galvojau, kad didžiausios problemos pelningumui kyla dėl:

  • pernelyg didelio atsargų (prekių) kiekio (didesnės sandėliavimo sąnaudos, daugiau nuvertėjusių/nebegaliojančių prekių, pinigų užšaldymas ir dėl to negalėjimas įsigyti paklausių prekių)
  • paklausių prekių trūkumo (= prarasti pardavimai/negautos pajamos)
  • nepaklausių prekių gaminimo “į sandėlį” (pinigų užšaldymas ir dėl to negalėjimas įsigyti žaliavų)
  • didelių pusfabrikačių sankaupų
  • didelio broko lygio
  • daugybės “mudų” (vertės nekuriančios veiklos)
  • nesugebėjimo laiku užbaigti projektų neviršijant biudžeto
  • kt., nelygu kokiu verslu užsiima bendrovė

Žinoma, visa tai “Pačiolio” apskaitos lentelėje arba neapskaitoma, arba įrašyta kitose – ne sąnaudų – eilutėse. O kadangi mes pelną didiname tik mažindami sąnaudas, taigi į kitas eilutes nelįsime…

(…) Kiekvienas darbuotojas pradeda dirbti kontroliuodamas ir vertindamas kitų, su jo darbu susijusių, darbuotojų veiklą.(…) Įvedus tokią tvarką visi darbuotojai dirbdami kartu kontroliuoja ir bendrą įmonės kaštų lygį.

Kuo daugiau sutaupysime, tuo daugiau uždirbsime… Todėl taupykime visur, nes tik tokiu būdu ir uždirbsime bendrai… Tai verslo šventos karvės, kurias sėkmingai puoselėja sąnaudų apskaitos šalininkai. Jie galvoja, kad pavykus pasiekti pagerėjimą vienoje sistemos dalelėje, tuo pačiu mes pasiekėme pagerėjimo ir visoje sistemoje. Todėl jeigu priknaipysim daug tokių pagerėjimų, tai mūsų organizacija bus pasiekusi ženklų pagerėjimą. Man atrodo, kad commonsense.lt skaitytojai jau supranta, kad ši prielaida yra ydinga ir prieštarauja sveikam protui.

(…) norint įgyvendinti vadybos ir kaštų sistemą būtina geros kokybės informacija apie ne tik visos įmonės veiklą ir jos rezultatus, bet ir apie kiekvieno padalinio bei jo darbuotojo rezultatus.

Šioje vietoje truputėlį išsiplėsiu. Pateiksiu pavyzdį. Statybos bendrovė betonuoja namą – iš pradžių suvirina armatūrą, vėliau sumontuoja klojinius (susuka tokiais spec. varžtais) ir į juos supila betoną. Tai padariusi brigada po poros dienų klojinius išmontuoja ir pradeda montuoti perdangą, ir taip toliau, kol subetonuoja visą namą. Kadangi su apyvartinėmis lėšomis visiems yra striuka, tai su užsakovu susitarta (visa laimė), kad atsiskaityta bus po kiekvieno subetonuoto aukšto. Taigi statybų bendrovė sąskaitą gali išrašyti tik tuomet, kai subetonuos visą aukštą. O už vėlavimą numatytos baudos.

Ir štai bebaigiant montuoti klojinius II aukšte paaiškėja, kad trūksta lygiai 4 spec. varžtų tam, kad konstrukcija būtų parengta betonavimui. Visi tie tūkstančiai varžtų buvo sunaudoti, o štai 4 pritrūko. Ką daryti?

Darbų vykdytojas, puikiai suprasdamas, kaip svarbu laiku baigti darbą (išrašyti sąskaitą ir turėti apyvartinių atlyginimams išmokėti, technikai nuomotis ir t.t.), ieško sprendimo, kur gauti tuos nelemtus 4 varžtus. Kadangi tie varžtai yra specifiniai, vienintelis tiekėjas yra Kaune. Nepavykus greitai suorganizuoti transporto iš Kauno, darbų vykdytojas pasiunčia tuo metu į statybos aikštelėje buvusį kamazą į Kauną parvežti 4 varžtų. Kamazas po 3 valandų grįžta, vėlai vakare sumontuojami likę klojiniai. Išrašoma sąskaita. Baudų išvengta.

Ir štai po kelių savaičių šią situaciją analizuoja “Pačiolio” auditoriai. Jiems kyla klausimai, kur po galais švaistomos statybų bendrovės lėšos! Įvertinus kamazo kelionę (tarkime, 200 Lt), vieno iš tų 4 varžtų kaina yra nebe 10 Lt, o  10+(200/4)=60 Lt !!!  Kitaip tariant, vienas varžtas pabrango 600 proc., o tokias išlaidas gali leisti tik prastas darbų vykdytojas, kuris visiškai nieko nesupranta apie taupymą ir taupymo tiesioginį ryšį su pelnu…

(…) norint sėkmingai įveikti krizinę situaciją būtinos visų įmonės darbuotojų pastangos, nes išlaidos daromos kiekvienoje darbo vietoje. 

Taigi toks pačioliškas knaipinėjimas turėtų apimti visą organizaciją. Nes tokių 600 proc. neefektyvių išlaidų gal būti daugiau. Pavyzdžiui, kodėl buvo perkami tik 4 varžtai, kai perkant 500 būtų pritaikyta 10 proc. nuolaida. Arba kodėl kamazas prastovi pusdienį be darbo ir vairuotojas tą pusdienį skaito ant vairo pasidėjęs laikraščius. Juk atlyginimą jam mokame – neefektyvu.

Tai, kad betonavimo metu visi veiksmai yra subordinuoti į siauriausią grandį – betono išpylimą, to pačioliškose lentelėse nesimato. Neužbetonuosi greičiau, nei betonas išbėgs per piltuvą. O jei bus nepasiruošta pilti – kranininkas bus nusileidęs į žemę papietauti, nebus sumontuoti klojiniai arba tiesiog pritrūks pusės kubo betono – įmonė liks be pajamų. Tai žinodamas darbų vykdytojas sieks ne taupyti, o laiduoti kuo didesnį pralaidumą. Todėl laikys kamazą “ant šucherio”, užsakys geriau kubu daugiau betono (kad tik jo pabaigoje nepritruktų) ir užsakys į kraną “Čili picą”, nors tai sąnaudų prasme yra pasaulio pabaiga.

komentarų yra lygiai 18

  1. Na, pala… paimsiu tavo paties pavyzdžius:

    Didelis broko lygis – kur tokį susekti? Didelės gamybos išlaidos

    Didelės atsargos/prekių užšaldymas – didelės saugojimo išlaidos

    Pagaliau, betono pavyzdys – tai koks teisingas sprendimas? na, užsisakyti 1200 varžtų iš pat pradžių. Tada nebūtų nei vairuotojo, nei prarastos nuolaidos. Pačiolis yra teisus, kad išlaidos atsiranda kiekvienoje darbo vietoje, ir kad visi turi stengtis efektyviau dirbtis. Neteisūs tik tie, kurie Pačiolio išspjaunamus duomenis interpretuoja neteisingai. Bet čia jau ne programos problema, čia žmonių, kurie su ja dirba.
    Ir galiausiai, sakykim, kad darbų vykdytojas kiekvienam projekte apsiskaičiuoja 4 varžtais, ir tai visad baigiasi sunkvežimiu. Kas nors drįs pasakyti, kad tai ne problema? Galbūt toje situacijoje sunkvežimis yra teisingas sprendimas, bet teisingiausias – tos situacijos iš principo neturi būti.

  2. Aurimai, sakai, kad “visi turi stengtis efektyviau dirbti”. Klausimas – net ir tuo atveju, jei Tavo efektyvumas neatneša didesnio pelno?

  3. Labai norėčiau pasakyti “efektyvumas by definition atneša daugiau pelno”, bet tikrai kas nors sugalvos pavyzdį, kad taip nebūtų. Nors.. gal ir nesugalvos… jei efektyvumas bus teisingai apibrėžtas. Kad jau sukamės apie statybų pavyzdį – turint situaciją “trūksta 4 varžtų” efektyvumas = kaip išsisukti gaunant didžiausią “ROI”. Šiuo atveju aš mąstau ne kaip pigiau varžtus nupirkti, bet kaip pigiau išsisukti iš situacijos. Taip Pačiolio programa rodys, kad varžtai buvo pirkti neefektyviai, ir ji bus visiškai teisi, nes jie nebuvo pirkti efektyviai, ir kitą kartą aš pirksiu taip, kad nebūtų tokios problemos. Bet tai nereiškia, kad aš visada turiu juos pirkti efektyviai..

    Grįžtant prie principo – taip, dažnoj Lietuvos (ir ne tik) įmonėj labai daug, kaip Jūs vadinat, mud’o. Būtent efektyvumas jį ir mažina. Ir taip, jei aš žiūrėsiu tik į savo užduotį, ir ją optimizuosiu taip, kad pažeisiu kitų funkcijas, pelno čia nebus. Bet dėl to nereikia kaltinti Pačiolio, nes jis sako “daryk efektyviau”, o ne “daryk efektyviau nežiūrėdamas kaip tai paveikia kitus”. Čia galima tik trumparegius žmones kaltinti, kurie nesugeba suvokti, kad įmonėje viskas labai susiję..

  4. Aurimai, būtent dėl to, kad kaip pats sakai, “įmonėje viskas labai susiję”, būtent dėl to ir klaidinga efektyvumą matuoti vietiniuose optimumuose (varžtai yra vietinis optimumas, toks pat kaip ir kamazas) nekreipiant dėmesio į galutinį rezultatą.
    Aurimai, ką parodys Pačiolio programa, jei varžtus mes nupirksime už tikrą kainą, tik po 3 dienų, nes tuo metu bus varžtų išpardavimas Kauno Senukų atidarymo proga? Pačiolis parodys labai gerą ROI, kai tuo pat įmonės vadovas jau kalbėsis su banku, kad duotų jam daugiau apyvartinių (nes sąskaitą (su pigesniais varžtais) mes išrašėme 3 d. vėliau, taigi ne tik negavome pinigų, bet ir sumokėjome baudas).

  5. Dar prie Aurimo komentaro: koks Pačiolio tikslas – ar kad varžtai būtų perkami efektyviai, ar kad įmonė dirbtų pelningai?

  6. Nu c’mon… Pačiolis yra buhalterinė programa. Ji _negali_ įvertinti tokių faktorių. Jokia buhalterinė programa negali. Taškas. baigta diskusija šituo klausimu :) Jei priimami tokie prendimai, kaip pirkti varžtus Senukuose, kaltas yra tik tas, kuris į ROI žiūri kaip į mesijaus skaičius. O kad ROI galėjo būti didesnis, jei varžtais iš karto būtų buvę pasirūpinta, irgi faktas. Aš nebuvau nei vienam Pačiolio seminare, nesu matęs jų softo ir etc. bet jei jie sako “kiekviena funkcija turi didinti savo efektyvumą” jie teisūs. Jei jie sako “pirk varžtus kai nuolaida” – jie kvaili. Aš jau kartojuos, bet vienintelę problemą, kurią aš čia matau – žmogus, o ne softas.

  7. Aurimui: aš ir nekalbu apie soft’ą. Pačiolis – tai dešimtmetį vykstantys seminarai, leidiniai, auditoriai, audito išvados šimtuose, gal net tūkstančiuose įmonių ir visa kita.

    Apie buhalterines programas tikrai neverta kalbėti, nes jos tikrai negali įvertinti faktorių. Bet interviu dalina ir seminaruose tiesas dėsto gyvi žmonės, o jie kažkodėl tų “faktorių” neįvertina.

  8. Mergaite

    neiskenciau, tai ikisiu savo trigrasi.

    Galvazmogupuosia sako, kad tikslas siekti pelno. siekti pelno keiciant, tobulinant procesus, realiai ivertinti kurioje proceso dalyje gali leisti taupyti, o kada to daryti nebegali, nes laiku nepasieksi tiklo. nes tikslas yra laiku padarytas darbas, laiku israsyta saskaita.
    kad idealiu procesu nebuna, todel juos nuolat reikia tobulinti. tobulinti ne del to, kad neturi ka veikti, o del to kad laiku pasiektum pageidaujamo resultato.

    Aurimas kaip ir pritaria, kad tikslas yra siekti pelno. bet panasu, kad tiki, kad galima sukurti idealiai veikiancia sistema, kur niekada nepritruks jokio varsto, joks darbuotojas kritiniu metu neiseis parukyti, pusiaukeleje nesibaigs benzinas, arba pvz. zmones niekada neserga ir pan.

    Jei zmones visada samoningai, apgalvotai, atliktu visiskai visus veiksmus, jei ivairus irenginiai niekada negestu, tuomet tikrai galetume sukurti tokia Aurimo pasakojama situacija.

    jei atvirai, man labiausiai patiko tas akseleratoriaus ir stabdzio principas.

    tiesiog saves paklauskit, kai norite nuvaziuoti i palanga konkreciai nustatytu laiku, tai ka dazniau spaudziate akseleratoriu ar stabti? tas pats ir versle. jei zinai ko konkreciai sieki ir kada tavo tikslas turi buti pasiektas, supranti, kad stabdzio spausti nera kada, o spaudziant akseleratoriu turi gerai dairytis i sonus, ivertinti kelio danga, atsakyti uz keleivius (darbuotojus) su kuriais varai i tiksla.
    ir jei visus veiksmus atliksi max efektyviai, tai turesi puiku rezultata, o jei bent kur “nusigrybausi” nustatytu laiku turesi pratesni rezultata nei tikejaisi ir planavai.

  9. Trys.. du..vienas. Aurimas sako, kad siekiamybė yra sukurti idealią sistemą, kas yra = tobulinti procesus. Aurimo ir galvos nuomonė šiuo klausimu yra absoliučiai vienoda, dėl ko jie nesutaria, tai dėl to, kaip reikia vertinti Pačiolį, kuris sako, kad reikia tobulinti visą sistemą tobulinant kiekvieną jos dalį. Galva yra įsitikinęs, kad Pačiolis liepia nežiūrėti į bendrą rezultatą, o Aurimas abejoja, ar tai nėra tiesiog kvailų žmonių interpretacija to, ką sako Pačiolis.

    Apie stabdžius ir akceleratorių čia niekas net nešneka. Niekam nekyla klausimas, ar pirkti 4 varžtus, jei jų reikia. Pakartosiu paskutinį kartą. Given a situation “reikia 4 varžtų” net Pačiolis pasakys – važiuok, pirk šiandien. From a general perspective – Pačiolis sakys “čia kažkas buvo blogai, darbuotojai turi minimaliai rūkyti, benzinas neturi pasibaigti pusiaukelėj, žmonės turi mažiau nedarbingumo lapelių imti”. Va čia yra tikrasis efektyvumas, to “mud” mažinimas, ir niekas man gyvenime neįrodys, kad Pačiolis neteisus sakydamas – mažink mud’ą. Nebent jie sako “optimizuok nekreipdamas dėmesio į tai, kokį poveikį tai turi kitoms funkcijoms”. (dėl ko iš principo mes ir ginčijamės..)

  10. Jeigu kompanija nori sumažinti (iš esmės) kaštus – reikia nutraukti veiklą, tai per pakankamai trumpą laiką kaštai taps lygūs nuliui.

    Tačiau diskusija čia daug gilesnė – apie kaštų apskaitos ir paskirstymo modelius. Tokiu atveju tenka pacituoti Dr. E.Goldratt’ą – “Kaštų apskaita yra pats didžiausias produktyvumo priešas”

  11. Aurimas labai tiksliai apibrėžė konfliktą ar dilemą, dėl ko mudu diskutuojame.

    Jei Pačiolis žiūrėtų į bendrą rezultatą, jie pamatytų, kad kai kurie optimizavimai turi didelę reikšmę pelnui, o kai kurie – jos neturi visiškai. To neįmanoma padaryti, jei matavimuose nenaudoji laiko kriterijaus (Pačioliui laikas neegzistuoja). Pagal tradicinę sąnaudų apskaitą, nėra jokio skirtumo, kada išrašyti sąskaitą – šiandien ar po mėnesio – juk varžtai, vinių ar betono kaina nuo to nepriklauso.

    O štai pralaidumo apskaitininkai žiūri ne tik, kiek bus uždirbta, bet ir per kokį laiką bus uždirbta. Jei uždirbome 10.000 Lt per dieną – tai yra daug, o jei 10.000 Lt per mėnesį – tai nedaug. Bet įdomiausia, kad sąnaudų apskaitoje tai yra visiškai vienoda sėkmė/nesėkmė.

    Iš sąnaudų apskaitos bujojimo atsirado ir įprotis tose pačiose statybose (jei jau apie jas kalbame) viską matuoti kubais ar kvadratiniais metrais. Tarkime, kubas skysto betono kainuoja 300 Lt. Dar tiek pat kainuoja metalo konstukcija, kuri užliejame tuo kubu. Taip pat reikia išsinuomoti (arba įsigyti) klojinius ir sumokėti darbininkams. Rezultate jau sustingęs gelžbetonio konstukcijos kubas užsakovui (įskaitant visas pridėtines išlaidas) atsieina ~2.000 Lt, o statybų bendrovė uždirba maždaug 150 Lt gryno pelno. Bet pelnas yra gaunamas tik tuo atveju, jei subetonuojama yra laiku arba anksčiau numatyto laiko.

    Vadinasi, mums labai svarbu atlikti darbus laiku, nes pavėlavę, mes galime likti be pelno visiškai. Todėl tokiu atveju skysto kubo kaina mums yra antraeilis dalykas palyginti su garantija, kad mes skysto kubo tikrai gausime, o kai jį atveš, mes turėsime kranininką (betonas kietėti pradeda jau po valandos).

    Taip kaip čia gaunasi: mes perkame kubus, parduodame irgi kubus, mokame atlyginimą už kubus – o mus užsakovas spaudžia skubėti. Čia juk turbūt jo problemos, kad jį spaudžia bankai ir jis nori kuo greičiau parduoti butus ar išnuomoti plotą parduotuvei…

    Kadangi statybose įprasta su darbininkais irgi atsiskaityti už kubus/kvadratus, spėkite – ar jie suinteresuoti projektus užbaigti laiku? Juk jei darbininkai neužpils paskutinio kubo, na jie tą dieną uždirbs po keliolika litų tą dieną mažiau. O kaip tas paskutinis kubas paveiks įmonės pelno eilutę?

    Beje, viena viena įmonė už kubą darbininkams moka po 150 Lt, o kita po 170 Lt. Kur eis darbininkas? Žinoma, kad į pastarąją, juk ten moka “daugiau”. O kad pastarojoje nėra krano ir betona reikia nešioti kibirais – tai čia jau niuansai. Ir vėliau sėdėdami prie butelio tie patys darbininkai giriasi, kad gavo už kubą daugiau. Ir viskas dėl to, kad savo apskaitoje jie kažkaip nematuoja laiko. Bet ko norėti, jei laiko nematuoja ir dauguma darbdavių.

  12. […] bičiulis šįryt (paskaitęs apie mano reakciją į auditorių interviu) per “Skype” įmetė tokią žinutę: Auditor’s one line report on Lehman […]

  13. giedrius

    nu uzsakyk tu 1200 varztu, o jei gu ju reikia tik 504???

    gausis kad nepaisant dideliu islaidu tiems varganiems 4 varztams 504 varztai kainavo pigiau nei 1200 varztu is kuriu 696 varztai bus ismesti i siukslyna

  14. Dzin

    Mano subjektyvia nuomone, Pačiolio specialistai daro tai, ką jie moka geriausiai – moko kaštų apskaitos. Lygiai taip kaip įmonėje buhalteris rūpinasi, kad būtų išvengta nereikalingų sąnaudų, nekreipdamas dėmesio į marketingo sprendimus.

    Jei įmonėje nebus gero buhalterio, ir geras marketingas gali būti bevaisis.

  15. Dzin: uzsiciklinimas “ant to”, ka moku geriausiai – yra viena is pagrindiniu problemu visuose versluose. “Mus taip moke”, “taip daro visi”, “mes jau 20 metu taip darome”, “mes esame soft’o kurejai, o ne konsultantai”, “mes mokame gaminti kineskopus”, etc.

  16. Vadovas

    Buhalterija ir realus gyvenimas jau seniai nesiriša. Kartais kai kuriuos darbus tenka atlikti nuostolingai firmai vien dėl to, kad kitą kartą tas pats užsakovas užsakys pelningą darbą, o ne pasirinks kitą firmą. Į jokius rėmus netelpa ir avansiniai mokesčių mokėjimai, ir atsiskaitymas su valstybe pagal saskaitų faktūrų pasirašymo datą, o ne realiai gautus į banką pinigus. Nenorint skolintis iš bankų ir mokėti palūkanas (kas toliau vestų prie greitėjančio bankroto) tenka mainpuliuoti alga darbuotojams. Pasirašao, kad gavo, o gauna tik tada, kai atsiranda pakankamai pinigų iš užsakovų. Valstybė patenkinta, gavo savo laiku, na o buhalterija patys suprantate, kad pakenčia viską. Nors mūsų bananų respublikoje po patikrinimo gautum klizmą už tokį buhalterijos vedimą. Paguoda tik ta, kad nebankrutuojame.

  17. […] kurį laiką bariau “Pačiolį” ir kaltinau šią kompaniją už nuoseklų ir sistemingą įmonių konkurencingumo žlugdymą  ilgus metus […]

  18. teisus graziai galvai

    is viso diskusija beprasme. todel kad diskutuojate kaip akli ciupinedami drambli. vienam dramblys kaip gyvate,kitam kaip kolona,treciam kaip siena ir t.t.
    o apibendrinus isvada tokia. i paciolio softa reikia ziureti kaip i termometra. dirbi,pasiziuri ROI ir matai. ar prigrybavo darbuotojas ar pasielge teisingai. jei nusiunte kamaza ir isgelbejo firma,tai premija,o jei kasdien siuntineja kamaza ir nesugeba uztikrinti normalaus tiekimo,tai toki praraba is darbo.
    softas ir yra pagalbine priemone vadovui . visu nesuseksi. o kompiuterio pagalba galima tai daryti efektyviau. vat ir viskas. nors is principo labjau palaikau aurima o ne grazia galva. nes grazi galva manipuliuoja situacija. ne visi durni kad neskirtu kada galima neproporcionaliai didint islaidad kad isvengt bedu o kada ne.
    taigis programa vis tik naudinga norint matyti aiskesni vaizda firmoje ir pagal tai imtis priemoniu ten kur reikia.

  19. Kestutis

    Įdomios įžvalgos tik pasigendu pozityvumo. Gal užuot tik kritikavus, paieškom sprendimų?

    Beje nereikėtų suplakti į vieną mokestinės apskaitos (ir buhalterijos) su veiklos (operatyvine) apskaita. Pačiolis moko rengti ataskaitas ir sumokėti mokesčius. Vadovui ši apskaita nieko verta, kai reikia priimti sprendimus, nes rodo tik praeitį, kurios jau nebegalima pakeisti…

    Operatyvinė apskaita turi kitą tikslą – ji nebūtinai turi būti tokia tiksli, kokia operatyvi ir turi turėti veiklos rodiklius, kurių nėra apskaitoje. Esminiai veiklos vertinimo rodikliai dar vadinami KPI (Key Performance Indicator http://encyclopedia.thefreedictionary.com/Key+performance+indicators).

    Kodėl operatyvi? Sakykime pardavėjas turi parengti kainos pasiūlymą dar bekraunamoms į sandėlį prekėms – negi lauks, kol buhalterija užpajamuos prekes, o galbūt dar negauta sąskaita-faktūra, juolab normali praktika gauti sąskaitą už transportą tik po kelių dienų (kurio kaina įtakoja savikainą)? Taigi pardavėjui reikia operatyvios informacijos, galbūt ir nevisiškai tikslios ir patikimos (paklaidų negali būti buhalterijoje).

    Pardavėjo veiklos rodikliai gali būti skambučių, pasiūlymų, vizitų, sutarčių skaičius per savaitę. Ar žinodamas šiuos skaičius savaitės pabaigoje vadovas gali įtakoti mėnesio rezultatus? Ar pats pardavėjas gali įvertinti savo veiklą ir rasti ryšį su savaitės atneštomis pajamomis? Man akivaizdu, o jums?

Jūsų komentaras