Common sense

Dažnai tenka diskutuoti apie kokybę. Atrodo, kad reikia turėti kokybės sistemą, bet sunku įrodyti reikalingumą. Ypač, jeigu darai kaip visi. Kas yra gerai kokybėje? Beje, prieš pradedami diskutuoti dėl kokybės, turėtume susitarti, kas tai yra. Yra daug apibrėžimų, bet mano ribotas protas nesupranta jų. Kiekviena žodį atskirai suprantu, o va jų junginio – ne. Todėl pateiksiu savo versiją. Turi šabloną, ir kitą kartą padarai tokią pat šablono kopiją, beje, nustatytose ribose. Taigi jeigu gamini ššš, tai ir rytoj gausi ššš tokios pačios spalvos, kvapo ir skonio, t.y. kokybišką ššš.

Taigi kas yra gerai kokybėje? Jeigu visada darai taip pat, tai turi stabilią sistemą, t.y. nėra chaoso, dėl to, kad kiekvienas truputi daro kitaip. Duosiu pavyzdį. Jeigu skyriuje dirba  trys darbuotojai ir kiekvienas kitaip, tai tokia situacija pavadinsime netvarka. Nes jeigu reiks kokio nors dokumento, tai jį rasime per kokią valandą. Bet jeigu dirba 20 darbuotojų ir kiekvienas truputi kitaip, t.y. nekokybiškai, tai reikiamo dokumento net neieškosime – lengviau ir greičiau iš naujo parašyti.

O kas blogai? Kokybės sistemos diegimas užima 2-3 metus. Tiksliau rezultatus pajusime po 3 metų, nes tiesiog jau suprasime, kaip yra gerai, kai nereikia gesinti gaisrų. Kur šuo pakištas, kad taip ilgai diegiama kokybės sistema. Tarkim norime įsidiegti ISO. Ką darom? Kviečiam konsultantus, o jie nori uždirbti, todėl pradeda diegti sistemą, kurios niekas nenaudoja. Tai yra pažiūrima, kaip dirba geriausias darbuotojas ir dar pridedama nuo savęs.  Realiai tokios procedūros niekas nenaudoja ir reikia visus darbuotojus priversti dirbti, o tai užtruks. Ir konsultantai turės ką veikti… Nors turbūt reiktų pradėti nuo lengvesnio varianto. Išsiaiškinti ,kaip dirba nors 50% darbuotoju, ir priversti likusius daryti taip pat. Net jeigu procedūra ir susidėtų tik iš vieno veiksmo. Tada diegimas būtų lengvas ir greitai pajustume naudą. Netvarkos žymiai sumažėtų.

O kodėl baisu? Taigi kas būna kai procedūra neveikia? Ją keičia! Neva vyksta pastovus tobulėjimas. Grabe mačiau aš tokį tobulinimąsi! Tai mokslinis chaoso organizavimas, ir niekaip kitaip. Bet mano emocijos dar nėra baisiausia. Baisiausiai yra tai, kad negali tobulinti, to ko nesupranti ir kas nėra pastovu. O va pastovumą ir duoda kokybė. Tik kai supranti kas negerai, gali daryti pakeitimus. Ir būtent kokybės koncepcija užtikrina, kad pakeitimas bus įdiegtas, nes kitaip dirbsite nekokybiškai. Dabar prie to pridėkime dar viena “BAISU” – darbuotojai pasikankinę su ISO pora metų nenori daugiau jokių patobulinimų. Viskas – atvažiavom, įmonė padarė viską, kad bet koks tobulėjimo daigelis net neturi šanso išdygti. Dar niekada neteko sutikti tiek daug žalos padarančio diegimo, kaip daugumą atveju atsitinka su ISO diegimu. Gal ir todėl dauguma atveju tai tik popieriuje veikianti sistema. Ir tikrai man liūdna, kad gera idėja paversta absurdu.

Share/Bookmark

Kiekvienas verslininkas žino, kad norint dirbti pelningai, reikia ieškoti būdų, kaip mažinti sąnaudas arba didinti pridėtinę vertę. Konkrečiai apie sąnaudų mažinimą daug rašoma verslo bestseleriuose, mokoma seminaruose, nūdien diskutuojama konferencijose. Tačiau niekur neperskaitysite ir neišgirsite tokių sąnaudų mažinimo būdų, kokius galima aptikti lietuviškuose skelbimuose

Share/Bookmark

Tęsiant temą “Mes kitokie”, tenka pastebėti, kad kai kurioms įmonėms ne tik fizikos dėsniai negalioja, bet ir laikas eina atgal. Skaitydamas “Lietuvos ryto” tinklapį pastbėjau įdomią reklamą. Įdomumas – reklamuojama akcija, įvykusi prieš 2 savaites. Galbūt tai natūralu… Juk Rinkodaros departamento darbuotojai išleido ne savo pinigus (o įmonės) už tokią reklamą.

Share/Bookmark

Pamačiau šį filmuką, pagalvojau, ir sukūriau dar vieną rubriką mūsų tinklaraštyje. Kaip Nerius jau yra rašęs, kai kurie žmonės linkę manyti, kad jiems negalioja elementarūs fizikos dėsniai. Arba verslo, ekonomikos dėsniai -- nelygu, kuo žmogus užsiima.

Suprantu norą padaryti tai, ko kiti dar nėra padarę, bet pasipriešinti fizikai (arba elementariems verslo dėsniams) dar nepavyko niekam, nors mėginančių tai padaryti aplinkui pilna.

Share/Bookmark

Visai neseniai man teko stebėti labia įdomų vaizdelį – kaip darbininkai aptvėrinėjo tvorą aplink remontuotiną pastatą. Tačiau dėl kažkokių priežasčių (man nežinomų) prie to pastato stovėjo automobilis. Kaip darbininkai išsprendė problemą ? Sprendimą (tiksliau jo progresą galite matyti vaizdinėse iliustracijose.

Kad padaryta visiška nesąmonė, manau abejos retas. Tačiau klausimas – ką reikia keisti tokios brigados veikloje, kad tai nepasikartotų: darbininkus, brigadininką, darbo instrukcijas ?

Share/Bookmark

Populiariausias Lietuvoje tinklaraštininkas nežinau.lt šiandien paskelbė nusivylimą įmonėse vyraujančiu centralizuotu tinklų administravimu. IT administratoriai, pasak vienotokio, visaip apriboja tinklo vartotojus, neleidžia jiems diegtis ir nediegia įvairių naujovių, taip puoselėdami savo tinginystę ir “nieko nedarymą”. Ilgainiui, pasak autoriaus, technologinis elitas tampa “judėjimo į priekį priešu”.

Taip, “Firefox” tikrai yra geresnė naršyklė už IE, o daugybė vartotojų savo įmonėse yra verčiami naudotis IE. Taip, įvairios programėlės padeda smagiau bendrauti, smagiau dirbti, turi puikių funkcijų, o tingėti linkę IT administratoriai priešinasi šioms naujovėms. Galima būtų parašyti daugybę TAIP ir sutikti su vienutokiu, bet yra ir keletas BET.

1. IT administratorių darbo tikslas – užtikrinti, kad sistemos veiktų. Jei šiandien darbe naudojotės el. paštu, užsikrovėte tiekėjų tinklalapius, padarėte reikalingus pjūvius su savo ERP, išsaugojote ataskaitėlę savo CRM’e  – jūsų įmonės IT administratorius yra šaunuolis.

2.  Žinoma, jis būtų dar šaunesnis, jei el. pašto programa ne tik veiktų, bet ir turėtų naujausią RSS skaitymo įskiepį ar kokį kitą “privalumą”, “inovaciją”. Bet ar Jums tikrai to “privalumo” reikia? O įmonei?

3. Įmonės, kurioje jūs dirbate, tikslas yra uždirbti pelną. Taigi, šio tikslo siekia visi dirbantieji, vadinasi ir IT administratorius. Smulkūs (bet smagūs!) funkcionalumo “patiuningavimai” vargu bau ar artina bendrovę prie didesnio pelningumo, o štai valandos trukmės serverio prastova duotų ženklų minusą, kurį pastebėti ir finansų direktorius. Nelygu, kas tame “trumpam nulūžusiame” serveryje sukasi.

4. Galima būtų pasakyti, kad smulkūs “patiuningavimai” nieko nekainuoja, jie nereikalauja investicijų (atvirojo kodo programos gi nemokamos), todėl nereikėtų esą skaičiuoti, kokį pelno padidėjimą atneša tas įdiegtas naujas funkcionalumas. Tačiau kokį malonumą jis atneša į monitorių spoksančiam darbuotojui! Bet jei būtų taip lengva – tiesiog prifarširuojant įvairiausių įskiepių ir programėlių – motyvuoti darbuotojus, tai Lietuva turėtų geriausius šansus tapti konkurencingiausia rinka ES. Pakaktų naujam Seimui priimti įstatymą, suteikiantį įmonių darbuotojams admin’o teises

Taigi tendencija, kuri liūdina vienątokį (o taip pat ir mane), kyla ne iš IT administratorių tingėjimo, bet iš pamatinio visų verslų siekio kuo labiau standartizuoti procesus, juos paprastinti ir šalinti bet kokius veiksmus, kurie nekuria pridėtinės vertės. Nekalbu apie žmonių pavertimą robotais, negalinčiais paplepėti darbo metu, arba rinkodaros skyriaus darbuotojams uždraudimą naršyti youtube. Tiesiog, mano manymu, organizacijose IT sistemos turi tikslą pagreitinti esminius procesus, kurių trukmė lemia pelną. Tuo tarpu dauguma “nice to have” funkcijų nepagreitina verslo procesų, arba tie pagreitėjimai nelemia pelno.

Tai, ką vienastoks vadina technologine grandine (kuri tarsi surakina ir suvaržo laisvę), galima pavadinti tiesiog verslo grandine, kurios tikslas yra ne darbuotojų laisvė, o įmonės pelnas. Ir šiuo atžvilgiu atvirojo kodo programoms, deja, nesiseka, kad ir kaip jas mėgčiau.

Bet, žinoma, ko gero yra ir tinginčių IT administratorių

Share/Bookmark

Įdomi istorija šiandien nutiko. Tiesa, ne man, o tokiai kompanijai “Fortakas”, kuri ėmė ir spaudai pareiškė kompiuterių pardavimo prognozes (ištrauka iš jų pranešimo):

Čia reikėtų paminėti, kad minėtoji lengvata, kuri esą net tris kartus padidins “Fortako” pardavimus, iš tikrųjų galios ne iki šių, o iki kitų metų pabaigos. Tą išnarpliojo ir VZ.lt. Vėliau kaltę už “klaidą” prisiėmė pasamdyta išorinė PR agentūra. Klausimas man tik vienas -- kas “Fortake” (ir “Flope”) dabar bus nulynčiuotas už klaidingą pardavimų subiudžetavimą. Juk jei pasamdyti viešųjų ryšių konsultantai suklydo dėl metų, tai jie negalėjo suklysti dėl pardavimų didėjimo kartų. O gal pardavimus taip pat planuoja ne prekybininkai, o įvaizdžio specialistai?

Nemanau, kad “Fortakas” ir “Flopo Informacinės sistemos” yra vienintelės kompanijos, kurios rizikuoja sakyti tai, kas prasilenkia su realybe ir realiais planais. Manoma, kad jei pasakysiu, kad rinka augs, pardavimai didės, tai vartotojai tą išgirs ir puls pirkti, dėl ko pardavimai iš tikrųjų padidės ir rinka paaugs. Taip elgiasi ir politikai, kurie visuomet sako, kad laimės, nes rinkėjai vengia susitapatinti su “lūzeriais”. Tačiau labai liūdna, kai prognozės rašomos ne pjaustant excelį ar kokį įmantrų “Business Intelligence” tools’ą, o rūkant žolę.

Share/Bookmark

Kadangi rašiau apie konkursą, tai reikia parašyti ir apie laimėtoją…

Share/Bookmark

Kai kalbama apie įmonės augimą, visada yra dvi galimybės: augti iš savo pinigų (intensyviai) arba iš skolintų pinigų (ekstensyviai). Jeigu pradėtume diskusiją dėl šių būdų gerųjų ir blogųjų pusių, tai tikrai diskusija užsitęstų ir taip liktume nesusipratę, tai kuris gi būdas geresnis. Toks įspūdis, kad kurį benaudotum, vis vien bus arba gerai, arba blogai.

Gal reiktų panagrinėti sąlygas, kuriomis vienas ar kitas būdas duoda pranašumą. Tarkim, yra ekonomikos nuosmukis, ir tada turėti skolų nėra pats maloniausias variantas. Beje, ekstensyvus augimo būdas kaip tik ir numato turėjimą skolų. Ar galime padaryti išvadą, kad kai ekonomika smunka, geriausia augti intensyviai, o kai ekonomika auga – ekstensyviai?

Galima būtų parašyti atskirą straipsnį šiam teiginiu apginti arba paneigti, bet sakykime, kad jis yra teisingas. Puolam juo naudotis ir iš karto susiduriam su sunkumais. Mes turime atiduoti visas skolas prieš pradedant ekonomikai smukti. Ar galime tiksliai nusakyti, kada ekonomika augs, o kada smuks? Turbūt, kad ne. Va, ir gaunasi, kad kiekvienas savo versle pats pasirenka, kaip jam geriau augti. O dėl kiekvieno būdo privalumų ar trūkumų, tai jau kiekvieno konkretaus atvejo klausimas. Mes vėl papuolėme į situaciją, kai teoriškai arklys, bet praktiškai miręs. Teoriškai, galima naudotis įvairiais augimą skatinančiais būdais, pasirenkant tam momentui pati geriausią, bet praktiškai…

Share/Bookmark