Smulkusis verslas

Prieš porą savaičių VZ.lt publikavo mano komentarą apie tai, ką reikėtų daryti, kad smulkusis verslas Lietuvoje būtų pažangus ir konkurencingas. Neabejoju, kad artėjant rinkimams smulkusis verslas vėl bus prisimintas. Todėl šį įrašą sąmoningai pavadinau “Smulkusis verslas”, kad esami/būsimi politikai “googlindami” nesunkiai rastų SVV plėtros sprendimą 😉

Kadangi savaitgalis nusimato ilgas, drąsiai pateikiu papildomais komentarais papildytą tekstą.

Taigi „Verslo žinios“ prieš porą mėnesių rašė, kad mūsų šalies valstybinės institucijos užsakinėja labai daug įvairiausių tyrimų, kurie vėliau nėra niekaip išnaudojami ir tiesiog sugrūdami giliai į valdininkų stalčius. Reakcijos į šį rašinį beveik jokios nebūta, galbūt todėl, kad VŽ išvada pernelyg nenustebino. Iš tiesų, institucijų stalčiai yra itin talpūs įvairioms strategijoms, tyrimams ir analizėms, ypač toms, kuriose užsimenama apie verslo sąlygų gerinimą.

Žinoma, lengviausia kaltę už prastas verslo sąlygas suversti vargšams valdininkams. Tačiau paklauskime savęs: kurią iš daugybės strategijų pultumėte įgyvendinti, jei kokiu nors mistiniu būdu atsidurtumėte už valdiško stalo su visais reikalingais įgaliojimais išspręsti verslumo problemas Lietuvoje?

Saliamoniškas sprendimas tokioje mistinėje situacijoje – užsakyti visus tyrimus apibendrinantį tyrimą… Priešingas variantas – stalčių turinį pernešti į valdišką šiukšlinę ir sėsti prie balto lapo. Juk negi verslininkui – investuojančiam, gaminančiam, parduodančiam, mokančiam algas ir mokesčius – reikėtų kažkokių apklausų, kad jis nurodytų esmines verslo kliūtis? Maža patirties?

Tačiau prieš rašydami ant balto lapo, pažiūrėkime, kokius gi duomenis išmetėme į šiukšlinę. „Jei ne biurokratai, korupcija, nestabilūs ir prieštaringi įstatymai, darbo jėgos ir kitokie trūkumai, Lietuvoje verslo sąlygos būtų idealios“, – taip „Verslo žinios“ rašė apie vieno tyrimų atskleistas įžvalgas. Kituose gi tyrimuose be šių atskleistų verslo trikdžių rasime ir tokių kaip „pernelyg didelės nekilnojamojo turto kainos“, „labai nuožmi konkurencija rinkoje“ arba „didelė administracinė našta“.

Visa tai, be abejonės, trukdo lietuviškajam verslui, bet negi kitose šalyse nėra korupcijos ir biurokratų? Argi kitur netrūksta kvalifikuotų darbuotojų, pigaus NT? O gal ir tokie reiškiniai kaip konkurencija ar mokesčių auditas pasireiškia vienintelėje Lietuvoje?

Strategijai su realybe ne pakeliui

Man taip pat – kartu su kolegomis – teko dalyvauti viename tyrime pagal Ūkio ministerijos užsakymą. Užduotis – išsiaiškinti, kokios kliūtys labiausiai varžo plėtotis Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui bei pasiūlyti, kaip tuos apribojimus įveikti. Nepaisant egzistuojančių daugybės duomenų, tyrimui pasirinkome baltą lapą.

Jei kas esate skaitę E. M. Goldratt verslo romaną „Tikslas II. Sėkmė priklauso ne nuo laimės“, tuomet apie mūsų tyrimui pasirinktą metodiką – mąstymo procesus – ko gero, esate girdėję.

Taikant šią metodiką, problemų sprendimų ieškoma ne bandymų, klaidų ar kompromiso būdais, tačiau pasitelkus loginio mąstymo schemas, kuriomis galima kryptingai ir efektyviai rasti teisingus sprendimus bet kurioje situacijoje. „Pamąstyti“ ypač sveika, kai sprendimui rasti reikia įvertinti daugiau nei tris veiksnius. Šis metodas ypač gelbsti, jei problemų yra daug, o optimalų sprendimą reikia rasti skubiai ir mažiausiomis sąnaudomis, o ne nuolat „gesinti vietinius gaisrus“.

O lietuviškojo verslo sąlygų gerinimo procesas kažkuo primena nesėkmingą užsitęsusią ugniagesių operaciją. Nepaisant čiurkšlėmis trykštančių įvairių įstatymų pataisų ir nutarimų, SVV ir toliau smilksta.

Pavyzdžiui, Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ilgalaikėje strategijoje, kuri buvo parengta 2002 m., buvo užsibrėžta SVV įmonių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, padidinti 2-4 kartus. Įpusėjus strategijos įgyvendinimo terminui šiuo metu smulkių ir vidutinių įmonių tankumas tesiekia 1,87 proc., netgi mažiau nei buvo 2002 m. (2,3 proc.).

Galima būtų pateikti ir daugiau pavyzdžių, iliustruojančių, kad gyvenimas veda į priešingą kryptį nei SVV plėtros strategija. Tačiau šio komentaro tikslas – ne sukritikuoti, bet pasiūlyti. Todėl grįžtu prie tyrimo, kurį esame parengę Ūkio ministerijai.

Vienintelis visų problemų židinys

SVV problemų yra susikaupę gana daug ir visas jas reikia išspręsti kuo skubiau. Svarbiausia prielaida, kuria remiasi mano minėti mąstymo procesai – bet kurioje sistemoje yra tik viena ar vos kelios kertinės priežastys, sąlygojančios visas kitas pasekmines problemas.

Analizuojant situaciją tokiu metodu, visada atskleidžiama, kad kylančios problemos nėra nepriklausomos vienos nuo kitų – jas jungia tvirti priežasčių ir pasekmių saitai. Kol ryšiai tarp priežasčių ir pasekmių nenustatyti, neturime aiškaus situacijos vaizdo, negalime greitai rasti optimalių sprendimų. Taigi, analizuojant bet kokios sistemos veiklą, butina sistemiškai sudaryti aiškią jos problemų grafinę ir loginę schemą, kuri vadinama realios dabarties medžiu (RDM).

Būtent RDM parodo priežasties ir pasekmės ryšius, jungiančius visas nagrinėjamoje situacijoje vyraujančias problemas. Kruopščiai sudarius problemų schemą, galima pastebėti, kad vienu metu reikės kovoti ne su daugeliu problemų, o tik su pagrindinėmis – viena ar dviem.

Realiame gyvenime ši metodika visada pasitvirtina: viena ar dvi svarbiausios problemos sukelia visas kitas, todėl pastarosios faktiškai yra tik pirmųjų pasekmės arba nepageidaujami simptomai, neišvengiamos pagrindinių problemų išvestinės.

Žmogui nusispjauti ant verslo

Taigi visų SVV sistemos apribojimų priežasčių-pasekmių loginius ryšius sudėję į vieną „medį“, priėjome prie išvados, kad šakninis SVV plėtros apribojimas yra šis – „Visuomenė nejaučia SVV įtakos jos gyvenimo kokybės didėjimui“.

Suprantama, per trumpą nepriklausomybės laikotarpį visuomenė dar nespėjo išsiugdyti rinkos ekonomikai reikiamo mąstymo ir savimonės lygio. Nuo sovietinių laikų dar gajus kritiškas žmonių požiūris į verslininkus ir į patį verslą.

Be to, gyventojų ekonominis išprusimas nėra pakankamas, kad daugelis mažas pajamas gaunančiųjų suvoktų, jog visi šalies pinigai, kuriais mokami jiems atlyginimai, pensijos, pašalpos ir stipendijos, yra paimti iš kažkieno darbu sukurtos pridėtinės vertės. Būtent ši sukurta pridėtinė vertė yra vienintelis tikrasis šaltinis ir visiems mokesčiams, biudžetams, socialiniams fondams, atlyginimams ir darbo vietoms išlaikyti ir vystyti, investicinei grąžai investuotojams sumokėti.

Daugiau nei 90 proc. visoje šalyje generuojamos pridėtinės vertės sukuria verslas. SVV tenkanti dalis siekia 70 proc. Todėl SVV yra neabejotinas pagrindinis Lietuvos gyventojų pinigų kalvis.

Tik pakėlus SVV ekonominį našumą, galima ženkliai padidinti visų šalies gyventojų pajamas ir gyvenimo kokybę. Deja, apklausos rodo, kad tai žino ir supranta labai maža mūsų visuomenės dalis. Dar mažiau žmonių šią priklausomybę pajaučia tiesiogiai savo kailiu.

Reikalinga pridėtinės vertės stebėjimo sistema

Norint pašalinti pagrindinę smulkaus verslo plėtros kliūtį – kad gyventojai asmeniškai pajustų SVV plėtros teikiamą naudą, reikia visuomenei atskleisti tiesioginę jų pajamų priklausomybę nuo visuotinai sukuriamos pridėtinės vertės, o tambūtina nuolat skaičiuoti ir skelbti SVV generuojamos pridėtinės vertės duomenis. Todėl reikėtų sukurti SVV sukuriamos pridėtinės vertės skaičiavimo, stebėjimo, viešinimo bei skatinimo sistemą (būtent tai savo tyrime ir pasiūlėme). Taip būtų galima matuoti, kiek pridėtinės vertės generuoja atskiros SVV įmonės, regionai ar miestai.

Taip pat ypač svarbu stebėti, kaip ir kur ši sukurta pridėtinė vertė yra paskirstoma. Mat jei pridėtinės vertės skirstymo sistema yra teisinga ir socialiai atsakinga, tai kiekvienas gyventojas galės matyti ir jausti, kad pagerėjus SVV veiklos rezultatams gerės ir jo asmeninis gyvenimas, didės uždarbis ar socialinės išmokos.

Tiesiog visa visuomenė, tame tarpe ir valstybės tarnautojai, bus suinteresuoti verslo plėtra ir geresnėmis sąlygomis, nes tai būtina sąlyga didinti pridėtinę vertę ir kartu visuomenės narių gyvenimo kokybę.

Susitelkti į esminę problemą

Ar sutelkę dėmesį į šį apribojimą, kurį pavadinome šakniniu, mes išspręsime tokias problemas kaip didelė administracinė našta, darbuotojų trūkumas, korupcija ir kt.? Suprantama, vien esamų problemų kritikos nepakanka, jei mes siekiame padėtį ištaisyti. Tam reikia atlikti visą seką koregavimo veiksmų. Teisingų veiksmų kryptį gali nurodyti kita mąstymo procesų pagalba sudaryta loginė schema, kurią Apribojimų teorijoje vadiname „Pažangios ateities medžiu“. Ši schema rodo, kokių rezultatų reikia laukti iš korekcinių veiksmų.

Todėl mano minėto tyrimo medžiagoje buvo pateiktas Lietuvos SVV „Pažangios ateities medis“, rodantis svarbiausių problemų sprendimo kelią. Jis parodo: jei tarnautojų veiklą matuosime ne ataskaitų skaičiumi  ar jų pildymo valandomis, , bet verslo sukuriamos pridėtinės vertės rodikliu – galėsime realiai įvertinti administracinės naštos poveikį SVV.

Darbuotojų trūkumas taip pat nebūtų toks dramatiškas, jei mūsų verslas standartizuotų savo procesus ir sumažintų kasdienės veiklos priklausomybę nuo darbuotojų „geros valios“. Tai būtų kur kas lengviau padaryti pasitelkus atitinkamą paramą ir lėšas, žinoma, jei valdžia būtų realiai suinteresuota verslo pridėtinės vertės augimu.

Visos valdžios ešalonų vertinimo pagl jų įtakos zonoje esančių SVV veiklos efektyvumo bei sukuriamos pridėtinės vertės rezultatus gerokai sumažintų korupcijos mastus. Žinoma, tai nereiškia, kad STT vaikinai su kaukėmis turi pradėti ieškotis kito darbo – juk kažkas turi kovoti ir su pasekmėmis. Tik tas „kažkas“ neturėtų pakeisti nuoseklios plėtros strategijų.

komentarų yra lygiai 5

  1. Labai geras straipsnis.

  2. […] kodėl nesiseka Vokietijos krepšinio rinktinei Pekine, užklydęs į miestą primatas, mintys apie smulkujį verslą ir kaip atrodys naujoji Lara Croft, kapų plėšikė… Autorius: […]

  3. giedrius

    teko sutikti tokiu svv atstovu kurie po 10 metu verslo (bet taip giriasi) vis dar nesupranta kuo pinigai skiriasi nuo pelno

  4. Roberto

    Sėkmės politikieriams :) Jei būtų norėję ką nors gero nuveikti vardan lietuviško verslo, tai būtų jau nuveikę.

  5. Įdomus straipsnis. Šiek tiek teoriškas, bet jei jau darytas tyrimas ministeriams – taip reikia.

  6. Problema aiški, netgi aiškios sprendimo kryptis. Tačiau dėl artėjančių rinkimų nieks nebus padaryta. Bent jau aš taip manau.

  7. […] lieka tada valstybei tik sukurti „Šalies SVV sistemos generuojamos pridėtinės vertės ir kitų verslo pažangos rodiklių monito…. Tai turbūt ir būtų pagrindinis viešumas, kaip sekasi išbristi iš liūno kuriame dabar […]

Jūsų komentaras