Archive for Rugpjūtis, 2008

Rgp 28 2008

Duona ir sviestas

http://www.zombi.dk/images/big_gallery/335a.jpg

Šiandien prisipildė mano vietinė kanalizacija. Apie tai, kad “kieme š.. bėga per viršų” sužinojau besilankydamas pas klientą. Atrodė, kad šiandien bus Merfio dėsnių diena, bet kliento atsiųsta nuoroda į nuotrauką (viršuje) pataisė nuotaiką. Žodžiu, kaip pažiūrėsime į problemą – ar kaip į negandą, ar kaip į galimybę. Ir kuo daugiau kažkam š.., tuo kažkam kitam daugiau galimybių uždirbti.

P.S. Šią sekundę per viršų niekas jau nebėga (kanalizacijos išsiurbėjas Viktor sureagavo lyg pagal aukšiausio lygio SLA).

Kol kas yra tik 1 komentaras

Rgp 27 2008

Taupyti reikia. Visur ir visada?

Kai Tau sunku finansiškai, reikia taupyti. Apskritai, kuo daugiau sutaupai, tuo daugiau uždirbi. Argi ne taip?

Panašiai galvojo ir mūsų šalies sporto funkcionieriai. Jie sutaupė 14.000 Lt nepirkdami penkiakovininkams-medalininkams bilietų skirsti iš Pekino namo kartu su kitais olimpiečiais. Tačiau olimpiečių (be penkiakovininkų) sutikimo šventės organizatoriams ir dalyviams suplos 220.000 Lt.

Sakote, skandalas?

Pastaruoju metu taupymo tema yra vyraujanti beveik visose Lietuvoje veikiančiose įmonėse. Nemokumas grandinėje, vieni kitiems skolingi, klientai perka mažiau – reikia taupyti. Kadangi reikia bendroje sumoje sutaupyti, tarkime, 20 proc., todėl nuo šiol gersime 20 proc. mažiau kavos, išsuksime kas penktą el. lemputę, penktadaliu sumažinsime “bonusus”, gaminsime  20 proc. mažiau bukletų, pirksime penktadaliu mažesnius reklamos skelbimus ir t.t.

Kodėl taip yra? Tiesiog padalinių vadovai labai gerai vykdo generalinio nuleistą “-20% įsakymą”. Jie apipjausto tas sritis, kurias apipjaustyti turi galimybę. Kai vaikystėje mes prikrėsdavome šunybių, tai tėvai į kampą surikiuodavo visus, nes tiesiog neturėjo galimybės išsiaiškinti, kuris kaltas. Vadovai taip pat dažnai neturi įrankio (arba tiesiog nemoka) išsaiškinti, ką taupant verta nupjauti, o ko neverta. Kokią sumą litais sudaro įmonės išlaidos kavai? Ir kokią įtaką “-20%” įgyvendinimas kavos srityje turės bendrovės pelnui? O komandinei dvasiai?..

Todėl, priešingai nei DELFI.lt, neįžveliu jokio skandalo dėl išlaidavimo renginiui ir persistengimo taupant penkiakovininkų bilietams. Nes persistenginėjama daugelyje organizacijų, kurios “siekia efektyvumo visose srityse”. Ir vienose srityse tą “efektyvumą” pasiekia (nors jis neturi reikšmingos įtakos galutinei eilutei), o kitose srityse – ne. Bet faktas, kad visur negali pavykti, nereiškia, kad nereikia stengtis… ;) Todėl ir stengiasi žmonės ten, kur siekia jų rankos.

9 komentarų

Rgp 25 2008

Kas esi: medžiotojas ar valstietis?

Parašė audrius temai Pastebėjimai

Adaptive Cycle

Praeituose straipsniuose jau užsiminiau, kad dažnai reikalingas vadovas, sugebantis matyti ne tik medžius, bet ir mišką. Dabar panagrinėsime kitą situaciją. Ekonomika tai kyla, tai krenta. Klausimas, o kaip tai atsiliepia įmonės valdymui, tiksliau, koks tinkamiausias valdymas ekonomikai augant ir koks krentant. Turbūt intuityviai suprantame, kad tai nėra vienas ir tas pats. Bet kokiu atveju suprantame, kad kai ekonomika krenta, reikia imtis daug ir dažnai drastiškų veiksmų – dažnai tai papuola po reorganizavimo apibrėžimu arba angliškai neretai minimas terminas – change management. Dar vienas įdomus faktas, kad dažniausiai mano sutikti kandidatai į įmonės vadovo pozicijas labiausiai akcentuoja sugebėjimus daryti reorganizacijas. Bet ar toks valdymo būdas tinkamas, kai ekonomika auga ir nereikia užsiimti reorganizavimais, o reikia tiesiog palaikyti organiška augimą? Apie įmonės augimo variantus pabandysiu parašyti kitą kartą.

Dažnai įmonės viduje prisimenama analogija, kad darbuotojus galima padalyti į 3 kategorijas: medžiotojai, valstiečiai ir valkatos. Medžiotojai – tai žmonės, kurie greitai nueina ir greitai atneša grobį, dažnai tai būna ir su tam tikrais praradimais. Bet, kadangi nėra laiko viską padaryti teisingai, tai daroma grubiai ir efektingai (nemaišyti su efektyviai). Valstiečiai supranta, kad norint gauti gerus rezultatus reikia iš pradžių pasėti, toliau auginti, naikinti piktžoles, tręšti ir tik tada galima gauti gerus rezultatus. Jie tiesiog priversti dirbti ypač efektyviai, nes niekas neduos antro šanso ir nėra tiek išteklių, kad būtų galima jais švaistytis. Bet koks neefektyvumas naikinamas arba pasiekiama, kad jis nesikartotų. Beje, jeigu laukus užpuolė šernai, tai kviečiami medžiotojai ir jau nesvarbu, kiek lauko bus ištrypta norint sumedžioti šernus. Na ir, paskutiniai yra tie, kurie visur ieško galimybių ką nors nugnybti.

Krentant ekonomikai, įmonėms reikalingi medžiotojai, nes jie skerdžia daug ir negailestingai. Svarbiausiai rezultatas – kaimas vis dar gyvas. O augant ekonomikai reikalingas valstietis – jis metodiškai, žingsnis po žingsnio užaugina javus ir rubuiles kiaules. Įmonės, kurios turi lygiaverčių vadovų komandą (sudarytos iš valstiečių ir medžiotojų) yra geriausiai valdomos, tik skirtingu laikotarpiu skirtingi vadovai dominuoja.

2 komentarų

Rgp 25 2008

Padarei atradimą, nes nežinojai, kad taip negalima

Parašė audrius temai Gamyba, Verslo aplinka

fast_snail_id86636_size350.jpg

Mano kolegos Neriaus straipsnis „Nuomonė: baldininkams išsilaikyti neleidžia prakeiksmas“ DELFI.lt portale sulaukė nemažai komentarų. Galbūt pats straipsnis ir ilgokas, bet įdomiausi yra komentarai. Pagrindinė komentarų tendencija yra, kad autorius nieko nenusimano apie gamybą. Todėl aš pradėjau traukti iš atminties atvejus, kada gamybininkai nežinojo, kad taip negalima daryti, ir padarė.

Paskutinis pavyzdys iš mano kelionės Moldovoje. Tenai dauguma gamybinių įmonių kuriasi iš naujo, taigi teko susidurti su tokia problema, kad stiklo paketai pristatomi per 48 valandas. Bet padiskutavus su stiklo paketų gamybos direktoriumi išaiškėjo, kad naują stiklo paketą jie gamina kas 45–90 sekundžių. O realiai pats paketo gamybos laikas ne ilgesnis negu 15 minučių. Taigi jiems niekas netrukdo padaryti užsakymą per 3 valandas. Jie tai ir pabandė padaryti. Praėjus keliems mėnesiams „greitosios pagalbos“ pardavimai pasiekė apie 3%. Atrodo, nedaug, bet „greitosios pagalbos“ užsakymai yra 10% brangesni. Beje, kad dabar suprastume tikrąją įtaką, turime paskaičiuoti. Vidutiniškai vieno kvadratinio metro stiklo paketo pardavimo kaina yra apie 25 USD, iš jų tik 1 USD yra pralaidumas. Dabar padidinam kainą iki 27.5 USD ir tada gauname, kad pralaidumas yra 3.5 USD. Pats gamintojas nustebo, kad dirbdamas mažiau uždirba 3.5 karto daugiau, nes parduoda laiką! Beje, net ir praėjus keliems mėnesiams konkurentai nenukopijavo, nes vis dar mano, kad gaminti greičiau negu per 48 valandas yra neefektyvu ir nenaudinga.

Greitai internete radau video, kurie parodo, kad įmanoma pastatyti namą per dieną: „World Record for House Speed Building“ – 3 minučių filmas arba jau detalesnis „The fastest House in the World“ – 40 minučių filmas. Bet, sprendžiant iš komentarų, baldas yra daug sudėtingesnis gaminys negu namas – negi ginčysies su žmonėmis, kurie yra savo darbo specai. Išvada: geriau kartais nežinoti, kad taip greitai negalima daryti :)

3 komentarų

Rgp 24 2008

VŽ juokauja?

Parašė audrius temai Pastebėjimai

Grįžau iš atostogų ir varčiau „Verslo Žinias”. Radau įdomų nesusipratimą. Vienas straipsnis teigia, kad indeksas pakilo, ir tuo pačiu metu OMX Tallinn nukrito 100%. Įdomu, kiek dabar liko iš to indekso :)

OMX Tallinn -100.00%

Dar nėra komentarų

Rgp 23 2008

Mes kitokios

Ir vis tik mūsų įmonės yra kitokios. Jos skiriasi esminiais niuansais. Tai puikiai atskleidžia “Verslo savaitės” konkursas “Biuro gražuolė 2008“.

Daugiau niuansų žr. pas organizatorius… ;)

5 komentarų

Rgp 18 2008

Sportas vs. verslas, arba Kaip mongolai prievartavo Lietuvos moteris

Evaldo Rėkaus nuotr.

Šiandien po krepšininkų pralaimėjimo bandant sėkmingai pradėti pirmadienį, vienas kolega taikliai pastebėjo, kad verslas nuo sporto nesiskiria. Nes net kai tu padarai ‘win-win’ sandorį su klientu/tiekėju, kažkas, dažniausiai konkurentas, dėl to vis tiek nukenčia ;) Suprask, kad ir kaip stengumeisi, kažkas vis tiek pralaimi.

Tačiau vienas akivaizdus skirtumas vis tik yra: sporte visi siekia būti pirmieji, o versle pakanka būti vienu žingsniu greitesniu už konkurentą (tikiuosi, Nerius arba Audrius komentaruose parašys vieną anekdotą ta tema).

Šiandien Vladas Garastas į gyvenimą paleido dar vieną frazę, kurią galėtume panaudoti ir verslo analogijų žodynėlyje: “Olimpiada man asocijuojasi su lipimu į kalną. Kuo toliau, tuo mažiau deguonies lieka. Visiems ateina laikas, kada paslysti.” Pasižadu kada nors netolimoje ateityje būtinai parašyti apie tai atskirą įrašą – ar tikrai egzistuoja toks dalykas kaip rinkos prisotinimas, kai bendrovės sparti plėtra artina jos krachą arba, kaip pasakytų V. Garastas, artina uždusimo momentą.

Tačiau ši V. Garasto frazė buvo ne vienintelė, verta pacitavimo ir vėlesnio plėtojimo. Bet, turbūt, ne šiame tinklaraštyje:

“(…) Kokia čia tragedija? Ką, mongolai išprievartavo visas Lietuvos moteris? Namai visi Lietuvoje sugriuvo? Nieko nenutiko… Viskas gerai. (…) Jums čia ne valstiečių spartakiada, kad lietuviai visus triuškintų” (Vladas Garastas, 2008-08-18)

:)

Kol kas yra tik 1 komentaras

Rgp 14 2008

Smulkusis verslas

Parašė nerius temai Verslo aplinka

Prieš porą savaičių VZ.lt publikavo mano komentarą apie tai, ką reikėtų daryti, kad smulkusis verslas Lietuvoje būtų pažangus ir konkurencingas. Neabejoju, kad artėjant rinkimams smulkusis verslas vėl bus prisimintas. Todėl šį įrašą sąmoningai pavadinau “Smulkusis verslas”, kad esami/būsimi politikai “googlindami” nesunkiai rastų SVV plėtros sprendimą ;)

Kadangi savaitgalis nusimato ilgas, drąsiai pateikiu papildomais komentarais papildytą tekstą.

Taigi „Verslo žinios“ prieš porą mėnesių rašė, kad mūsų šalies valstybinės institucijos užsakinėja labai daug įvairiausių tyrimų, kurie vėliau nėra niekaip išnaudojami ir tiesiog sugrūdami giliai į valdininkų stalčius. Reakcijos į šį rašinį beveik jokios nebūta, galbūt todėl, kad VŽ išvada pernelyg nenustebino. Iš tiesų, institucijų stalčiai yra itin talpūs įvairioms strategijoms, tyrimams ir analizėms, ypač toms, kuriose užsimenama apie verslo sąlygų gerinimą.

Žinoma, lengviausia kaltę už prastas verslo sąlygas suversti vargšams valdininkams. Tačiau paklauskime savęs: kurią iš daugybės strategijų pultumėte įgyvendinti, jei kokiu nors mistiniu būdu atsidurtumėte už valdiško stalo su visais reikalingais įgaliojimais išspręsti verslumo problemas Lietuvoje?

Saliamoniškas sprendimas tokioje mistinėje situacijoje – užsakyti visus tyrimus apibendrinantį tyrimą… Priešingas variantas – stalčių turinį pernešti į valdišką šiukšlinę ir sėsti prie balto lapo. Juk negi verslininkui – investuojančiam, gaminančiam, parduodančiam, mokančiam algas ir mokesčius – reikėtų kažkokių apklausų, kad jis nurodytų esmines verslo kliūtis? Maža patirties?

Tačiau prieš rašydami ant balto lapo, pažiūrėkime, kokius gi duomenis išmetėme į šiukšlinę. „Jei ne biurokratai, korupcija, nestabilūs ir prieštaringi įstatymai, darbo jėgos ir kitokie trūkumai, Lietuvoje verslo sąlygos būtų idealios“, – taip „Verslo žinios“ rašė apie vieno tyrimų atskleistas įžvalgas. Kituose gi tyrimuose be šių atskleistų verslo trikdžių rasime ir tokių kaip „pernelyg didelės nekilnojamojo turto kainos“, „labai nuožmi konkurencija rinkoje“ arba „didelė administracinė našta“.

Visa tai, be abejonės, trukdo lietuviškajam verslui, bet negi kitose šalyse nėra korupcijos ir biurokratų? Argi kitur netrūksta kvalifikuotų darbuotojų, pigaus NT? O gal ir tokie reiškiniai kaip konkurencija ar mokesčių auditas pasireiškia vienintelėje Lietuvoje?
Continue Reading »

7 komentarų

Rgp 12 2008

‘Jerundicija’ ar entelechija?

Parašė nerius temai Knygos, Mokymai

Jerundicija

Jau senokai neparašiau į blogą. Bet turiu “pasiteisinimą” – atostogavau :) .  Per atostogas perskaičiau keletą knygų, ir vienoje iš jų (Neil Rackham. SPIN pardavimai) radau įdomų žodį – entelechija. Tai žodis, reiškiantis pasiektą, realizuotą tikslą. Kaip teigia knygos autorius, “šis žodis yra nusipelnęs užimti tam tikrą vietą mūsų kasdieniniuose pokalbiuose. Entelechija reiškia, kad tas, kas buvo įmanoma teoriškai, tapo naudinga praktiškai, t.y. galimybė pavirto tikrove.”

Dar savo įraše “Treneriai kartais ir įspiria” diskutavau apie mokymų bėdą – realios naudos nebuvimą. Taigi, kaip ‘jerundiciją’ (jerunda+erudicija) paversti entelechija ? Beje, ar jūs pastebėjote idomų dėsningumą – kuo žmogus turi daugiau žinių (jerundicija), tuo mažiau pas jį rezultatų (entelechijos). Negalima sakyti, kad problema tinginystėje, nes žinių gavimas reikalauja daug pastangų. Sėkmė, ar tai būtų važiavimas dviračiu, ar mokėjimas parduoti, valdyti gamybą, priklauso nuo intensyvių ir nuobodžių praktinių pastangų. Prisimenu vieną filmą, apie žymią Rusijos baleriną. Filmo pabaigoje herojė moko savo dukrą atlikti kažkokį balerininį pratimą: viens-du-trys, viens-du-trys, viens-du-trys… Dukra klausia – ar ilgai man reiks taip daryti ? Visą gyvenimą, – atsako mama…

Mūsų nieks nemokė svarbiausių praktinių įgūdžių perpratimo metodikų. Juk mokykloje (universitete) sėkmė priklauso nuo to, kaip įvaldysi žinių įsigijimo būdus. Apie praktinius įgudžius retai buvo užsimenama. O ir geriausiais buvo laikomi tie, kurie buvo ‘moksliukai’ (teoriniai įgūdžiai).

Taigi, Neil’o Rackham’o keturios auksinės įgudimo taisyklės:

  1. Vienu metu tobulinkite tik vieną elgesio modelį
  2. Naują elgesio modelį bandykite taikyti bent tris kartus
  3. Pirma kiekybė, o ne kokybė
  4. Naujus įgūdžius lavinkite saugioje aplinkoje

SĖKMĖS PRAKTIKUOJANTIS !

Dar nėra komentarų

Rgp 11 2008

Ar labai mėgstate kavą?

Kavos pupeles

Prieš keletą metų tuometinėje mano darbovietėje vieną dieną buvo įdiegta naujovė – automatinis kavos aparatas. Užtenka paspausti vieną mygtuką, ir tau į puodelį jau liejasi kapučino/espreso/kava su pienu ar kt.

Kadangi toje kompanijoje dirbę žmonės gėrė daug kavos (kriauklėje nuolat nebūdavo vietos dar vienam neplautam puodeliui), finansų direktorius nutarė nustatyti limitą, idant išlaidos už kavą nenuvarytų kompanijos į bankrotą (čia mano interpretacija, ne finansų direktoriaus). Taigi kiekvienas darbuotojas gavo po kortelę su 40 puodelių limitu: įkiši kortelę į aparatą, nuspaudi mygtuką, pričiurlena kapučino ir tavo sąskaitoje jau tik 39. Kitą mėnesį grąžini seną kortelę administracijai ir gauni naują su mėnesiniu 40 puodelių limitu.

Kaip manote, kaip tasai kavos aparatas pakeitė kompanijos gyvenimą?

Prisipažinsiu, aš kavą geriu retai. Paprastai tik pas klientus. Na, dar ryte kokį puoduką su laikraščiu. Tačiau tuomet, prieš keletą metų, aš pradėjau vartoti neįtikėtinau daug kavos. Ypač artėjant mėnesiui į pabaigą, kai mano “sąskaitoje” žybsėdavo skaičiai nuo “30″. Aš taip pat tapau labai draugiškas kolegoms, nes jie jau būdavo išnaudoję savo limitą, o aš juos pavaišindavau “savo sąskaita”.

Kiti kolegos elgėsi dar draugiškiau. Jie tiesiog mėnesio pabaigoje nesidrovėdavo parašyti el. laišką į “all@” list’ą, maždaug “ė, kas norit, galiu duot savo kortelę, ten liko 12 kreditų”.

Į tokius laiškus, žinoma, atsiliepdavo ne visi. Juk ne visi kavą geria. O tokie negerentieji draugiškumo sumetimais savo korteles perleisdavo daug kavos suvartojantiems kolegoms, kurie, turėdami suminį 80 puodelių limitą galėdavo ramiu skrandžiu ignoruoti panašius el. laiškus.

Neplauti puodeliai sėkmingai rikiuodavosi keliomis 3D eilėmis šalia perkrautos kriauklės. Nepaisant limitų žmonės vartojo žiauriai DAUG KAVOS, ir tai finansų direktorių varė į neviltį…

Po kelių mėnesių buvo priimtas gan netikėtas sprendimas – buvo atsisakyta limitų, iš darbuotojų surinktos kortelės, o naujos nebeišduotos. Galėjai gerti ką norėjai ir kiek norėjai.

Kavos suvartojimas sumažėjo beveik per pusę.

Man ši tikra istorija davė 2 pamokas:

Pamoka Nr. 1: limitai didina vartojimą. Apribok išteklių ir žmonės sieks maksimaliai jį išnaudoti. Duok darbuotojui 200 Lt limitą pokalbiams telefonu ir jis ras kam paskambinėti mėnesio pabaigoje. Duok jam limitą benzinui ir būk tikras, kad jis bus išnaudotas (jo ar jo švogerio).

Pamoka Nr. 2: dirbtiniai apribojimai didina paklausą. 240 litrų talpos šiukšlių konteineris bus prikrautas pilnai (ar krautumėte pilną konteinerį, jei jis būtų tonos talpos?). Akcija “tik 5 LG televizoriai už pusę kainos” bus sėkmingesnė už akciją “LG televizoriai už pusę kainos”.

Pamoka Nr. 3: skaniausia yra rytinė-šeimyninė kava su laikraščiu :)

7 komentarų

Next »