Prieš keletą metų tuometinėje mano darbovietėje vieną dieną buvo įdiegta naujovė – automatinis kavos aparatas. Užtenka paspausti vieną mygtuką, ir tau į puodelį jau liejasi kapučino/espreso/kava su pienu ar kt.
Kadangi toje kompanijoje dirbę žmonės gėrė daug kavos (kriauklėje nuolat nebūdavo vietos dar vienam neplautam puodeliui), finansų direktorius nutarė nustatyti limitą, idant išlaidos už kavą nenuvarytų kompanijos į bankrotą (čia mano interpretacija, ne finansų direktoriaus). Taigi kiekvienas darbuotojas gavo po kortelę su 40 puodelių limitu: įkiši kortelę į aparatą, nuspaudi mygtuką, pričiurlena kapučino ir tavo sąskaitoje jau tik 39. Kitą mėnesį grąžini seną kortelę administracijai ir gauni naują su mėnesiniu 40 puodelių limitu.
Kaip manote, kaip tasai kavos aparatas pakeitė kompanijos gyvenimą?
Prisipažinsiu, aš kavą geriu retai. Paprastai tik pas klientus. Na, dar ryte kokį puoduką su laikraščiu. Tačiau tuomet, prieš keletą metų, aš pradėjau vartoti neįtikėtinau daug kavos. Ypač artėjant mėnesiui į pabaigą, kai mano “sąskaitoje” žybsėdavo skaičiai nuo “30″. Aš taip pat tapau labai draugiškas kolegoms, nes jie jau būdavo išnaudoję savo limitą, o aš juos pavaišindavau “savo sąskaita”.
Kiti kolegos elgėsi dar draugiškiau. Jie tiesiog mėnesio pabaigoje nesidrovėdavo parašyti el. laišką į “all@” list’ą, maždaug “ė, kas norit, galiu duot savo kortelę, ten liko 12 kreditų”.
Į tokius laiškus, žinoma, atsiliepdavo ne visi. Juk ne visi kavą geria. O tokie negerentieji draugiškumo sumetimais savo korteles perleisdavo daug kavos suvartojantiems kolegoms, kurie, turėdami suminį 80 puodelių limitą galėdavo ramiu skrandžiu ignoruoti panašius el. laiškus.
Neplauti puodeliai sėkmingai rikiuodavosi keliomis 3D eilėmis šalia perkrautos kriauklės. Nepaisant limitų žmonės vartojo žiauriai DAUG KAVOS, ir tai finansų direktorių varė į neviltį…
Po kelių mėnesių buvo priimtas gan netikėtas sprendimas – buvo atsisakyta limitų, iš darbuotojų surinktos kortelės, o naujos nebeišduotos. Galėjai gerti ką norėjai ir kiek norėjai.
Kavos suvartojimas sumažėjo beveik per pusę.
Man ši tikra istorija davė 2 pamokas:
Pamoka Nr. 1: limitai didina vartojimą. Apribok išteklių ir žmonės sieks maksimaliai jį išnaudoti. Duok darbuotojui 200 Lt limitą pokalbiams telefonu ir jis ras kam paskambinėti mėnesio pabaigoje. Duok jam limitą benzinui ir būk tikras, kad jis bus išnaudotas (jo ar jo švogerio).
Pamoka Nr. 2: dirbtiniai apribojimai didina paklausą. 240 litrų talpos šiukšlių konteineris bus prikrautas pilnai (ar krautumėte pilną konteinerį, jei jis būtų tonos talpos?). Akcija “tik 5 LG televizoriai už pusę kainos” bus sėkmingesnė už akciją “LG televizoriai už pusę kainos”.
Pamoka Nr. 3: skaniausia yra rytinė-šeimyninė kava su laikraščiu 
Todėl ir stengiasi žmonės ten, kur siekia jų rankos.
