Iš kurio „kampo“ pažiūrėsi?

Every failure is a step to success.

Every failure is a step to success.

Po savo straipsnio apie motyvaciją gavau keletą komentarų dėl pastangų vertinimo. Aš nenorėčiau nagrinėti PASTANGŲ vertinimo, o patį VERTINIMĄ. Ypač subjektyvų vertinimą. Neseniai teko eilinį kartą prisiminti kažkur girdėtą frazę: „Kai ką nors perspėji, retai atsitinka, kad perspėtasis yra protingas žmogus, kuris supranta įspėjimą. Dažniau tenka susidurti su bailiais, kurie mano, kad grasini, ir neretai sutiksi „kietų vyrukų“, kurie manys, kad skundiesi“.

Taigi nesvarbu, kokį darbą atliksi, visada bus galima jį pagerinti. Todėl ir yra armijoje toks dalykas kaip „rasbor poliotov“. Gal tau ir pasisekė šį kartą viską padaryti, bet kitą kartą gali ir nepasisekti. Todėl pagyrimas yra gerai, o va išnagrinėti, ką galima padaryti geriau, yra POOGI (Process Of On Going Improvement) dalis. Bet šitas metodas versle gali būti laikomas „maišymu su purvais“ ar „interpersonal relationship“. Bet kokiu atveju mano patirtis sako, kad tokių darbuotojų geriau vengti, nes jie turi požiūrio problemą. Jie bet kokį komentarą laiko kritika, o ne galimybe kažką naujo išmokti. Anksčiau ar vėliau jie tampa „primadonomis“, ir viską daro, kad aplinkiniai šokinėtų aplink juos. Jeigu ką nors pasakysi, eis ieškoti teisybės iki aukščiausios valdžios, kad įrodytų esantys nekalti ir kad viskas yra šmeižtas.

Beje, taip pat reikia ir griežtai stabdyti „konstruktyvią kritiką“. Kritikų nuomone, jie daro labai gera, bet jeigu taip būtų, tai reiktų atkreipti dėmesį, kad laikraščiai tik ir gyvena iš kritikos, bet nuo to mes geriau gyventi nepradėjome.

Požiūris, tai vienas iš dalykų, kas skiria gaidį nuo erelio. Todėl visada atsikratykite darbuotojų, kurie visur mato bėdas ir turi aukos sindromą, ir saugokite bei ugdykite darbuotojus, kurie problemas visada mato kaip naujas galimybes ir parodo, ką naujo išmoko.

komentarų yra lygiai 6

  1. Apie požiūrį – jei žinotum, kaip už pinigus priversti žmones dirbti, būtum milijardierius. Netiksliai cituoju Henrį Fordą :)
    Jei žinotum, kokiu būdu atrinkti tinkamus žmones – tave samdytų visos planetos korporacijos.
    Bet tada neturėtumėm galimybės skaityti įdomių tavo rašinių, neturėtum laiko…

  2. Europoje is viso darbuotojai uz atlyginima ateina i darba, o uz premijas dirba

  3. Teisutis

    Preambulė. Preferansas – kortų žaidimas, o mizeris – žaidimo etapas, kuriame paimti kirčius yra labai blogai, prastas žaidimas. Neriau, sory už tau žinomo anekdoto dėstymą :)
    Ambulė: trys seni draugai žaidžia preferansą ir vienas iš jų paima mizeryje penkis kirčius iš dešimties, gauna širdies smūgį ir miršta. Per laidotuves du draugai susimąstę lydi velionio karstą. Staiga vienas iš jų: “Klausyk, jeigu būtum pradžioje užėjęs iš kryžių tūzo, jis būtų ėmęs septynis kirčius.” Į tai antras filosofiškai pastebi “žinai, man regis, ir taip kaip yra, yra visai neblogai”.
    Audriau, padaryto gerai darbo pataisyti nebegalima. Galima tik sugadinti, turint omenyje konsultacijų verslo specifiką.
    Be to sakoma, kad nugalėtojai neteisiami. Tai jeigu žmogus nesušiko darbo, viską iš esmės padarė gerai, knaisiotis po smulkmenas ir apkartinti pergalės skonį kitam – tai yra tikras …
    POOGI, mano supratimu: planuojant sekantį darbą perspėti, gauti įsipareigojimus “negaidinti”, bei išsiaiškinti kokių abejonių, kliūčių, baimių turi vykdytojas, numatyti kaip pašalinti realias ir išaiškinti kurios jų yra tariamos, prasimanytos.
    Anyway, ereliai savo idėjas moka parduoti, o tie kiti skundžiasi kad aplinkiniai jų nesupranta. Ane?

  4. Geras anekdotas ir tinkamas pavyzdys, kaip zmones is akiu paleidzia pagrindini dalyka. Mes kalbame apie versla, o verslo tikslas uzdirbti pinigus. Todel norint pasakyti, kad esi laimetojas, turi irodyti tai pinigais. Kaip nebutu keista, bet ne vienas mano darbuotojas nera nors Lietuvos top 100 turtuolis, beje kaip ir as pats. O sindromas, kad nugaletojas neteisiamas gerai matosi is Lietuvos daugumos imoniu. Kai tik tampa nr 1, poto taip krenta, kad daznai net i penketuka nepapauola – LAIMETOJAS NETEISIAMAS, t.y. nieko nedaroma, kad atsiplesti nuo antros vietos taip, kad jos net nesimatytu. Imone nustoja tobuleti, tai yra nustoja veikti POOGI. Todel nereikia isivaizduoti, kad atlikdami darba, ji atlikote geriausiai pasaulyje – o cia jau idomu, nes poziuris ir yra, kaip viena ir ta pati fakta traktuoja zmogus. Kas mato galimybe, kas problema, kas skundimasi, o kas konstruktyvia kritika. Ane?
    Beje tas kuris galvojo apie kryzius ir taps kada nors geriausias, o kitam ir taip gerai – turbut gales tik pavydeti pirmam sekmes ir niekaip nesupras, kuo jis skiriasi.
    Kadangi Neriu pradejome cituoti, tai yra dar ir kita jo megstama fraze – “Nesvarbu ant kurio laiptelio stovi, svarbu kiek praejai”.
    P.S. Kaip gerai, kai kiekviena ideja galima suvesti iki absurdo :)

  5. Jei jau minimas POOGI, reiktu prisiminti ir kitą vadybos filosofiją – Toyotos ar LEAN. Pas juos yra toks žodis – KAIZEN, kurio reikšmė artima POOGI ir reiškia pastovų tobulėjimą. Kaip sakė Takeda (“Sinchroninės gamybos” autorius), svarbiausia suvokti, kad šiandien įmonėje yra PATI BLOGIAUSIA SITUACIJA, IŠ TŲ, KURIAS GALI ĮMONĖ PASIEKTI.

  6. lina

    Komentarų laikymas kritika, tapimas primadona ar tiesos ieškojimas iki auksčiausios valdžios dažniausiai be priežasties nevyksta, tačiau ar verta visa tai daryt, “jei tavęs tai neartina prie tavo tikslo (pratęsiam Neriaus citatas:)”? Atsakymas aiškus.

  7. […] Raumenų motyvacija prieš smegenų motyvaciją […]

Jūsų komentaras