Prieš ką piketuoja vairuotojai?

A. Tirliko nuotr.

Lietuvoje atsiranda dar viena tema (be krepšinio ir “butai brangz/piks”), apie kurią savo nuomonę turi kiekvienas pilietis. Tai naftos ir degalų kainos. Atrodytų, “tiesa gimsta diskusijose”, tačiau tik ne diskutuojant apie degalų kainas Lietuvoje. Ypač daug proto pastangų prireikia mėginant suprasti, prieš ką gi piketuoja po gatves vėžlinantys sunkvežimiai ir degalines litais penintys vairuotojai.

Penktadienį (2008.07.04) per Lietuvos radiją kalbėjęs Raimondas Kuodis pasakė esminę priežastį, dėl ko brangsta nafta (ir degalai) iš principo: vis daugiau kinų nuo dviračių persėda į automobilius, kas savo ruožtu didina degalų paklausą ir naftos išgavimą. Ne p. Kuodis tai sugalvojo – apie kinų-dviračių-automobilių-degalų grandinę pasaulio ekonomistai rašo jau keletą metų. Tačiau puiku, kad p. Kuodis tai kala mūsų tautiečiams: šiuo metu Kinijoje tūkstančiui gyventojų tenka 20 automobilių. Palyginimui, JAV šį proporcija yra maždaug 400/1000. Išvada peršasi savaime.

Tad prieš ką piketuojama?

1. Degalinės. “Per didelė marža”. Gal, nežinau. Įtarimai karteliniais susitarimais yra pernelyg rimtas pareiškimas, kad juo kas nors mėtytųsi. Bet kokiu atveju, jei Lietuvoje veikiančios degalinės ir sumažintų savo maržą keliais ar keliolika procentų, tai nesustabdytų kinų dviračius mainyti į automobilius, tad ilgalaikėje (naftos versle – pusmečio) perspektyvoje tai kainos galutiniam vartotojui nesumažintų. Vis tiek nepatenkintiems tektų vėžlinti gatvėmis.

2. Vyriausybė. “Nieko nedaro, galėtų sumažinti akcizus”. Ko gero, tai vienintelis būdas reikšmingai nulemti kainos struktūrą. Bet visuomenė turėtų apsispręsti, ko ji nori iš Vyriausybės, nes mažinti akcizus ir didinti išlaidas tuo pačiu neįmanoma. (Jei kažkas yra girdėjęs apie mokesčių mažėjimo ir didesnių valdžios pajamų sąsają – tai kalba ėjo ne apie akcizus.)

3. “Mažeikių nafta”. “Monopolininkė, parduoda per brangiai, galėtų pigiau”. Koks yra bet kurios privačios kompanijos tikslas? Suprantu, kad nuvykus į degalinę mažiausiai rūpi kažkokio Lietuvos šiaurėje veikiančio monstro pelnas, bet sunku paneigti, kad ant šios įmonės pečių velkasi visi (vienais metais gražūs, o kitais – nelabai) mūsų ekonominiai statistikos rodikliai, šildantys politikus tarptautinėse konferencijose.

O “Mažeikių nafta”, kaip žinia, savo didmenines degalų kainas nustato pagal kainų lygį Roterdame (apie degalų ir naftos kainų sąsajas galbūt bus proga parašyti kitą kartą). Iš tiesų kalbama apie sąvoką ARA, apibūdinančią tris Europos uostus: Amsterdamą, Roterdamą ir Antverpeną. Juose perkraunami didžiausi naftos ir benzino bei dyzelino kiekiai. Jau daugelį metų Europoje dirbančios naftos perdirbimo įmonės nustato savo kainas pagal esančias šiuose trijuose uostuose (šias kainas ir skelbia agentūra PLATT’S). Nuo 1997 m. “Mažeikių nafta” pradėjo gyventi pagal laisvame pasaulyje priimtas naftos verslo taisykles: naftą IR PERKA pagal PLATT‘S kainas – pagal jas IR PARDUODA naftos produktus.

“Mažeikių naftos prekybos namai” kiekvieną dieną internete skelbia produktų pardavimo kainas – tai ir yra didmeninės kainos. Didmeninę produktų kainą sudaro: praėjusių 3 dienų kainų Roterdame vidurkis + akcizas + 18 proc. PVM nuo kainos ir akcizų sumos.

Kas mėginsite paskaičiuoti patys, turėkite omenyje, kad „Mažeikių naftos prekybos namai“ benziną ir dyzeliną parduoda tonomis. Perskaičiuojant didmenines kainas į litrus naudojamas standartinis tankis (1 tonoje benzino – 1330 litrų, 1 tonoje arktinio dyzelino – 1205 litrai).

Taigi būtent dėl aukštų akcizų benzino ir dyzelino mažmeninės kainos Europoje yra didesnės nei JAV. Naftos ir naftos produktų verslo valiuta yra JAV doleris, todėl nustatant 3 dienų vidurkį, naudojamasi taip pat 3 praėjusių dienų Lietuvos lito ir JAV dolerio kursų vidurkiu. O šių kursų pokytis (svyravimas) taip pat turi įtakos “Mažeikių naftos” pardavimo kainoms.

Trijose Baltijos valstybėse naftos produktus visi gamintojai (“Mažeikių nafta”, Baltarusijos ar Rusijos gamyklos, Porvo gamykla Suomijoje) ir didmenininkai pardavinėja atsižvelgdami į pasaulinių kainų kitimus. Todėl jokie importuotojai stebuklingai sumažinti kainų Lietuvoje negali.

Be abejo, kiekvienoje valstybėje yra ir vietinių rinkos ypatumų (privalomų atsargų kaupimo užduotys, istoriškai susiformavusios didmenininkų ir mažmenininkų santykių tradicijos, tiekėjo patikimumas, kontrabandos lygmuo ir kt. faktoriai), dėl jų galimi didmeninių kainų skirtumai (galimi, bet nebūtini).

Šioje vietoje vėlgi vertėtų pacituoti p. Kuodį:

– Labai dažnai diskusijose kaltinama „Mažeikių nafta”, kad jai sudarytos išskirtinės sąlygos rinkoje, esą dėl to negali ateiti nauji importuotojai ir „Mažeikių nafta” gali nustatyti kokias nori kainas.
– Tai yra vienas iš mitų. Niekas nedraudžia degalinių savininkams – „Statoilui“, „Lukoilui“, kitiems dideliems žaidėjams – atvežti degalų iš Lenkijos ar Suomijos gamyklų. Bet „Mažeikių nafta“ taip nustato kainas, kad truputį neapsimokėtų tai daryti. Jei jų nebūtų, benzinas pabrangtų dar keliais centais, nes reikėtų jį vežti iš toliau.
Ar yra „Mažeikių nafta“ šioje rinkoje, ar ne, vartotojams didelio skirtumo nėra.
Priešingai, „Mažeikių naftos“ kainodara yra viena iš skaidriausių Lietuvoje. Yra vadovaujamasi tarptautiniu naftos produktų kainų indeksu, kurį skelbia garsi agentūra „Platt’s“.
Dažnai kalbama apie prastesnės kokybės benziną ar dyzeliną iš Rytų. Bet reikia suprasti, kad tai nėra ta pati prekė, kaip europinius standartus atitinkantys degalai. Vairuotojai turi suvokti, kad automobilio remonto išlaidos greičiausiai padidės naudojant tokius degalus.

Taip pat vertėtų įsiklausyti į p. Karsoko žodžius, ne taip seniai pasakytus “Verslo žinioms” ir jų skaitytojams, bet jau spėtus pamiršti.

Didėjanti paklausa didina kainas. Bet kurioje rinkoje. Tad tinklaraščio įraše lyg ir nepasakiau nieko naujo, tačiau sveikas protas – šio tinklaraščio paskirtis – ir neapeliuoja į kažkokius neatrastus niekam nežinomus faktus. Bet jei turite naujos statistikos apie automobilių paplitimą Kinijoje – būtinai pasidalinkite.

P.S. Lenkai yra radę būdą, kaip realiai pasiekti degalų kainų mažėjimo. Gal piketuotojų maršrute atsidurs ir mūsiškės “nieko neveikiančios” savivaldybės?

komentarų yra lygiai 14

  1. Labai geras įrašas. Visiškas common sensas. Jamam šitą blogą.

  2. Ši tema ne atsiranda, ji jau daug metų gvildenama, nuo pat to laiko, kai kadaise benzino kainos peržengė 2 litus :)

    Su įrašu sutinku tik iš dalies.

    Neatsakei į klausimą, kuris dabar gvildenamas – kodėl degalai pigesni Latvijoje ir Estijoje. Dar turint galvoje, kad Latvijoje gerokai didesnė metinė infliacija, nei pas mus. Beje, kainos ir daugumoj ES šalių mažesnės nei pasmus. Berods tik pas italus ir slovėnus gerokai brangiau.

    Mažeikių nafta kažkada jau buvo gavusi baudą už neskaidrią kainodarą. Nesvarbu kuo vadovaujamasi, bet kad naudojamasi monopolininko padėtimi, čia yra faktas kaip blynas. Žinoma, visos kaltės tam suversti negalima, tačiau visiškai išteisinti – juo labiau.

  3. galvazmogupuosia

    Dėl MN baudos už neskaidrią kainodarą, tai ji iš tikrųjų buvo, tačiau vėliau buvo nuspręsta, kad ta bauda paskirta nepagrįstai. Analogija už pagrįstumą/nepagrįstumą galėtų būti daugmaž tokia: tarkime, per dieną pagaminate tris saldainius, o dirbate trijose rinkose – savo kiemo, gretimo kiemo ir dar vieno gretimo kiemo. Kadangi jūsų tikslas yra pelnas, tai už kiek parduosite tą saldainį savo kieme? Už maksimalią įmanomą kainą. O kadangi jūsų gamybos pajėgumai yra tris kartus didesni nei paklausa savame kieme, tai kitus du saldainius parduodate gretimuose kiemuose. Už kiek? Ir vėl gi už maksimalią įmanomą kainą, už kurią rinka perka tuose kiemuose. Dėl monopolijų atsakė ir p. Kuodis – įsivežti degalus iš bet kur kitur gali bet kuris mažmenininkas. Čia galima būtų priminti, kad degalų importas nėra kažkoks nebūtas daiktas. Apie degalų importą ne vieną kartą yra skelbę tiek LUKOIL , tiek STATOIL.

  4. giedrius

    banditazai,

    Estijoje degalai brangesni :)

    o panagrinejes skelbiamus duomenis MN didmenines kainas LT ir LV su mazmeninemis kainomis LT ir LV (skelbiamos viesai internete). as darau isvada – lietuviai moka brangiau del degaliniu marzu

  5. Taip ,truputį suklydau. Tiesa, benzinas Estijoj ne brangesnis, o praktiškai toks pat: http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=41e62bb7-4b18-42c7-b2ca-e7d74625c5c9&open=sec

    Giedriau, taip, ir dėl maržų.

  6. Žmogau su galva, pirmam straipsnyje kalba apie mirštančio 92 markės benzino importą. Tai nieko nekeičia.

    Antrame teigia, kad importas nėra didelis gelbėjimosi ratas :)

    O be to, kai turi tokia galvą, žinai, kad mažmenininkui konkuruot su dideliu monopoliu yra itin sunku. Vien dėl to, jog monopolininkas bet kada gali leisti sau drastiškus veiksmus, nuo to per trumpą laiką nenukentėdamas, kai tuo tarpu tas trumpas periodas mažam konkurentui – pražūtingas :)

  7. galvazmogupuosia

    Taigi ir sakau, kad importas nėra panacėja, tai yra normalus reiškinys, parodantis, kad kaltinimai monopolija yra kiek perdėti. Bet kas gali importuoti, bet importas praktiškai nesumažina kainų galutiniam vartotojui.
    Be to, Lietuvos degalų rinkoje mažmenininkas su MN nekonkuruoja. MN prekiauja didmeninėje rinkoje, mažmenininkai – mažmeninėje. Nori perki iš MN, nori – pirk iš kur nors kitur. Kitaip tariant, degalinių tinklas rado kur pigiau nusipirkti degalų – puiku, nusipirk, atsivešk ir parduok. Žmonės visada nupirks pigesnį produktą. O kai MN “imsis drastiškų veiksmų” ir sumažins didmeninę kainą – puiku, vėl pirksi iš MN. Dar nė vienas degalinių tinklas ar degalinė nemirė dėl MN “drastiškų” ar belekokių kitokių veiksmų.

  8. sigitas

    Visiems.

    Pažiūrim EU statistika: http://ec.europa.eu/energy/oil/bulletin/2008/without_taxes/2008_06_23.pdf
    (mažmeninės kainos be mokesčių)

    LT benzino kaina mažesnė nei Latvijoje, bet pigiausia Estijoje. Kodėl Estijoje? Atsakymas paprastas- Estijos rinkoje istoriškai mažiausios degalinių maržos, o MN pardavimo kaina visose Pabaltijo šalyse, vienodomis sąlygos (FCA Terminalas) yra praktiškai vienoda.

    Dyzelinas – vėl toks pats šalių išsidėstymas.

    Aišku, nugrybavau į lankas. Ne apie degalų kainas Pabaltijyje reikia kalbėti. Globalinė situacija tokia, kokios dar niekada nebuvo. Kinai, indai lipa nuo dviračių ir sėda į automobilius, augančios besivystančios ekonomikos reikalauja vis daugiau energetinių resursų.
    Paprasčiausiai pasakysiu rusiškai “приплыли”. Per paskutinius 20 metų pratiškai naujų naftos perdirbimo gamyklų pastatyta nebuvo, o degalų pasaulinė paklausa tai išaugo. Galbūt arabai teisūs – Saudo Arabijos energetikos ministras teigia kad naftos yra užtektinai ir niekam nereikia didinti jos išgavimų. Trūksta tik naftos perdirbimo pajėgumų, kurie galėtų pagaminti papildomą, pasauliui tiek dabar reikalingą degalų kiekį, o jie per viena dieną neatsiranda. Indai, kinai, arabai juos stato, bet naftos perdirbimo įmonės statybos užima min. 5-8 metus.

    Siekiant numušti pasaulines degalų kainas galima daryti tik viena – mažinti jų suvartojimą. Pagalvokite, ar apsimoka į parduotuvę, esančią 0,5 km atstumu nuo namų, važiuoti automobiliu, ar verta staigiai spausti “gazo” pedalą siekiant aplenkti lėčiau važiuojantį automobilį, ar verta lėkti automagistrale 140 – 180 km greičiu, kai važiuojant 110 km/h galima sutaupyti degalų ženkliai ?

    Kiekvieno mūsų asmeninis indėlis taupant vis brangstančius degalus gali sumažinti degalų kainas. Taigi nekaltinkime pasaulio, vyriausybės, arabų, Mažeikių naftos. Pasistenkime patys taupydami degalus sugražinti pasaulio deglų gamybos ir paklausos balansą į normalias vėžes. Ir kainos nukris.

    Bet kokie Vyriausybės veiksmai, siekiant sumažinti degalų apmokestinimą ir taip sumažinti kainas prie nieko gero neprives – atpigus degalams mes jų vartosime tik daugiau, ir vėl karuselė įsisuks … ir taip be galo.

  9. sigitai, lėkdamas lėčiau gali sutaupyti degalu ir taip vos vos sumažint jų kainą, tačiau tas pusvalandis prarasto laiko gali kainuoti daugiau, nei sutaupai 😉

    Be abejo, kad visa šita situacija yra viso pasaulio problema ir labai didelė. Tačiau čia buvo tema apie galimas lokalias kaltes. Juk savaime suprantama, kad kuras ir toliau brangs. Vyrauja dvi nuomonės apie naftos kainų svyravimą: viena optimistiškesnė, kita pesimistiškesnė trumpo periodo atžvilgiu, bet abi juodai pesimistiškos galutiniu rezultatu…

    Ir viskas, žinoma bei natūralu, susiję su vis augančiu energijos suvartojimu, kurio prognozės taip pat liūdnokos :)

    galvazmogupuosia, degalinės nemirė ir nemirs. Visada nepatenkintas būna galutinis vartotojas. Importuotas kuras pigiau neatsieina dėl to, jog monopolininkė palaiko panašias savo kainas, idant tebeturėtų monopoliją. Natūralu įmonei, kuri siekia pelno. Todėl kalbant apie tokias itin plataus vartojimo prekes, kurios yra nepakeičiamos, kol kas jom nėra alternatyvų, ir reikia prižiūrėti rinką, kad monopolininkas nesijaustų per “kietas”. Man negaila jo poleno, bet jam negaila žmonių.

    Aišku, pasaulį valdo pinigai :)

  10. sigitas

    to banditaz.

    Maža lanksti kompanija, importuojanti degalus tikrai gali sėkmingai konkuruoti su MN. Lankstesnė kompanija, turėdama užtektinai protingų kadrų ir “geležinius kiaušius” gali parodyti MN kur pilypas kanapėse slepiasi.

    Problema yra tame, kad tokių kompanijų – importuotojų Lietuvoje nėra – visi bijo rizikuoti (tinginai, jiems labai patogu gyventi savo stabiliame pasaulėlyje ir degalus pirkti iš MN, Statoilo, Lukoilo …). Taipogi MN degalų kainos na labai jau žemos … todėl importas ir yra limituotas (maržos importuotojui yra žiauriai mažos, na nebent netyčia kažkur produktą pas kazachus rastum popigiai …)

    O kad dėl MN “monopolininko veiksmų” baimės – ši kompanija yra gana nelanksti ir ilgas “chain of command” – kol sugalvos imtis veiksmų … tinkamiausias laikas tam jau bus praėjęs. Be to MN visus veiksmus limituoja Konkurencijos įstatymas, kurio pažeisti MN tikrai nenori.

  11. kolega

    Visos pastabos labai geros, tik neaišku kam reikalingos. Ponai galvokite kaip efektyviau išnaudoti saulės energiją, šiltinti būstus ir apriboti nepasotinamą valdžios vartojimą ir godumą. O api atsinaujinančius šaltinius dar pavyzdėlį labai neblogą rasite žemiau esančioje nuorodoje…

    http://www.lrytas.lt/-12155947461214105584-p1-Mokslas-Argentinie%C4%8Diai-ver%C4%8Dia-karves-bezd%C4%97ti-%C4%AF-balionus-video-nuotraukos.htm

  12. kolega, efektyviau išnaudoti saulės energiją ir panašius resursus vis dar trukdo ir dar tikrai nemažą laiko tarpą trukdys netobulos technologijos. Šiose srityse įdedama darbo nemažai, tačiau problemos išsprendžiamos labai lėtai, nes tai ne tas pats, kas į krosnį anglies kastuvą įmest. Pats šiek tiek su tuo susiduriu. Galų gale dažnai esmė tame, kad nors ir yra aiški problema ir aiškus roblemos sprendimo būdas, tačiau jo taikymas būna per sudėtingas.

    Taigi, reikia išlaikyti balansą abiejose pusėse, kitaip abiem atvejais bus negerai.

  13. Pasirodo, aktuali ta tema – benzinas :)
    Tikrai alternatyvūs energijos šaltiniai – nebloga išeitis.
    Bet straipsnio klausimas – ar piketai gali ką nors pakeisti ? :)

  14. […] būtų peno diskusijoms, pabandykime paneigti arba patvirtinti mitą – naftos kainos kyla, nes kinai perka automobilius. Pirmas lašas į diskusijas: jeigu pakilo naftos kaina 40%, tai ir automobilių pardavimas turėjo […]

  15. Teisutis

    Ot velns. Net neskaitęs šito straipsnio puoliau kritikuoti įvardintą mitą.
    Rimtai surašytas straipsnis. Daug reiktų pasitelkti visai ne comon sense duomenų.
    Bet lig šiol komentuotojai o ir autorius, man regis darė common sense klaidų.
    Štai galvažmogųpuošia (toliau GŽP) rašo:
    “Nori perki iš MN, nori – pirk iš kur nors kitur. Kitaip tariant, degalinių tinklas rado kur pigiau nusipirkti degalų – puiku, nusipirk, atsivešk ir parduok. Žmonės visada nupirks pigesnį produktą. O kai MN “imsis drastiškų veiksmų” ir sumažins didmeninę kainą – puiku, vėl pirksi iš MN. Dar nė vienas degalinių tinklas ar degalinė nemirė dėl MN “drastiškų” ar belekokių kitokių veiksmų.” Nu sory…
    “Nori perki, nori neperki. O paskui vėl perki..” Kurgi ne. Iš kur toks šventas tikėjimas rinka? Žingsnis į kairę, žingsnis į dešinę – pabėgimas. Pasėdėsi su savo degaline ir darbuotojais ant sprando pusę metų be degalų, praeis fantazija pirkalioti degalus bele kur. O bet kuris mutininkas, išdrįsęs išmuitinti tau degalus anksčiau nei nurodyta lėks iš darbo. Juk politikams reiks rudenį pinigų rinkimams, ne?
    Taip, muitų šiais laikais nebėra, yra reikalavimas, kaip rašiau, turėti 3 mėn. degalų pardavimo atsargą. O tai reiškia 4 “apyvartas per metus”.
    Degalų versle?!… Pala, pala, o kur talpyklų tiek rasi? Degalinėje negalima laikyti daugiau nei velniai žin kiek dėl saugumo reikalavimų – spėju ne daugiau savaitės normos. Kas turi sąlygas tą reikalavimą vykdyti? “MN” liuosiai. Ir iš savo klientų šį įsipareigojimą mielai perima sutartiniais pagrindais. O tie kas ne su “MN” tie prieš ją. Prie sienos, bitte sehr. Tai yra common sense.
    Respect Sigitui už jo mintis apie išmokimą važinėti normaliai. Pidursiu, kad lakstyti nereikia, netgi negalima – tfu, tfu – dar kokios… Nespėjat? Pas Audrių į laiko valdymo ir projektų valdymo kursus. Atsikelkit anksčiau. Pagaliau kam auto IT technologijų amžiuje? Laiko gaišatis tik. Pasižiūrėkit spidometro parodymus ir paskaičiuokit, kiek laiko praleidžiat dėžėj ant ratų dirbdami vairuotojais. Kartą suskaičiavau. Ir išmečiau mašinos raktelius. Supuvo kieme stovėdama.
    Bet, Sigitai, apie pasaulinę benzino rinką… Niu sory… Iš chemijos mokykloje dvejetą turbūt turėjai. Ok, su ta chemija. Turbūt žinai kaip amerikosai vadina benzą? GAS. Gasolene. Turbūt neveltui. Esmė kad “MN”
    pagaminto benzo labai toli nenuveši. Nerasi tokio kapitono, kuris išdrystų plukdyti cisternas iki Indijos. Todėl man nesuprantama, prie ko čia pasaulinė rinka ir produktas su apribota distribucijos teritorija? Tai yra common sense.
    Kažkas dar rašė, kad MN nuo 1997 dirba rinkos sąlygomis. Na jo kainas amerikosai mums nustatinėjo pagal ARA indeksus, Ivano pigų vamzdį apžioję. Neblogas biznis. Už galimybę stebėti visą tą veiksmą nieko neveikiant susimokėjom pirkdami benzą. Nafta tai labai dideli pinigai. Už kuriuos net žudoma. Lietuvoje Kiesus, Arabijos pusiasalyje irakiečius. O kai žudoma, tai yra politika. Todėl, manau, vairuotojai protestavo prieš tokią degalų politiką.
    Beje dar, prisiminkim kainą naftos iki Irako okupacijos. Ar tik ne 50$ už barelį buvo. Toliau prisiminkim, kad Irakas ar ne trečdalį pasaulio atsargų turi, kurias dabar prichvatizavo US. Toliau sakykit, ar kaimynai, US sąjungininkai, neperpardavinėjo Sadamo naftos patyliukais, taip žlugdydami ir embargo ir naftos kainas? (ajikruT, AS) Toliau spėkit, kas daugiausia suvartojamos naftos įsiveždavo būtent iš arabų? Kieno tankerių stabdyti US marine negalėjo ir patyliukais praleisdavo? (ajinopaJ)
    Atsakyti drąsiai į šiuos klausimus mūsų žiniasklaida ir politikai bijo, nes mes juk irgi US sąjungininkai. Kiniečiai, va, geras taikinys, apkaltinkime juos.

  16. […] Piketai padėjo… […]

  17. […] Bet aš turiu kitą, paprastesnį siūlymą. Tiesiog atidaryti naują degalinę, ir pardavinėti ten degalus pigiau! Būti kitokia degaline. Manau, užtektų žmones paraginti visą gyvenimą piltis degalus toje kitokioje degalinėje, ir jie tai darytų. Nereiktų peticijų ir piketų. […]

Jūsų komentaras