Kodėl vilniečiai pasmerkti sėdėti kamščiuose?

Kiek politikų ir miesto valdžia bežadėtų, bet vilniečiai pasmerkti sėdėti kamščiuose ir joks greitasis ar požeminis tramvajus nepadės.

Trumpa analizė pagal apribojimų teoriją.

1. Surask apribojimą. Na, manau, tai paprasta užduotis: apribojimas slypte ten, kur susirenka kamščiai. O kur jie susirenka – ten, kur sueina daug gatvių. O kur sueina daug gatvių – prie tiltų.

Tikrai Vilnius perkirstas Nerimi ir kažkada kažkas sugalvojo, kad vienoje pusėje turi būti pramonė su biurais, o kitame – miegamieji rajonai. Tai reiškia, kad ryte visi atsikėlę vyksta į darbą ir linksmai susitinka prie tilto. Beje, man gerai matosi, kai ryte bandau išvažiuoti iš Žaliųjų ežerų. Kelias tai vienas, tai tenai visi ir susirenka paskui autobusą. Taigi jokių šansų išvengti kamščių, nes visvien tenka važiuoti per tiltą arba iki upės. Na, o vakare stebimas atvirkštinis efektas, tas gerai matosi Seimo :(

2. Nuspręsk, kaip išnaudosi. Geriausiai nieko nedaryti, bet yra 3 variantai kaip galima išnaudoti.

100 % apkrovimą – norėtųsi pamatyti, kiek gali per tiltą pravažiuoti mašinų per valandą, važiuojancių 50 km/h greičiu su atstumu 10 metrų. Jeigu suskaičiuotume teorinį rodiklį su realiu, pamatytume, kad mūsų tiltai neišnaudojami net 20 %. Nes yra genijų, kurie ant abiejų pusių tilto po šviesaforą pastatė, nea daugiau mašinų pravažiuoja. Geriau iš viso uždarytų…

Paimti daugiau “babkių” – na, padaryti tiltus mokamus, gal liaudis mašinas paliktų prie Neries, jeigu darbo vieta yra vos persikėlus per tiltą. Naivu tikėtis, kad tai ką nors išspręstų, aš taip padaryčiau, nes vis vien alternatyvos nėra – visi moketų.

Nukelti darbus kam nors kitiems – autobusas važiuotų iki vieno pėsčiųjų tilto galo, o kitas už 5 min. išvaziuotų nuo kito galo. Visi prasibėgtų ir sveikesni būtų. Na, irgi idėja iš absurdo srities, bet kodėl gi ne… Vis vien greičiau gaunasi. Beje, galima būtų nustatyti, kad galioja tas pats bilietas.

3. Pajungti viska sprendimui. Jeigu tiltai riboja automobilių srautą, tai srautas turi būti maksimalus, tai reiškia, jokių šviesofotų prieš-po tilto. Gal nieko, kad miesto galvos susiprotėjo ir pradėjo viadukus statyti prie tiltų, bet manau, kad dar ne viskas išnaudota!

4. Praplėsti apribojimą – pristatyti naujų tiltų. Beje, idomu, ar kaina būtų tokia pat, kaip viadukų. Tačiau nelabai ir yra kur dar statyti daugiau tiltų.

5. Kai kažką padarei – grįžk atgal, gal jau kitoje vietoje dar didesnį kamštį sukūrei. Kalvarijų gatvėje prie Kuro aparaturos. Rimtos gatvės susikerta, o kamščiai tai nerealūs, toks įspūdis, kad tai ne gatvės, o parkavimo aikštelės.

Taigi sėkmės sėdint kamščiuose ir prisiverčiant save patikėti, kad politikai ką nors pakeis. Teoriškai – galima, jeigu būtų įdėta keli milijardai litų. Bet niekas per vieną kadenciją tiek pinigų neįdės. Todel ir toliau Vilnius sėdės kamščiuose. Gerai, kad dar nesugalvojo Vilniaus plėtoti oro uosto kryptimi, nes tenai žmonės sėdės prie geležinkelių tiltų. Perspektyva ne ką geresnė.

1 komentaras

  1. Teisutis

    Audriau, šauni analizė, žinoma. Bet kaip tamsta žinai, 90 proc. atvejų apribojimai yra mūsų pačių susikurta paradigma. O jai pakeisti nereikalinga nei pinigai, nei organizacija jokia.

    Papildysiu tamstos pastebėjimą: kamščiais bėdos nesibaigia. O kur dar užkišti senamiesčio kiemai, aikštės ir gatvės? O kur dar užgazuotos pagrindinės gatvės? Teko eiti Olandų gatve puse šešių ryto: na pasaka – aplinkinių parkų gaiva rodos patį pakylėja lig debesų. Po dviejų valandų ten pat jau buvo pekla smirdanti.

    Kaip lietuviai anksčiau mylėjo žirgus taip dabar myli mašinas. Kiekvienas valdininkėlis, ar kokios firmos klerkas, prasėdintis kontoroje, aštuonias valandas, būtinai važiuoja su mašina. Vienas. Jo mylimoji irgi važiuoja viena, bet jau su kita mašina.
    Nes kaipgi kitaip. Tiek laiko ir pastangų idėta supermašinoms įsigyti, tai kaipgi jų dabar nenaudosi.

    Kaip to išvengti? Nagi užsėsti ant dviratuko, prasieiti pėščiomis. Kodėl tai gali daryti žmonės Roterdame, bet negali Vilniuje?

Jūsų komentaras