Gavau laišką iš savo pažįstamo. Ir prašymą jį papublikuoti tinklaraštyje. Nieko prieš?
Gerbiamieji (?) Seimo, Vyriausybes nariai,
Stebėdamas veiksmus, girdėdamas planus nebegaliu tylėti. Deja. Labai norėčiau turėt galimybę būti aktyviu visuomenės nariu ir atsidėti darbui, tačiau matydamas kaip neatsakingai elgiatės ir planuojat veiksmus, mindžiojate įstatymus tiesiog esu priverstas išsakyt savo pilietinę poziciją. Poziciją, kuriai pritartų didelė dalis rinkėjų. Nuomonę į kurią nenorit įsiklausyt.
Bent jau mano kantrybė išseko tiek, kad galėčiau veltis į diskusijas kone dėl kiekvieno jūsų priimto ar ruošiamo priimti sprendimo. Tačiau šįkart rašau tik dėl planuojamų įvesti „Sodros“ išmokų lubų mamoms, auginančioms vaikus.
Labiausiai norėčiau paklausti, ar kas nors suskaičiavo koks bus laukiamas biudžeto taupymo rezultatas?
Ir ar kas nors pamėgino paieškoti alternatyvių sprendimų?
Nepatikslintais duomenimis, didesnes nei 2 800 Lt išmokas gauna tik apie 2 tūkstančius mamų. Teoriškai skaičiuojant aritmetinį vidurkį, tokiais sprendimais planuojamas pasiekti rezultatas turėtų būti apie 4-5 mln. litų. Esu įsitikinęs, kad valstybės mastu, išteklių tokiai menkai sumai galima labai nesunkiai atrasti.
Manau, pradėti galima būtų „nubraukiant“ visas kanceliarines išmokas, kurios, kaip visi jau spėjome įsitikinti, dažniausiai skiriamos prabangių automobilių nuomai, kramtomai gumai ar panašioms, su darbo poreikiais visiškai nesusijusioms išlaidoms padengti.
Antras ir dabartinėje situacijoje tikrai būtinas žingsnis būtų visų tarnybinių priedų panaikinimas visiems be išimties valstybinio aparato darbuotojams. Manau, tokie veiksmai nulemtų gerokai rezultatyvesnį taupymą.
Norite išgirsti mano argumentus? Tokiu būdu visi šalies gyventojai matytų realius siekius sutaupyti biudžeto lėšų pradedant nuo savęs, o ne tik visuotinį gąsdinimą krizės baubu ir deklaratyvius kovos su ja būdus, visą naštą perkeliant ant mokesčių mokėtojų pečių. Todėl, kad visos šios sumos yra iš mūsų - mokesčių mokėtojų kišenės (ak, jums taip atsibodo tai nuolat girdėt primenant) . Mokesčių mokėtojų, kurių nemaža dalis po tokių neapsvarstytų sprendimų nepajėgs išgyventi.
Išgyventi reiškia ne limuzino nuomos mokestį, daugelis greičiausiai nebegalės ne tik nupirkti vaikui kramtomosios gumos, bet ir mokėti įmokų bankui už būsto paskolą. Mokėti savais uždirbtais pinigais, kai tuo tarpu pripuolus prie valdžios lovio jūs stengiatės nugvelbti pinigus iš mūsų visų. Ar kas nors mėgino pagalvoti, kaip šeimoms reikės paaiškinti bankui? Problema tik, kad bankams tai bus neįdomu. Neįdomu, nes su tais pačiais bankais mūsų valdžios vyrai nemoka nei dirbti nei derėtis. Neįdomu dar ir todėl, kad visi imantys paskolą turi planuot savo gyvenimą, pajamas ir išlaidas. Būtent – planuoti! Tokias žmonių galimybes jus sumažinate iki minimumo, kartais iki nulio. Štai teorinė istorija. Moteris dirbo tarptautinėje kompanijoje, mokėjo didelius mokesčius nuo savo atlyginimo (už kuriuos jūs perkate kramtomą gumą ar atidarytuvus). Šeima turėjo nuosavą nedidelį verslą, kuriuo rūpinosi vyras. Dėl kvailų ir nepamatuotų jūsų sprendimų šeimos verslas atsidūrė ant išlikimo ribos, todėl vyras, atleidęs didesnę dalį darbuotojų, dirba, gaudamas minimalias pajamas. Šeima turėjo paėmę paskolą namui, kurią vis dar sugeba išmokėti, nes savo gyvenimą planavo. Ką jūs pasiūlysit jiems?
Beje, pats Premjeras Kubilius yra pareiškęs, kad dėl netobulų viešųjų pirkimų Valstybė kasmet praranda 4 mlrd. litų! Štai jums ištekliai ne tik „Sodros“ išmokoms. Su tokiais pinigais aibę skylių biudžete užkamšyt galima. Todėl, gerbiamieji, norėčiau pareikšti, kad pirmiausia susitvarkykite procesus savo kieme, o tada nukreipkit žvilgsnį į mūsų, mokesčių mokėtojų kišenes! Ar dar reikėtų pabrėžti, kad tie prarandami pinigai taip pat yra mūsų visų uždirbti ir sunešti valdžios atstovams, kurių ambicijos yra žymiai didesnės nei talentas valdyt! Manau, sprendimų susiklosčiusioje ekonominėje situacijoje yra daugybė. Tačiau reikėtų pradėti ne tik skaičių eilutes planuoti, bet ieškoti sprendimų pamėginant modeliuot scenarijus, kokios bus vieno ar kito sprendimo pasekmės. Ir matyti ne vieną žingsnį priekyje, bet bent tris – keturis. Ir nereikia spekuliuoti krize, aiškinti solidarumu. Padarykite bent pusę tiek kiek pasiūliau šiame laiške tam, kad turėtumėt bent menkiausią moralinę teisę. Nes sunkmetis yra visame pasaulyje, Lietuvos problema, kad krizė yra jūsų galvose.
Noriu grįžti ir prie mokesčių klausimo. Iš karto susitarkim, kad piktnaudžiavimo atvejus turi tirti atitinkamos tarnybos, o ne prisidengiant išimtimis koreguojami įstatymai. Didesnes „Sodros“ išmokas gauna tie, kurie mokėjo didesnius mokesčius. Nemažai tokių asmenų dėl to daug investavo patys į save – baigė kelis aukštuosius, kalba keliomis užsienio kalbomis, galbūt ne kartą rizikavo. Kodėl dabar norite juos it komunizmo laikais prilyginti tiems, kurie mokėjo gerokai mažiau mokesčių, todėl natūralu, kad net nesusimąstydami pritaria, kad net ir „apkarpytų“ išmokų pakaks vaikui užauginti. Turiu įtarimą, kad jūs negalite suvokti, kad mamos gali būti taip pat gerai apmokamos kaip jūs ir dažniau net labiau kvalifikuotos nei vidutinis Seimo narys. O gal tokiu būdų mėginate dangstyt savo menkavertiškumo kompleksą siekdami atimti? Vėlgi – atimti iš tų, kurių sąskaita patys esate išlaikomi ir kurių sąskaita yra apmokamos išlaidos, kurias pateikiate be jokio savigarbos jausmo?
Ar kas nors iš jūsų susimąstė, kad tokie sprendimai paskatins nepasitikėjimą ir netikėjimą Valstybe. Kad tai paskatins darbdavius ir darbuotojus grįžti prie susitarimų mokėti atlyginimų dalį vokeliuose? Nes ir darbovietė sutaupytų ir darbuotojas galėtų susitaupyti lėšų visiems gyvenimo atvejams. Ar kas nors iš jūsų, ypač tų, kurie argumentuoja trumpesnėmis vaiko priežiūros atostogomis kitose šalyse, susimąstė, kur mamos galėtų savo vaikučius palikti, jei dėl radikaliai sumažėjusių pajamų joms tektų grįžti į darbą. Ir kalbu net ne apie darželių stygių, Lietuvoje iš viso nėra darželių, kurie priimtų vaikus iki dvejų metų!
Labai norėčiau tikėti, kad sveikas protas nugalės. Tačiau vis labiau tuo abejoju. Be jokios abejonės, dalį atsakomybės turime prisiimti mes patys – rinkėjai. Todėl, kad renkame vyrą „iš stuomens ir liemens“, nes jis tiesiog gražus kaimo moterytėms; todėl, kad renkame tą, kuris nedingdavo iš televizijos ekranų, net nesusimąstydami, kad ten jis tik laidė pokštus ar blevyzgojo. Sutinku, kad, tarkim maitinimas krūtimi yra natūralus ir seniai priimtinas daugelyje šalių, bet ne konservatyviojoje Lietuvoje. Tačiau norint pareikšti tokią poziciją, ar reikia eiti i Seimą?! Galų gale kur toji žindyvė Seimo narė, kur jos motinoms atstovaujanti pozicija dabar?!
Norėčiau turėti bent mažą dalelę vilties, kad sveikas protas nugalės. Tačiau daug lokiškiau, bus prilyginti valdžios sprendimus „Force majeure“ situacijai. Atsižvelgiant į tai, kaip tokie sprendimai atsiranda, tikriausiai seniai jau tą reikėjo padaryt. Todėl atsakymo į šiame laiške išdėstytas mano mintis tikėtis, tikriausiai, yra beprasmiška. Bent jau artimiausius trejus metus, kol ir vėl prisiminsite mus – mokesčių mokėtojus - rinkėjus.
(įvertinimas 4, balsavo 4 skaitytojai
Loading ...
Klausimas slypi čia: o kas rūpinasi pelnu? 
